- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-19-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03360-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., D. Š., A. D., L. P., N. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Š., A. D., L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26151-608/2018 pagal ieškovų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., N. B., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Š., A. D., L. P. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) asociacijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., N. B., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Š., A. D., L. P. prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kelio tarp (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje esančio valstybinio miško 490 kvartalo statybai; pašalinti statybas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius t. y. įpareigoti (duomenys neskelbtini) asociaciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytą kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje esančio valstybinio miško 490 kvartalą, bei sutvarkyti statybvietę; ieškovų naudai iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai yra gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), gyventojai. 2011 m. rugsėjo mėnesį ieškovai pastebėjo, kad greta jų gatvės augančiame (duomenys neskelbtini) girininkijai priklausančiame valstybinės reikšmės miške pradėti vykdyti kelio statybos darbai, apie kuriuos jie nebuvo informuoti. Ieškovų teigimu, suprojektuota ir įrengta nauja 66 m ilgio kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki valstybinio miško 490-ojo kvartalo pradžios ir 1,5 km ilgio kelias per valstybinės reikšmės mišką tapo (duomenys neskelbtini) asociacijos projektuojamo naujojo kvartalo jungtimi su Vilniaus miestu. Kreipęsi į valstybės institucijas, ieškovai sužinojo, kad naujai statybai buvo reikalingas detalusis planas, be kurio negalėjo būti išduotas statybos leidimas, o pastatytas kelias neatitinka bendrųjų ginčo teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo sprendinių. Ginčijamas leidimas statyti kelią išduotas neparengus detaliojo plano, todėl ieškovai negalėjo dalyvauti šioje procedūroje, nebuvo atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. išduotą statybos leidimą; įpareigojo statytoją (duomenys neskelbtini) asociaciją per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. išardyti neteisėtai įrengtą kelią nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miško kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties dalį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo panaikino ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardintas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, tai yra įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.
6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog remiantis kasacinio teismo nutartimi byloje būtina išreikalauti naujus įrodymus, įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti savo poziciją kasacinio teismo nutartyje išdėstytais klausimais, bei ištirti naujus įrodymus kas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimą iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, leido atsakovui (duomenys neskelbtini) asociacijai savo lėšomis per 2 (du) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti kelią, t. y. leisti įteisinti statybą. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigoti statytoją (duomenys neskelbtini) asociaciją per 6 mėnesius nuo šiame teismo sprendime nustatyto statybos įteisinimo termino pabaigos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. išardyti 2009-09-07 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu neteisėtai įrengtą kelią nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miško kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę. Priteisė iš atsakovų (duomenys neskelbtini) asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis valstybės naudai 87,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
8. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta savavališka kelio statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
9. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa, dėl statybos, kurioje kilo ginčas šioje civilinėje byloje, pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į žalsva spalva žymimą funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ šiai funkcinei zonai nurodytos šios galimos naudojimo paskirtys ir būdai: miškų paskirties; žemės ūkio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens ūkio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, ir kitos išvardintos paskirties teritorijos.
10. Teismas sprendė, jog bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybą, prie kurių priskirtinas ir atsakovo pastatytas kelias, t. y. ginčo statinio statyba pagal bendrojo plano sprendinius yra galima. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus nėra būtinas detaliojo plano rengimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai. Ginčo teritorijoje nenumatyta gamtos apsaugos apribojimų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų. Šiuo metu minėto įsakymo galiojimas yra apskųstas teismui ir nagrinėjamas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-1601-492/2017. Šios aplinkybės patvirtina, kad statytojas jau yra pradėjęs statybos įteisinimo procedūras, t. y. pradėtos žemės sklypo formavimo procedūros, kurias užbaigus, statinys atitiks teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus.
11. Ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miško ribos ir nepatenka į valstybinio miško teritoriją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba ginčo teritorijoje yra galima pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519), tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, sprendė, jog yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. numatytą statybos pagal neteisėtai išduotą ir teismo panaikintą leidimą padarinių pašalinimo būdą: leisti atsakovui (duomenys neskelbtini) asociacijai, savo lėšomis per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti kelią, t. y. leisti įteisinti statybą. Statinio nugriovimas (išardymas), kaip kraštutinė neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonė, taikytina tik atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo.
13. Pažymėjo, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos prašymas nustatyti dešimties metų terminą, nepagrįstas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog statybos įteisinimo procedūroms atlikti reikalingas atsakovo prašomas nustatyti terminas. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai. Tai patvirtina, jog yra priimtas detaliajam planui prilyginamas teritorijų planavimo dokumentas, kas yra pagrindine ginčo statybos įteisinimo kliūtimi. Nors dėl minėto įsakymo galiojimo vyksta ginčas teisme, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog dėl minėto ginčo nagrinėjimo statybos įteisinimo procedūrų atlikimas užsitęs atsakovo nurodytą dešimties metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog statybos įteisinimo procedūros jau yra pradėtos, į tikėtiną teisminio ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 panaikinimo nagrinėjimo trukmę, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog siekiant įteisinti statybą, ginčo statinys turės būti perstatytas, teismas sprendė, jog dvejų metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankamas statybos įteisinimo procedūroms atlikti.
14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, teismas atsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nebuvo panaikintos kasacinės instancijos teismo ir yra įsiteisėję. Todėl tarp šalių paskirstė tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė po minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Kasacinis teismas yra patyręs 72,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios liko nepaskirstytos tarp šalių, atsižvelgiant į tai, jog byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme susidarė 15,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Minėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai, kadangi iš esmės teismo sprendimas priimtas ieškovų naudai, t. y. iš esmės yra patenkinti visi ieškovų ieškinio reikalavimai, tame tarpe ir dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo. Tai, kad atsakovui leista per teismo nustatytą terminą įteisinti statybą, esmės nekeičia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 1.3 nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai tyrimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26151-608/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą patenkinti visiškai, t. y.: įpareigoti statytoją (duomenys neskelbtini) asociaciją per šešis mėnesius savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis panaikinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, t. y. išardyti ginčijamo statybos leidimo pagrindu įrengtą kelią nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miško kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę; 3) priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, jog teismo išvada neva: „žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta savavališka kelio statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus“, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra padaryta klaidingai aiškinant ir vertinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-134916/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-114781/2015 dalyje dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo ir bylą šioje apimtyje perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nepaneigė Vilniaus apygardos teismo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo į jas atsižvelgti, spręsdamas nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusį ginčą, tačiau to nepadarė, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą, kuriuo leido atsakovui įteisinti neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pastatytą kelią, nors tokia galimybė objektyviai neegzistuoja, neparengus ginčo teritorijos detaliojo plano.
18. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi, spręsdamas dėl galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu atsakovo pastatytą ginčo kelią, ignoravo aplinkybę, jog šis kelias yra dviejų atskirų transporto inžinerinių tinklų jungtis. Dėl šios priežasties naujo kelio įrengimas keičia ne tik esamos ieškovų gyvenamos (duomenys neskelbtini) gatvės, bet ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje esančio miško kelio teisinį statusą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, neva egzistuoja reali galimybė ginčo kelią įteisinti.
19. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAs-82-624/2016 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimas yra sustabdytas, todėl teismas negalėjo juo remtis, motyvuodamas savo išvadas dėl galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatytą ginčo kelią. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo kelio objektyviai neįmanoma įteisinti, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra rengiami tais atvejais, kai atitinkamoje teritorijoje siekiama statyti naujas susisiekimo komunikacijas. Tokiais atvejais rengiamas detalusis planas, kuris nagrinėjamu atveju nėra parengtas, todėl galimybė įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatytą kelią objektyviai neegzistuoja.
20. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) asociacija neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame šiuo metu neteisėto statybos leidimo pagrindu yra pastatytas ginčo kelias, todėl objektyviai negali įgyvendinti statytojo teisių. Apeliantų nuomone, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo nuostatos, kurios numato atvejus, kuomet statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms, todėl bendrosios instancijos teismas turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio norminio akto teisėtumą.
21. Neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto kelio objektyviai neįmanoma įteisinti, kadangi tokio statinio statyba prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Vien ta aplinkybė, kad bendrojo plano sprendiniai numato teorinę galimybę ginčo teritorijoje statyti susisiekimo komunikacijas, savaime nėra pagrindu pripažinti, jog ginčo statinio įteisinimo galimybė objektyviai egzistuoja, kadangi iš bendrojo plano sprendinių akivaizdžiai matyti, jog Vilniaus miesto jungtis su Vilniaus rajonu yra numatyta kitoje vietoje.
22. Nurodo, jog neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pastatyto kelio įteisinti neįmanoma, prieš tai neatlikus detalaus planavimo procedūros Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad statybos leidimas ginčo statiniui (keliui nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miško kvartalo Nr. 490 pradžios) galėjo būti išduotas tik parengus planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepaisant to, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siekdama išvengti šios pareigos, vykstant ginčui šioje byloje, priėmė 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo suformavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, į jį įtraukdama ir ginčo teritoriją. Akivaizdu, jog tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas statytojui suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) asociacijai pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, kuomet statybos leidimas gali būti išduodamas, prieš tai įstatymų nustatyta tvarka neparengus detaliojo plano sprendinių. Tokiu būdu būtų paneigta (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančių apeliantų teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenamąja aplinka, dėl ko jie paminėtą sprendimą apskundė administracine tvarka (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu dėl to nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1601-492/2017), kurioje aukščiau aptarto administracinio akto galiojimas yra sustabdytas. Taigi, žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatytą kelią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483.
23. Pažymi, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. bendrieji reikalavimai“ 10 punktu, visuose vietinės reikšmės kelio projektavimo etapuose reikia atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Kaip matyti iš ginčijamo statybos leidimo išdavimo medžiagoje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2009 m. gegužės 19 d. susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) asociacijos užsakymu buvo suprojektuotas D1 kategorijos kelias su pėsčiųjų taku. Sutinkamai su nurodytomis statybos techninio reglamento nuostatomis, prieš išduodant sąlygas kelio tarp (duomenys neskelbtini) g. ir Liepynės girininkijoje esančio valstybinio miško techniniam projektui rengti, būtina parengti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, nustatantį tikslią kelio vietą ir atitinkamus techninius parametrus.
24. Teigia, jog imperatyvios teisės normos, nustatančios reikalavimą planuoti ir detalaus planavimo sprendiniais užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, ginčo atveju yra pažeistos, ką pagrįstai nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje. Neteisėta ginčo statyba yra pakeitusi ieškovų susisiekimo aplinką ir galimas susisiekimo pasekmes,- eismo nelaimes, triukšmą, oro taršą, vibraciją. Ginčo statyba yra įvykdyta, nepateikus ieškovams jokių garantijų dėl jų saugumo,- krovinių apyvartos, krovinių tipo, jų pavojingumo ugniai ir sprogimo galimybės rodikliai yra neišanalizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsižvelgė į tai, jog 1) (duomenys neskelbtini) gatvė, ligi šiol buvusi ramaus transporto eismo gatvė, dėl neteisėtos statybos tapo keliu ir pakeitė visų šioje gatvėje gyvenančių, tarp jų ir ieškovų, aplinką; 2) šiuo keliu keičiamas dabar egzistuojančių dviejų inžinerinių tinklų statusas, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista jos esmė.
26. Naujai suprojektuota ir įrengta 66 m. ilgio kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki valstybinio miško 490 kvartalo pradžios ir 1,5 km. ilgio kelias per valstybinės reikšmės mišką iš esmės tapo (duomenys neskelbtini) asociacijos projektuojamo naujojo kvartalo jungtimi su Vilniaus miestu. Akivaizdu, kad tokiu atveju anksčiau vidaus keliu buvęs poilsio reikmėms naudojamas miško keliukas faktiškai atitiks Lietuvos Respublikos 3 straipsnyje apibrėžtą viešojo kelio, jungiančio kelias gyvenamąsias vietoves, sąvoką.
27. Įrengiant susisiekimui tarp gyvenviečių skirtą kelią keičiamas ir įtakojamas faktiškai egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siekiant teisėtai įrengti susisiekimo kelią tarp Vilniaus miesto ir projektuojamo(duomenys neskelbtini) gyvenamųjų kvartalų rajono, būtina atlikti detalaus planavimo procedūrą. Tačiau tokia procedūra nėra atlikta.
28. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) asociacija planuoja Vilniaus rajone 37 ha apie 163 G1 paskirties sklypus, o tai reiškia, kad siekiama per 4 metrų pločio gyventojų iniciatyva ir dalinėmis lėšomis įrengta gatve paleisti automobilių srautą iš visų šių sklypų, kadangi šiandien tai yra faktiškai geriausiai įrengta naujai planuojamos teritorijos jungtis su Vilniaus miestu, kuri pagal bendrojo plano sprendinius numatyta kitoje vietoje. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko byla išnagrinėta tik formaliai, neištyrus visų teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių.
29. Susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško, kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams. Ginčo statinio statyba ginčo teritorijoje negalima ne tik dėl to, jog neparengtas detalusis planas, bet ir dėl to, jog valstybinės reikšmės miške apskritai negali būti rengiamas susisiekimui tarp gyvenviečių skirtas viešasis kelias. Taigi, sprendžiant dėl galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos įrengtą kelią, reikšminga yra tai, kad tiek statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tiek statybų faktinio pradėjimo metu galiojo ir tebegalioja Miškų įstatymas, kuriame nustatytas teisinis reglamentavimas neleido statybų miškų ūkio paskirties žemėje. Nors ieškovų ginčijamas statybos leidimas išduotas vykdyti statybos darbus ne miško žemėje, ši įstatymo nuostata aktuali dėl ginčo statinio – kelio – specifinio pobūdžio.
30. Mano, jog tokio pobūdžio kelio atsiradimas valstybinės reikšmės miške neišvengiamai darytų ypatingai didelę žalą gamtai, o taip pat užkirstų galimybę valstybinės reikšmės mišką ir jame esantį kelią, nutiestą Liepynės girininkijos 479-480 miškų kvartalų ribine (kvartaline) linija, naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, t.y. poilsio ir rekreacijos tikslais. Tokiu būdu būtų pažeidžiamas tiek viešasis, tiek ir ieškovų asmeninis interesas.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012, konstatuota, kad tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, yra draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba, ar statinio rekonstravimas, galimas tik vienas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo kelio įrengimas tenkintų išimtinai atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos interesus. Pažymėtina, jog 2011 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą apie tai, kad vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, Plytinės gatvės tęsinys Mickūnų kryptimi numatytas šiaurinėje Kairėnų kvartalo dalyje, transporto srautus atitolinant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl valstybinio miško ribos (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinyje neturėtų būti koreguojamos, platinant esamą miško keliuką, kuris turėtų būti skirtas poilsiui, rekreacijai ir miškininkų reikmėms Tai reiškia, jog ginčo statinio statyba nagrinėjamu atveju apskritai negalima, nes tokiu būdu kvartalinis miško keliukas būtų naudojamas susisiekimo tarp gyvenviečių tikslams, neatsižvelgiant į tai, jog tai nėra numatyta net ir Vilniaus miesto bendrajame plane. Esant tokioms aplinkybėms, statinio griovimas yra vienintelis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdas.
33. (duomenys neskelbtini) asociacija neturi teisių į žemės sklypą, kuriame neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu pastatytas ginčo statinys, nevaldo nuosavybės teise, todėl objektyviai neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisių, t. y. gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą, kuriuo leido atsakovui įteisinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius.
34. Pažymi, jog Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 1.3 nuostata pašalina statytojo pareigą teisėtai valdyti žemės sklypą, kuriame planuojama vykdyti statybos darbus, ieškovų nuomone, tokia Reglamento nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui (Įstatymo 3 straipsnio 2 daliai). Nors įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet statytojas gali įgyvendinti teisę statyti, neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą, iš šios teisės normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas tokią galimybę susiejo su statytojo ketinimu atlikti statinio modernizavimą, paprastąjį ar kapitalinį remontą, o ne su statytojo galimybe vykdyti naują statybą, neturint jokių teisių į žemės sklypą.
35. Esant šioms aplinkybėms, apeliantai prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 1.3 nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
36. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą. Nurodo, jog ginčo kelio statyba apskritai yra galima, neprieštarauja nei Vilniaus bendrojo plano sprendiniams, nei jokioms aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kelias nutiestas per valstybinę žemę, turint atitinkamą sutikimą, bei atitinka situaciją, reglamentuojamą šiuo metu galiojančių sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nekeičiamas.
37. Pažymi, kad ginčo kelias nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miško 490 kvartalo pradžios nepatenka į valstybinio miško ar saugomą teritoriją, o tiesiamas per valstybinę žemę. Todėl buvo gauti atitinkamų institucijų sutikimai - Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (31)-1.2-851 -(3.31), kuriame Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad neprieštarauja ginčo kelio projektavimui ir įrengimui per valstybinę žemę.
38. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių 1 p. apibrėžta, jog Taisyklės reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką. Tai suponuoja išvadą, jog įstatymo leidėjo išreikšta valia, kad tiesiant susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, nėra būtina prieš tai suformuoti valstybinės žemės sklypo ir rengti atitinkamo teritorijų planavimo dokumento, užtenka turėti nurodytą sutikimą. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių 3 p. nurodo, jog „šios Taisyklės netaikomos tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, kurioje planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti valstybinės žemės sklypai. Suformuotiems valstybinės žemės sklypams servitutai, suteikiantys teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, nustatomi administraciniu aktu arba sandoriu“.
39. Taip pat svarbus Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių 17 p., nurodantis, jog „sutikimas išduodamas 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutikimo išdavimo datos, bet ne ilgiau kaip iki servituto, suteikiančio teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Asmuo pagal išduotą Sutikimą privalo susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus nutiesti bei jiems funkcionuoti būtinus statinius pastatyti per 3 metus nuo Sutikimo išdavimo datos. Nenutiesus susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų bei nepastačius jiems funkcionuoti būtinų statinių per 3 metus, Sutikimas nustoja galioti ir šių Taisyklių nustatyta tvarka turi būti gautas naujas sutikimas.“ Taigi darytina išvada, jog susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje reglamentavimas yra specifinis, priimtos Taisyklės reglamentuoja specialius atvejus, kuomet nėra suformuojamas žemės sklypas susisiekimo komunikacijų statybai.
Žemesnės instancijos teismas
40. Kadangi ginčo susisiekimo komunikacija tiesiama per valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl patenka į Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių taikymo apimtį, kas reiškia, jog įstatymo leidėjas išreiškia valią, jog turint valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, prieš gaunant Statybos leidimą, nėra būtina žemės sklypo formavimo ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūra, o taikant šių Taisyklių 17 p., teritorijų planavimo dokumentai gali būti parengiami per 10 metų laikotarpį.
41. Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) asociacija neturi teisių į žemės sklypą, todėl objektyviai neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisių, t. y. gauti naujo statybą leidžiančio dokumento; jog statybos techninio reglamento 1.05.01:2017, 4 priedo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis, kad statybos leidimui gauti gali būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) asociacija turi teisinį pagrindą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir taip įteisinti statybą, o apeliantų prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo tyrimo laikytinas nepagrįstu ir dėl to atmestinas.
42. Pažymi, kad teismas sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa, dėl statybos kurioje kilo ginčas, pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“, o bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ šiai funkcinei zonai viena iš nurodytų galimų naudojimo paskirčių ir būdų yra kitos paskirties, o būtent inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1- 1519 patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištrauka. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 16 d. inžineriniams statiniams priskirtinos ir susisiekimo komunikacijos. Dėl šios priežasties laikytina, kad Bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybą, todėl teigtina, kad aptariama ginčo statyba pagal Bendrojo plano sprendinius yra galima, o apeliantų teiginiai, kad susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams, paneigtini.
43. Nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus nėra būtinas detaliojo plano rengimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai. Minėtu įsakymu ginčo teritorijoje nenumatyta gamtos apsaugos apribojimų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų. Teismas konstatavo, kad kelio kaip naujo statinio statyba ginčo teritorijoje yra galima pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519), o statytojas jau pradėjęs statybos įteisinimo procedūras, t.y. pradėtos žemės sklypo formavimo procedūros, kurias užbaigus statinys atitiks teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) asociacija turi teisinį pagrindą įsiteisinti statybas, o ieškovų skundas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą, atmesti apeliantų prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šiuo atveju byloje nebuvo įrodytas ir/ar nustatytas statinio (kelio) statybos prieštaravimas aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir/ar imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl teismas pagrįstai leido atsakovui savo lėšomis per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti kelią, t. y. leisti įteisinti statybą, tuo tarpu, ieškovų pareikštas apeliacinis skundas yra neapgrįstas bei atmestinas.
45. Nurodo, jog statinio (kelio) statyba ginčo teritorijoje neprieštarauja bei atitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, tuo tarpu, prieštaravimas imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams nebuvo įrodytas ir / ar nustatytas. Kelio statyba šioje teritorijoje visiškai atitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Kelio statyba jokių imperatyvių aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų nepažeidžia, o apeliantai savo reikalavimus grindė išskirtinai savo subjektyviu deklaratyviu asmeniniu bei kitų asmenų teisėtus interesus pažeidžiančiu interesu. Todėl jų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
46. Pažymėtina, jog Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriai yra pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, savo išvadoje nurodė bei patvirtino, jog kelio statyba nepažeidžia jokių teritorijų planavimą ir/ar statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai pavesta vykdyti teritorijų planavimą, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą patvirtino, jog ginčo kelio statyba šioje teritorijoje neabejotinai yra galima, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia bei atitinka savivaldybės interesus.
47. Pažymi, jog šiuo atveju konkretūs statinio įteisinimo būdai bylos išsprendimui neturi reikšmės, nevertintini, nes teismas vertina ar statinio statyba iš esmės yra galima. Šiuo atveju kelio įteisinimas ginčo teritorijoje yra galimas tiek: 1) rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą - žemėtvarkos planavimo dokumentą, priskiriamą žemės valdos projektams, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą; 2) išduodant sutikimą statinio (kelio) statybai bei eksploatavimui pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintas Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles; 3) rengiant atitinkamos teritorijos detalųjį planą ir kt.
48. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog atsakovas žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise, todėl negali objektyviai įgyvendinti statinio statytojo teisių. Šiuos argumentus paneigia Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, kuris numato, jog jei statytojas nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama žemės sklypo savininko ar valdytojo sutartis, sutikimas ar susitarimas. Vilniaus apskrities viršininko administracija, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei valstybinės žemės savininko teises pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą įgyvendinęs subjektas, 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (31)12-851(3.31) „Dėl kelio įrengimo valstybinėje žemėje“ yra netgi išdavęs rašytinį sutikimą kelio statybai šioje teritorijoje. Todėl akivaizdu, jog atsakovas neabejotinai gali įgyvendinti statinio (kelio) statytojo teises, jam teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
49. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 4 priedo nuostatos tariamai prieštarauja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes tai paneigia Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, kuris nustato bei įvardija atskirus atvejus, kuomet statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais.
50. Pažymi, jog ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miško ribos ir nepatenka į valstybinio miško teritoriją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Todėl statinio (kelio) statybai ir/ar statinio (kelio) teisėtumo vertinimui valstybinėje žemėje, nepatenkančioje į valstybinio miško teritoriją, neturi įtakos bei negali būti taikomos statinių statybą valstybiniame miške reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
51. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovų teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
53. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai, nustatytas plotas – 7004 kv. m, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, sklype ir šalia jo esančių bei numatytų inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo apribojimai – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (XLIX sk.), elektros linijų apsaugos zonos (VI sk.), dujotiekio apsaugos zonos (IX sk.), rūšių linijų apsaugos zonos (I sk.) (5 t., b. l. 12).
54. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAs-82-624/2016 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimas yra sustabdytas, todėl negalėjo juo remtis sprendžiant apie galimybę įteisinti ginčo kelią, yra nepagrįstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAs-82-624/2016, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimas buvo tik laikinai sustabdytas, o ne pripažintas negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo juo remtis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu šis įsakymas buvo paliktas galioti, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi apeliantų skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose - žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas, ginčo kelio statybai detalusis planas nereikalingas (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 4 dalis, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis.).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant įrodymų, kad ginčo kelio statyba prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ar imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido (duomenys neskelbtini) asociacijai savo lėšomis per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti kelią, t. y. leido įteisinti statybą.
56. Nepagrįsti ir atmestini apeliantų argumentai, kad kelio statyba nėra galima toje teritorijoje, kad tai prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa, t. y. ginčo objektas, patenka į žalsva spalva žymimą funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ šiai funkcinei zonai nurodytos ir galimos naudojimo paskirtys ir būdai: miškų paskirties; žemės ūkio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens ūkio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, ir kitos išvardintos paskirties teritorijos (5 t., b. l. 13-20). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis susisiekimo komunikacijas priskiria prie inžinerinių statinių. Taigi, minėto bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybą.
57. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog ginčo kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miško ribos ir nepatenka į valstybinio miško teritoriją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Kadangi ginčo kelias nepatenka į valstybinio miško teritoriją, negali būti taikomos ir teisės aktų normos, reglamentuojančios statinių statyba valstybiniame miške.
58. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo kelias sukels eismo nelaimes, triukšmą, oro taršą, vibraciją, nebebus saugumo garantijų ir pan., yra deklaratyvūs, nes ginčijamu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas leido (duomenys neskelbtini) asociacijai savo lėšomis pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti kelią. Pažymėtina, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriai yra pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, jau yra pateikusi 2017 m. gegužės mėn. išvadą, kuri patvirtina, kad kelio statyba nepažeidžia jokių teritorijų planavimą ir statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nėra pagrindo teigti, kad keliamas triukšmas ir tarša pažeidžia ieškovų teises, nes duomenų, kad triukšmas ir tarša viršija teisės normose nustatytas leistinas ribas, byloje nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kad būtent šiame kelio ruože yra ypatingai padidėjęs avaringumas.
59. Apeliantai teigia, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisių ir gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, nes nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo. Jų nuomone, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 1.3 nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Dėl šios priežasties prašo apeliacinio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl STR 1.05.01:2017 atitikties Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.
60. Kaip žinia, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovai, reikšdami ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo, aplinkybės apie žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nenurodė, dėl šios aplinkybės nei dalyvaujantys byloje asmenys, nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs ginčą, nepasisakė. Taigi, apeliantai nurodyta aplinkybe negali grįsti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nežiūrint į tai, atsiliepimuose į apeliacinį skundą tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek (duomenys neskelbtini) asociacija, kolegijos nuomone, išsamiai motyvavo minėto argumento nepagrįstumą ir atsakovės galimybes įgyvendinti statytojo teises.
61. Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
62. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Š., A. D., L. P. priteistinos atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 847 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 5 t., b. l. 158-159, 164-165).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. 3520522647, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 49,82 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 82 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini) asociacijos, JAR (duomenys neskelbtini), naudai.