Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., V. S., L. K. ir kitų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), K. S., R. K., D. A., V. Š., A. D. ir L. P. (L. P.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), K. S., R. K., A. K., D. A., A. D. ir L. P. (L. P.) skundas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, kuriame pareiškėjai prašė panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 30-3483 „Dėl sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalies nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai grindė tuo, kad suformavus žemės sklypą Č. Kudabos g. eksploatuoti šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas taptų negalimas, dėl ko pareiškėjai būtų priversti inicijuoti naują ginčą, siekdami savo teisių gynimo. Pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios ir žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjai byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Pabrėžta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011). Todėl daryta išvada, jog taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

Būtinybę taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje patvirtina ir tai, jog šioje byloje aktualus viešo intereso gynimo klausimas. Atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus sudarytos sąlygos įteisinti neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pastatytą statinį, nors įsiteisėjusiame teismo sprendime tokia galimybė apskritai nenumatyta.

Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sudarytos sąlygos baigti žemės sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimą pagal ginčijamu įsakymu patvirtintą žemės sklypo projektą. Suformavus žemės sklypą Č. Kudabos g. eksploatuoti pagal šioje byloje ginčijamu įsakymu patvirtiną projektą, galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų negalimas, dėl ko jie būtų priversti inicijuoti naują ginčą, siekdami savo pažeistų teisių gynimo. Aplinkybę, jog tokia grėsmė reali, patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, organizuojant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams prieštaraujančio žemės sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti projekto rengimą ir tvirtinimą.

Tuo atveju, jei teismas atsisakytų sustabdyti ginčijamo administracinio akto galiojimą, būtų sudarytos sąlygos tęsti žemės sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimą pagal neteisėtai patvirtintą žemės sklypo projektą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog žemės sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti suformavimas pagal šioje byloje skundžiamu įsakymu patvirtiną neteisėtą žemės sklypo projektą, sukeltų ypač didelę žalą gamtai, į ką visiškai neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai prašomomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Teismas teisingai pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini.

Pareiškėjų cituojami bendros kompetencijos teismų sprendimai ir juose konstatuotos aplinkybės niekaip nepagrindžia prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo šioje administracinėje byloje, yra apskritai nesusijusios su aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos būsimo sprendimo vykdymui šioje administracinėje byloje. Nepagrįsta remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi, kol nėra galutinio kasacinio teismo išaiškinimo minimoje civilinėje byloje. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija civilinėje byloje laikosi pozicijos, jog teritorijų planavimo dokumentas prieš kelio atkarpos statybos leidimo išdavimą apskritai nebuvo reikalingas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra priėmęs sprendimo, pareiškėjų skundžiamas Įsakymas nelaikytinas prieštaraujančiu ar pažeidžiančiu civilinėje byloje priimtus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjams nebuvo ir nėra nustatyta jokių įpareigojimų, jo galiojimas ginčo nagrinėjimo metu nesukuria tokių teisinių pasekmių, kurios apsunkintų ar padarytų negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas bei neadekvatus ir neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 30-3483 „Dėl sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – šio ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė teiginiu, jog suformavus žemės sklypą Č. Kudabos g. eksploatuoti, šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas taptų negalimas, pareiškėjai būtų priversti inicijuoti naują ginčą, siekdami savo pažeistų teisių gynimo.

Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 dėl nagrinėjamai bylai aktualios kelio atkarpos nuo Č. Kudabos gatvės iki valstybinio miško 490 kvartalo pradžios priėmė 2015 m. liepos 2 d. nutartį, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. išduotas Statybos leidimas IT/868/09-0941, kuriuo buvo leista pastatyti naują kelią nuo Č. Kudabos g. iki valstybinio miško 490 kvartalo pradžios, yra neteisėtas, todėl yra pagrindas jį panaikinti, bei nurodė, kad nėra realios galimybės ginčo statinį (ginčo kelio atkarpą) įteisinti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasirinko Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą padarinių šalinimo būdą – statinio nugriovimą.

Taigi, minėtoje civilinėje byloje priimtame ir įsiteisėjusiame procesiniame sprendime esant konstatuota, kad ginčo kelio atkarpą įteisinti nėra realios galimybės, šioje administracinėje byloje ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 29 d. įsakymu, siekiant šios kelio atkarpos statybos įteisinimo, buvo patvirtintas žemės sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjų pozicija, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimo, teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas akivaizdžiai gali bet jau pasunkėti.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo priemonių taikymo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų K. K., V. S., L. K. ir kitų atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pakeisti.

Sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo Č. Kudabos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.

Nutartis neskundžiama.