- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1-852-834/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Liubovė Kuprusevičienė
kaltinamojo A. K. gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas – 2017 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmės vykdymą žinios; tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2018 m. liepos 23 d. apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,53 promilės girtumas), ant kelio, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš J. K., tai yra tyčia kaire ranka griebęs už J. K. suknelės kaklo srityje, ją tampė ir pastūmė, dėl ko J. K. atsitrenkė į tvorą ir susižalojo abi alkūnes, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vis dar laikydamas J. K. už suknelės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairę blauzdą bei kairę šlaunį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu supjaustė J. K. dešinę ranką, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai J. K. dešinio dilbio odos nubrozdinimą, abiejų alkūnių odos nubrozdinimus, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis 2018 m. liepos 23 d. apie 19.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,53 promilės girtumas), ant kelio, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą J. K., tai yra naudodamas fizinį smurtą prieš J. K. – stipriai sugriebęs ją už suknelės kaklo srityje, tvirtai laikydamas ir tampydamas bei laikydamas sugniaužtą kumštį prie J. K. veido ir juo mosuodamas, tampė J. K., šaukdamas jai, kad papjaus, užmuš, keikdamas necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji čia negyvens, po to J. K. pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė į tvorą ir susižalojo abi alkūnes, po to, vis dar laikydamas J. K. už suknelės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairę blauzdą bei kairę šlaunį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu supjaustė J. K. dešinę ranką, šiais savo veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai J. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. K. teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog atvažiavo prie ežero su broliu M. K.. Atėjo J. K. ir pasakė, kad tai privati valda ir mašinų čia palikti negalima. Jis atsakė, kad kitą kartą nevažiuos, nusisuko ir nuėjo (kartu su M. K.) link ežero. Tada atėjo sodininkas su dujų balionėliu. Jis (sodininkas) išprovokavo konfliktą, kurio metu daugiausiai nukentėjo jis (A. K.). Jis (sodininkas) sakė, kad kažką nuo kažko ginė. Jis ( A. K. )prašė J. K. iškviesti policiją, ji (nukentėjusioji) sakė, lyg eina kviesti ir lyg neina. Tai viskas. Kai sodininkas jį (kaltinamąjį) apipurškė, nukentėjusioji stovėjo prie vartelių. Jis (kaltinamasis ) priėjo prie nukentėjusiosios, laikė jos kairę ranką ir klausinėjo. J. K. pasakė, kad jis (sodininkas) teisus taip darydamas. Jis (sodininkas) suko ratus ir purškė dujas toliau kaltinamajam į veidą. J. K. buvo apsirengusi marga vasariška suknele. Ant nukentėjusiosios rankų nebuvo sužalojimų. Jis galimai su nagais įbrėžė jai. Mano, kad ji pati susipjaustė. Kitus sužalojamus išsigalvoja. Jis laikė nukentėjusiąją už kairės rankos. Policijai atvykus, galimai jis (kaltinamasis), vartojo necenzūrinius žodžius. Sakė, kad užmuš, tai buvo pasakyta prie policijos. Policija atvažiavo ir paklausė, kas rašys pareiškimą. Nukentėjusioji pasakė, kad ji rašys pareiškimą. Tada pradėjo jis (kaltinamasis) dar labiau niršti. Jo įniršį paskatino melas. Įvykio metu buvo išgėręs, bet girtas nesijautė. Nežino, kaip susiklostytų įvykiai, jei nebūtų jis išgėręs. Vyras su dujomis buvo ne pas nukentėjusiąją, o buvo priešingame kieme. Nukentėjusioji pareiškė, jog ji teisi, nes teritorija yra privati ir šioje teritorijoje negalima jam (kaltinamajam) būti. Jis vartojo tokius necenzūrinius žodžius, kokie surašyti kaltinamajame akte. Kaltės nepripažįsta. Negriebė nukentėjusiajai už suknelės. Kumščio nelaikė, netampė. Nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Nestūmė nukentėjusiosios. Jis nežino kada nukentėjusiosios ranka buvo supjaustyta. Policija atvažiavo per 10-15 min. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Dėl dujų balionėlio kvietė policija kaltinamasis ir brolis M. K.. Pareiškimo dėl to nerašė, nes nėra tiek išsilavinęs. Į medikus, jis nesikreipė. Gyvena netoli ežero. Nežinojo, kad ten privati valda. Mašiną paliko 20 metrų nuo tvoros. Žmonės eina prie ežero. 50 metrų nuo ežero buvo palikęs mašiną. Nuo ežero iki nukentėjusiosios tvoros 60-70 metrų, ten stati nuokalnė. Visas įvykis buvo ant vieškelio, kur stovėjo mašina. Kai laikė nukentėjusiąją už rankos, ji stovėjo 2-3 metrų atstumu nuo tvoros. Policija buvo iškviesta, po to kai jam ( kaltinamajam )buvo papurkšta dujomis. Vijosi sodininką, su mašina. Prie vairo buvo brolis (M. K.). Vėliau brolis nuėjo namo ir atėjo su motina. Iki įvykio kaltinamasis pažinojo nukentėjusiąją. Nesibičiuliavo su nukentėjusiąja, bet pasisveikindavo. Iš matymo pažinojo. Iki įvykio konfliktų nebuvo. Dažnai ten palikdavo mašiną, arba P. kieme. Nežino, ar jis (P.) matė įvykį. Nukentėjusioji kaltinamojo mamai aiškino, kad tai privati valda, yra ,,šlagbaumas“ (užtvaras). Tuo metu jau buvo atvažiavusi policija. Jis ( kaltinamasis) nežino, ar nukentėjusioji buvo išsigandusi, nepastebėjo. Tik jis (kaltinamasis) pastebėjo sodininko neišpasakytą džiaugsmą. Necenzūrinius žodžius kaltinamasis sakė iš įniršio, provokacijos, neteisybės. Buvo uždarytas mašinoje su antrankiais. Nežino tiksliai, ką sakė, bet turėjo omeny, kad būtų maža nukentėjusiąją užmušti už šmeižtą ir už tai, kad rašo pareiškimą. Nieko jis (kaltinamasis) nukentėjusiajai nepadarė. Už suknelės netempė, negalėjo to padaryti. Būdamas mašinoje išgėrė butelį alaus. Išgėrė prie tvoros. Atvykusi policija matavo blaivumą vietoje ir komisariate. Tą dieną išgėrė vieną arba du butelius alaus. Viskas labai greitai nutiko. Prašo visiškai išteisiti.
Nukentėjusioji J. K. parodė, jog 2018 m. liepos 23 d. po 19:30 val. ji buvo kieme. Atvažiavo automobilis ir ji nuėjo perspėti, kad nestatytų, ten yra jos kiemas, tvora, sodo keliukas 2-3 metrų. Žemė vedanti link ežero yra nukentėjusiosios nuosavybė. Mašina įvažiavo į jos (nukentėjusiosios) teritoriją ir sustojo. Ji išėjo pro vartelius porą žingsnių, nes iškarto stovėjo mašina. Norėjo pasakyti, kad nestatytų mašinos ant žemės. Tada kaltinamasis iššoko iš mašinos, griebė jai už suknelės, suknelė buvo ne marga, o kūno spalvos. Puolė prie kaklo, pradėjo koliotis. Atrodė, kad užmuš. Ji pradėjo rėkti ir kaltinamasis stūmė ją atbulai link tvoros. Tada atbėgo sodininkas, jis dirbo jos (nukentėjusiosios) kieme. Sodininkas atbėgo ir kažkaip tuo metu kaltinamasis ją paleido, ji nuėjo atgal, pateko į kiemą. Per tą laiką, kol vyko smaugimas, tas kitas jaunesnis vyrukas (M. K.) iš mašinos iššoko ir nubėgo į kairę pusę palei ežerą. Iki tos dienos, nukentėjusioji (kaltinamojo ir M. K.) nepažinojo, matė juos pirmą kartą. Kai ji (nukentėjusioji) įbėgo į kiemą, ranka kraujavo, iškarto paskambino policijai. Tuo metu kaltinamasis sėdo atgal į savo automobilį. O sodininkas nubėgo uždaryti ,,šlagbaumą“ (užtvarą), kad neišvažiuotų iš nusikaltimo vietos. Kaltinamasis išpuolė iš mašinos ir puolė sodininką. Sodininkas turėjo dujų balionėlį. Ji matė, kad kaltinamasis buvo nugriuvęs prie stulpo ir sakė, kad užmuš ir t.t. Jau esant policijai, atėjo kaltinamojo motina su broliu. Kaltinamasis griebė ją (nukentėjusiąją) už rankos tuo metu, kai ji išėjo pro vartelius pasakyti, kad nestatytų mašinos ant jos žemės. Išlipęs iš mašinos pirmiausiai griebė už kaklo. Kaltinamasis ją paėmė už kairės rankos, tampė, draskė. Sužalojimą pamatė ant dešinės rankos. Ji yra medikė, pati sau suteikė pirmą pagalbą. Kiti sužalojimai atsirado, tuo metu, kai kaltinamasis ją prirėmė prie tvoros. Kraujosruva ant šlaunies ir blauzdos buvo šone. Į tvorą buvo atsirėmusi nugara. Kaltinamasis jai sudavė su koja, jis visu kūnu puolė. Sakė, kad užmuš, papjaus. Matėsi, kad kaltinamasis neblaivus. Jai tas grasinimas atrodė realus. Sodininkas purkšdamas ginė save. Sodininkas pribėgo, kai ji buvo prie tvoros. Įtraukė ją į kiemą ir uždarė vartelius. Sodininkas nebendravo su kaltinamuoju, nes kaltinamasis puolė į mašiną, o sodininkas nubėgo uždaryti ,,šlagbaumą“ (užtvaro), kad neišvažiuotų kaltinamasis. Ji kitą dieną pastebėjo sužalojimus. Niekas iš policijos neklausė apie sužalojimus. Įdrėskimą ji pastebėjo iškarto, nes bėgo kraujas. Kitus sužalojimus pamatė ji vėliau. Ikiteisminė ekspertizė pamatė tuos sužalojimus. Sužalojimai atsirado po įvykio. Kaltinamasis įdrėskė ne peiliu, o įrankiu. Negalėjo savo nagais sužaloti savo rankos.
Liudytojas M. K. parodė, jog kaltinamasis jo brolis. Viskas prasidėjo jų (A. K. ir M. K.) namuose, kai nusprendė nueiti iki ežero išsimaudyti. Tėvas sakė eiti pėsčiomis, mama sakė eiti pėsčiomis, bet nusprendė jie abu (M. K. ir A. K.) prie ežero važiuoti su mašina. Žinojo, kad brolis (A. K.) buvo išgėręs, todėl vairavo jis (M. K.). Pamatė stovintį ,,šlagbaumą“ (užtvarą), siūlė palikti mašiną ir nueiti pėsčiomis. Brolis pasakė važiuoti toliau. ,,Šlagbaumas“ (užtvaras) buvo užrakintas. Norėjo atkalbėti brolį, bet jis pasakė, kad nieko ten neužrakinta ir pakėlė ,,šlagbaumą“ (užtvarą). Nuvažiavo tiesiai ir tada prasidėjo, ponia (nukentėjusioji) pamatė. Ten pravažiavus ,,šlagbaumą“ (užtvarą) iškarto prasideda tvora. Nuvažiavo toliau. Sustojo, norėjo išlipti ir eiti prie ežero. Tada atėjo nukentėjusioji ir pasakė, kad čia negalima statyti mašinos, kad čia privati valda. Šie žodžiai labai supykdė jo (M. K.) brolį ir jis (A. K.) iššoko iš mašinos ir pasakė: „kokia čia privati valda, čia niekada nebuvo privati valda“. Vyko ginčas. Brolis buvo įsitikinęs, kad tai ne privati valda. Viskas įvyko labai staigiai. Jo (M. K.) brolis paėmė su kaire ranka, po to su dešine ranka ir sakė: „aš čia 30 metų gyvenu ir niekada nebuvo tokių nesąmonių“. Tada prasidėjo konfliktas. Jo (M. K.) brolis kaip ir užsimojo, bet netrenkė. Gal stipriai laikė, nežino. Jis (M. K.) sėdėjo mašinoje, nėjo jo (A. K.) raminti, pats pasimetė. Nežino (M. K.), kad ten privati valda. Tada prasidėjo stumdymai, brolis (A. K.) nuvedė nukentėjusiąją prie tvoros ir atidarė vartelius ir įstūmė ją (nukentėjusiąją) į kiemą ir pasakė: „va čia tavo teritorija“. Nukentėjusioji sakė“ „skauda, paleisk“. Nukentėjusioji po tų veiksmų pradėjo kviesti policiją. Visą laiką M. K. buvo mašinoje. Kai jis (M. K.) išgirdo, kad kviečia policiją, nusprendė, kad reikia kuo greičiau atvesti motiną ir nuėjo namo. Namuose jis (M. K.) mamai papasakojo, kas nutiko, ir tada nuėjo su mama kuo greičiau į tą vietą. Kai ėjo M. K. su mama gatve, atvažiavo policija. Policija pradėjo klausinėti, kas nutiko. Nukentėjusioji pasakė, kad ją sužeidė. M. K. buvo įvykio metu ir girdėjo A. K. žodžius, kaip jis sakė: „kokia čia privati valda, gyvenu čia 30 metų“. Nepamena necenzūrinių žodžių, grasinimų. Gal buvo keiksmažodžiai, bet iš grasinimų buvo tik: „aš tau“, kai buvo paėmęs už rankos. „tuoj aš tau parodysiu“. Bet nieko daugiau A. K. nedarė. Nukentėjusioji sakė, kad skauda tuo metu, kai brolis ją tempė į jos kiemą. Kai išvažiavo iš namų brolis (A. K.) buvo išgėręs kaip visada. Nukentėjusioji sakė, kad jo (M. K.) brolis turėjo šaltą ginklą, atrodo peilį, bet to nebuvo. Pamatė žaizdelę ant nukentėjusiosios rankos, tai jis suprato, kad kai brolis (A. K.) griebė ją (Nukentėjusiąją) už rankos, gal su nagu įdrėskė, jo (A. K.) nagai aštrūs. Žaizdelė galėjo atsirasti nuo brolio veiksmų. Jis (A. K.) buvo pagriebęs už rankos. Žaizdelė buvo pailga, įbrėžimas, net nebuvo raudona. Kai mama (M. ir A. K.) kalbėjo su nukentėjusiąja, gynė brolį (A. K.), sakė, kad čia niekada nebuvo privati valda. Grasinimų, kad užmuš nukentėjusiąją kaltinamasis, M. K. negirdėjo. Brolis (A. K.) turi labai didelę alkoholio problemą, bet to nepripažįsta. Gyvena kartu. A. K. geria kas antrą dieną. Jis (M. K.) nematė, ar kaltinamasis spardė kojomis nukentėjusiąją. Matė, kaip po nukentėjusiosios žodžių brolis išlipo iš mašinos, supykęs, paėmė už rankos ir nutempė nukentėjusiąją. Nuvedė už rankos, atidarė su kita ranka vartų dureles, įstūmė nukentėjusiąją ir uždarė vartelius. Pasakė, kad ten jos (nukentėjusiosios) teritorija. Nematė, kad brolis griebtų už gerklės nukentėjusiąją. Gal buvo nusisukęs, todėl nematė.
Liudytoja L. K. parodė, jog jaunesnis sūnus (M. K.) grįžo namo ir pasakė, kad su kaltinamuoju kažkas prie ežero atsitiko. Sūnus (kaltinamasis) ten sėdėjo savo mašinoje, buvo ašaromis apsipylęs, sakė, kad ten sodininkas, kažkoks jam daug nuodų su purkštuku pripurškė į akis. Atrodė, kad verkia. Klausė kodėl verkia, bet verkė, nes pripurkšta į akis buvo. Kalbėjo su kaimyne (nukentėjusiąja), sake ją apipjaustė kaltinamasis. Priėjo (L. K.) arčiau jos (nukentėjusiosios), ji (nukentėjusioji) parodė įbrėžimą ir viskas. Nukentėjusiajai netoli riešo, oda pažeista buvo, truputį kraujo buvo. Ji (nukentėjusioji) toliau prie vartelių stovėjo. Nukentėjusioji sakė, kad turi atvažiuoti šeimininkas. Atvažiavo policija, nuėjo prie kaltinamojo apžiūrėti, nerado jokių aštrių daiktų pas jį. Kaltinamasis buvo apsiašarojęs, ir viskas. A. K. pradėjo bėgti iš policijos mašinos, norėjo parūkyti, išgerės buvo. Bet pagavo ir pasiėmė jį (kaltinamąjį) policija, į areštinę nuvežė, o to sodininko, ji (L. K.) nežino. A. K. ir M. K. maudytis važiavo. Nieko nematė tokio, kad kraujais apsipilta būtų, jo pačio (kaltinamojo) klausė, su kuo galėjo supjaustyti, jis nieko tokio neturėjo. Jokių mėlynių nematė. Su sūnumi (A. K.) kartu gyvena, jis išgeria alaus, bet šiaip geras yra. Darželyje dirba. Alkoholis bloga įtaką daro. Truputį, kaltinamasis buvo ir prieš L. K. smurtą panaudojęs. Nepamena kada. Jei kaltinamasis nebūtų išgėręs, tokio incidento nebūtų. Jį (A. K.) reikia suerzinti, tada supyksta, už tai ir įvyko tas incidentas.
Liudytojas E. V. parodė, kad nieko nepamena apie įvykį. Labai senai buvo. Kažkiek gal pamena nukentėjusią iš veido, patį įvykį sunkiai atsimena. Kiek pamena, buvo smailiu daiktu perpjauta, riešo srityje. Aštraus daikto nerado. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tokia kaip šoke. Kiek pamena, kaltinamasis buvo ramus, atsisėdo į tarnybinį automobilį, pasitikrino alkotesteriu. Tik po to tapo neramus. Daugiau nieko neatsimena.
Liudytoja V. M. parodė, jog tuo metu dirbo rajone, gavo iškvietimą, nuvyko. Kuo sužalota buvo nukentėjusioji nežino, ieškojo daikto, bet nerado. Kiek atsimena kaltinamasis ir brolis (M. K.) važiavo ir pamatė uždarytą kelią. Nelabai ką pamenu daugiau. Kiek žino, kad moteris susijaudinusi buvo. Kiek pamena, matėsi žymė ant rankos. Įdrėskimas gal. Negilus, kiek pamena nebėgo kraujas, negalėjo pasakyti su kuo tą įdrėskimą galima padaryti. Kiek pamena, moteris pati negalėjo nupasakoti, koks tai daiktas buvo. Buvo ieškota to daikto, tačiau nerado. Matė ant nukentėjusiosios įdrėskimą. Kaltinamasis buvo neblaivus. Iš pradžių buvo ramus, po to jis pasidarė neramus, nes nuėjo iš nukentėjusiosios paimti pareiškimą. Nepamena ar nukentėjusioji ėmėsi kokių nors veiksmų prieš kaltinamąjį. Apie kitus sužalojimas nukentėjusioji ar skundėsi, nepamena, tik dėl rankos.
Liudytojas G. K. parodė, jog miglotai prisimena įvykį. Prisimena vakarą, vakarienę valgė, matė mašiną, kad pravažinėjo, nukentėjusioji išėjo. Girdėjo, kad kažkas vyksta, kai išėjo į lauką, matė kaltinamąjį, jis laikė už vartelių rankenos, nukentėjusioji tam priešinosi, matė, kad nukentėjusiosios ranka kraujuoja, jis priėjo link tos vietos, kur viskas vyko ir kaltinamasis apsiramino. Jis (kaltinamasis) nuėjo į mašiną, ten pasėdėjo, nukentėjusioji iškvietė policiją. Mano, kad kaltinamasis girdėjo, kad kvietė policiją, jis (kaltinamasis) sugalvojo važiuoti, kadangi buvo sužeidimas ir matė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Jis (G. K.) bėgo prie ,,šlagbaumo“ (užtvaro). Uždarė jį, kaltinamasis labai gazavo, po to sustojo ir nubėgo prie jo (G. K.), ir sakė, kad dabar jau jam. G. K. dujų balionėlį panaudojo dėl savęs. Išėjęs pro duris matė, kad kaltinamasis už tvoros tempė rankeną ir nukentėjusiajai neleido vartų uždaryti. Matė nukentėjusiosios sužeidimą, kaip pjautinė žaizda aukščiau riešo, tiksliai rankos nepameną. Tarp riešo ir alkūnės buvo žaizda. Matėsi, kad kraujuoja, lyg su peiliu ir skutimosi peiliuku sužalota. Aštriu daiktu prapjauta buvo. ,,Šlagbaumas“ (užtvaras) ar buvo atidarytas, nepamena, kiek atvažiuoja ten dirbti, tai skirtingai būna. Nukentėjusioji minėjo, kad prie ežero pastoviai įvairūs rinkdavosi ir pastatė ,,šlagbaumą“ (užtvarą). Mašina buvo pastatyta nukentėjusiosios sklype. Dujų balionėlį visada dėl darbo turi turėti. Kaltinamasis agresyviai atrodė. Vieną kartą papurškė kaltinamajam. Po to pareigūnai dar purškė, tazeris panaudotas buvo. Pas nukentėjusiąją dirba antri metai. Nuo kada nukentėjusioji ten gyvena, negali tiksliai pasakyti. Kaltinamasis priešintis pareigūnams pradėjo, kai kaltinamąjį į mašiną pasodino, po to kaltinamasis pagavo momentą ir pradėjo bėgti, jau po dujų, prieš tai šakojosi, buvo panaudotos dujos, nesuveikė, tada panaudojo tazerį. Kaltinamasis bėgo į G. K., reikėjo apsisaugoti, nes kaltinamasis buvo agresyvus. Grėsmė kilo jam (G. K.). Kaltinamasis buvo neadekvatus. G. K. ūgis yra 164 cm., kaltinamojo 180 cm.
Iš byloje esančio 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. V. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 20:00 val., patruliuodami kartu su vyriausiąja patrule V. M. iš VPK OVS budėtojo gavo panešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją užpuolė nepažįstami asmenys, kurie neblaivūs atvažiavo automobiliu „FORD", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kažkokiu aštriu daiktu įpjovė ranką. Nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja J. K., gim. 1966 m., kuri paaiškino, kad jai be einant iš savo kiemo pro vartelius pas kaimyną prie vartelių privažiavo du nepažįstami asmenys, tai buvo (iš žodžių) A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir šio brolis M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pasak pranešėjos J. K., A. K. pradėjo jai grasinti, kad užmuš, ir ėmė prie jos kabinėtis, sugriebė ją ir kažkokiu aštriu daiktu prarėžė jai dešinę ranką, o pastarojo brolis M. K. nenorėdamas veltis į konfliktus, pasišalino. Kaip paaiškino pranešėja, A. K. būdamas akivaizdžiai neblaivus atvažiavo automobiliu „FORD", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjai pabėgusi į savo kiemą ir užrakinusi kiemo vartelius, paskambino į BPC, o tuo tarpu A. K. atsisėdo į minėtą automobilį ir bandė išvažiuoti, bet pranešėjos sodininkas uždarė užkardą, kad šis nepabėgtų, todėl įsiveržė į pranešėjos kiemą, bandė muštis su sodininku, tačiau sodininkas A. K. į veidą papurškė dujų, o netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems atvykus pranešėja J. K. susijaudinusi ėmė pasakoti, kas nutiko, o A. K. sėdėjo už automobilio, kurį vairavo, vairo ir buvo akivaizdžiai neblaivus. A. K. paprašius išlipti iš automobilio ir užgesinti variklį, šis geranoriškai tai padarė. A. K. buvo atlikta dalinė apžiūra ir asmuo pasodintas į tarnybinį automobilį. Alkotesteriu Alcotest 6810 (Nr. 0718215) patikrintas asmens blaivumas, rezultatas – 1,14 promilės girtumas. Kadangi A. K. elgėsi ramiai, antrankiai uždėti šiam nebuvo. Pasodinus A. K. į automobilį, kolegė su pranešėja nuėjo rašyti pareiškimo, o jis pasiliko prie tarnybinio automobilio saugoti sulaikytą asmenį. Asmuo pradėjo daužyti į langą ir prašė atidaryti duris, kadangi šiam pradėjo trūkti oro ir graužti nuo dujų akis. Jam pradarius duris, asmuo užkišo koją, kad negalėtų uždaryti durų, o tada jį pastūmė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir iššokęs iš automobilio, pradėjo šalintis. Vydamasis asmenį jis šį perspėjo, kad bus panaudota specialioji priemonė – dujos, bet asmuo nereagavo į perspėjimus, todėl minėta priemonė buvo panaudota. Asmuo užsidengė akis, bet vis tiek priešinosi, bandant šį sulaikyti, stangrino rankų raumenis, mosikavo rankomis. Nepavykus sulaikyti asmens, jis vėl šį perspėjo, kad panaudos specialiąją priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, o kadangi asmuo ir vėl nereagavo į jo įspėjimus, jis panaudojo minėtą priemonę: iššovė iš kontaktų, abu kontaktai susmigo A. K. į nugaros sritį. Elektros impulsiniam prietaisui „Tazer“ nesuveikus, asmuo išsitraukė kontaktus iš savo kūno ir vėl pradėjo priešintis (stangrino rankas, mosikavo rankomis, bandė jį stumdyti). A. K. dar kartą buvo įspėtas, kad bus panaudota specialioji priemonė – teleskopinė lazda, o šiam nereaguojant į įspėjimą, teleskopine lazda buvo suduota asmeniui į kojų sritį. Asmuo toliau priešinosi, todėl dar kartą buvo panaudota specialioji priemonė: dujos ir kovinių imtynių veiksmai, galiausiai A. K. uždėti antrankiai. A. K. buvo pristatytas į 1 policijos komisariatą. Iš pranešėjos buvo priimtas pareiškimas. Prie tarnybinio pranešimo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas ant rankos esantis sužalojimas (1 t., b. l. 46, 50).
Iš byloje esančio 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 20:00 val., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu E. V. iš Vilniaus apskities VPK OVS budėtojo gavo panešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją užpuolė nepažįstami neblaivūs asmenys, atvažiavę automobiliu „FORD", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kažkokiu aštriu daiktu įpjovė ranką. Nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jai be einant iš savo kiemo pro vartelius pas kaimyną, prie vartelių privažiavo du nepažįstami asmenys, tai buvo (iš žodžių) A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir šio brolis M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pasak pranešėjos J. K., A. K. pradėjo jai grasinti, kad užmuš ir ėmė prie jos kabinėtis, sugriebė ją ir kažkokiu aštriu daiktu prarėžė jai dešinę ranką, o pastarojo brolis M. K., nenorėdamas veltis į konfliktus, pasišalino. Kaip paaiškino pranešėja, A. K. būdamas akivaizdžiai neblaivus, atvažiavo automobiliu „FORD", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėja pabėgusi į savo kiemą ir užrakinusi kiemo vartelius paskambino į BPC, o tuo tarpu A. K. atsisėdo į minėtą automobilį ir bandė išvažiuoti, tačiau pranešėjos sodininkas uždarius užkardą, kad šis nepabėgtų, įsiveržė į pranešėjos kiemą, bandė muštis su sodininku, tačiau sodininkas A. K. į veidą papurškė dujų ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kai ji atvyko su kolega, pranešėja J. K. susijaudinusi ėmė pasakoti, kas nutiko, o A. K. sėdėjo už automobilio, kurį vairavo, vairo ir buvo akivaizdžiai neblaivus. A. K. paprašius išlipti iš automobilio ir užgesinti variklį, šis geranoriškai tai padarė. A. K. buvo atlikta dalinė apžiūra ir asmuo pasodintas į tarnybinį automobilį. Alkotesteriu Alcotest 6810 (Nr. 0718215) patikrintas asmens blaivumas, rezultatas – 1,14 promilės neblaivumas. Kadangi A. K. elgėsi ramiai, antrankiai uždėti šiam nebuvo. Šį įsodinus į automobilį, ji nuėjo su pranešėja į šios namus rašyti pareiškimo, o E. V. liko prie automobilio prižiūrėti sulaikytojo. Kiek vėliau būdama pranešėjos name išgirdo konfliktą, vykstantį prie jų tarnybinio automobilio, išėjusi pasižiūrėti, ar kolegai nereikia pagalbos, kiek toliau nuo tarnybinio automobilio pastebėjo savo kolegą ir šiam besipriešinantį A. K.. Buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, specialiosios priemonės: antrankiai ir dujos. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 PK. Iš pranešėjos buvo priimtas pareiškimas (1 t., b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad namo teritorija aptverta, įvykis įvyko prie namo medinės tvoros medinių vartelių. Atstumas nuo namo vartelių iki gatvės yra 0,5 m, kitoje kelio pusėje yra namai bei didelis skardis. Kelias neasfaltuotas, maždaug 2 m. Prie protokolo pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 40-45).
Iš byloje esančios 2018 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2549/2018 (01) kurioje nurodyta, matyti, kad J. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1. dešinio dilbio odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 23 d.), abiejų alkūnių odos nubrozdinimai, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padarytus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 23 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), jo formą, dydį, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (1 t., b. l. 59).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų (BK 140 straipsnio 1 dalis ir BK 145 straipsnio 1 dalis)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. K. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą J. K., visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju A. K., savo kaltės tiek dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, tiek dėl BK 145 straipsnio 1dalies nepripažino.
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534-397-2014). Iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad kaltinamasis panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją, ką parodo ne tik nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji teigia, kad iššokęs iš automobilio puolė prie kaklo, pradėjo ją tampyti, stumdyti ir taip sužalojo, nenustatytu daiktu, ranką, bet ir spardydamas padarė šlaunies, blauzdos nubrozdinimus. Tai pirma. Antra, įvykį matęs liudytojas, kaltinamojo brolis, M. K., taip pat nepaneigė tos aplinkybės, kad kaltinamasis nenaudojo prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltinamojo brolis parodė, kad kaltinamasis paėmė nukentėjusiąja iš pradžių kaire ranka, po to dešine, buvo užsimojęs, galiausiai įstūmė į kiemą pro vartelius. Girdėjo kaip nukentėjusioji šaukė skauda. Trečia, pat kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad kai laikė nukentėjusiosios ranką, galimai jai su nagais įrėžė, dėl ko nukentėjusiajai atsirado žaizdą virš riešo. Ketvirta, kaltinamojo smurto panaudojimo faktas prieš nukentėjusiąją buvo užfiksuotas ir į įvykį atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Todėl teismas vertindamas minėtus duotus parodymus ir teismo medicinos ekspertų išvadą, dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, daro pagrįstą išvadą, kad fizinis sąlytis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo – kaltinamasis aktyviais fiziniais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie patvirtino tokius kūno sužalojimus, kaip dešinio dilbio odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 23 d.), abiejų alkūnių odos nubrozdinimai, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padarytus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 23 d.). Todėl kaltinamojo gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės pateikti argumentai dėl nukentėjusiosios duotų parodymų neįtikėtumo, nenuoseklumo dėl to, kad nukentėjusioji buvusi suspardyta kojomis, nustumta iki nugriuvimo į tvorą, buvo nurodyti vėliau, atmestini. Teismas pažymi, kad turi pagrindo tikėti nukentėjusiosios parodymais, nes įvykio metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ištikta šoko, negalėjo objektyviai įvertinti jai padarytų sužalojimų, tokią išvadą teismas daro dėl to, kas jos emocinė būsena buvo prasta, buvo susijaudinusi duodant parodymus teismo posėdžio metu. Taip pat atmestini gynybos argumentai, jog nukentėjusioji kviesdama pagalbą telefonu nurodė, kad keturi asmenys ją užpuolė. Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų, jog 4 tai numeris, adresas, kur ji kvietė pagalbą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo pagrindiniai kaltės įrodomumo šaltiniai yra nukentėjusiosios, liudytojo M. K. apklausų metu duoti parodymai, teismo medicinos ekspertų išvada, kurie pagrindžia, jog fizinis sąlytis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo toks, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-410-693/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino užmušti, papjauti, nes ši neleido jam pastatyti automobilio ir eiti prie ežero maudytis. Kaltinamasis grasino tada, kai buvo naudojamas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-299-209/2017). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai grasinimas buvo realus, nes kaip parodė, pats kaltinamasis, liudytoja L. K., liudytojas M. K., jų žiniomis įvykio vieta niekada nebuvo privati valda, pro kurią nebūtų galima eiti ar statyti transporto priemonę. Tai vieną. Antra, liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus A. K. pavartojęs alkoholio tampa impulsyvus, o liudytojas kaltinamojo brolis M. K. paliudijo, kad girdėjo, kaip brolis, nukentėjusiajai pasakė ,,aš tau parodysiu“. Be to, nukentėjusiajai buvo pavartotas smurtas. Minėtos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-581/2017). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino dėl to, kad ši neleido statyti automobilio jos privačioje valdoje. Todėl kaltinamojo veika padaryta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį įrodyta.
Taip pat atmestini gynėjos argumentai, jog šiuo atveju kaltinamasis yra nukentėjusysis, kadangi liudytojas G. K. apipurškė jį dujomis, dėl ko kaltinamasis ašarojo , graužė akis. Tačiau kaip iš liudytojo G. K. parodymų pats kaltinamasis bėgo link liudytojo taip pat su grasinimais, buvo agresyviai nusiteikęs, taip pat įvertinus liudytojo ir kaltinamojo ūgio skirtumus, tai kad kaltinamasis yra apie 20 cm. aukštesnis už liudytoją, teismo vertinimu liudytojas būtinosios ginties ribų neperžengė.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei nusikalstamas veikas padarė dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad yra praeityje teistas už smurtą, rodo kaltinamojo polinkį smurtauti. Smurtauja tuomet, kai pavartoja alkoholio. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis dėtų pastangas gydytis priklausomybę. Praeityje baustas administracine tvarka vieną kartą, buvo paskirtas įspėjimas. Yra darbingo amžiaus, dirba darželyje. Nors kaltinamasis išvadų nedaro, t. y. būdamas neblaivus linkęs smurtauti, tačiau teismas mano, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, sudarius galimybes dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, bet paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą bei įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis., 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 23 d., 21.15 val., iki 2018 m. liepos 25 d., 10.23 val., BPK 140 straipsnio tvarka.
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu Tverečiaus 3-3, Vilnius, Lietuva, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. K. paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
LR BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( 2 tomas, b.l. 34), , kurioje nurodo, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. K. pagal tarnybos 2019-09-03 sprendimą Nr.2.2-(NTP-2)-19-T2722-14084 antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91 eurų. Šios išlaidos pripažintino proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. K..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas t. y. alkoholį, uždrausti bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
A. K. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas t. y. alkoholį, uždrausti bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, A. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas t. y. alkoholį, uždrausti bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 23 d., 21.15 val., iki 2018 m. liepos 25 d., 10.23 val., BPK 140 straipsnio tvarka.
Paskirtą kardomoją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas 91 Eur ( devyniasdešimt vieną eurą ) iš kaltinamojo A. K..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.