Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei E. T. (toliau – ir atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir institucija, teikianti išvadą).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas A. Ž. pateikė teismui ieškinį, suformuluodamas šiuos materialiuosius reikalavimus:

1.1. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Ž. gyvenamąją vietą su tėvu A. Ž..

1.2. Priteisti iš atsakovės E. T. nepilnamečiui vaikui D. Ž. 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. Ž.. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas patikslino, kad prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma yra sumažinta iki 150 Eur (2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 20 min. 50 s. – 1 val. 21 min. 27 s.).

1.3. Nustatyti atsakovės E. T. bendravimo su sūnumi D. Ž. tvarką:

1.3.1. E. T. bendrauja su sūnumi D. Ž. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;

1.3.2. E. T. pasiima sūnų D. Ž. iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų antrąją dieną 12.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.;

1.3.3. kasmet D. Ž. su motina būna ne mažiau kaip 30 dienų kasmetinių atostogų metu. E. T. apie atostogų dienas, kuriomis pageidauja būti su sūnumi, A. Ž. įspėja ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. E. T. sutartų atostogų metu pasiima sūnų D. Ž. pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžina vaiką paskutinę dieną 17.00 val.

3. Ieškovas bei jo atstovas advokatas Saulius Majauskas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės atsiliepimo argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarnybai šeima buvo žinoma dar iki bylos iškėlimo teisme. Atstovės teigimu, abiem vaiko tėvams trūksta socialinių įgūdžių ugdyti ir lavinti sūnų, tačiau pagal bylos medžiagą nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų likti kartu su motina, kuri užtikrina vaiko tinkamą priežiūrą. Tarnybos atstovės vertinimu, atsakovės prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus bei vaiko interesus, todėl šis reikalavimas yra tenkintinas (2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 4 min. 54. – 1 val. 12 min. 15 s.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.1. Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. 1 t., b. l. 4). Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1292-451/2012 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (e. b. 1 t., b. l. 128–130). Šalys susitarė, kad vaiko D. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, o skyrium gyvenantis tėvas vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti po 300 Lt (86,88 Eur) kiekvieną mėnesį. Pagal teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį galioja ir skyrium gyvenančio tėvo A. Ž. bei vaiko D. Ž. bendravimo tvarka.

7.2. Ieškovas, remdamasis tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalį teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, taip pat įrodinėdamas, kad vaiko motina netinkamai rūpinasi sūnumi, ieškiniu siekia pakeisti teismo sprendimą, t. y. nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, iš motinos priteisiant periodinį išlaikymą (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

7.3. Taigi ieškovui pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jam teko pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

7.4. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pateikiami tokie aplinkybių pavyzdžiai:

7.4.1 tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001);

7.4.2 vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003);

7.4.3 kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

7.5. Teismas, išklausęs nepilnamečio D. Ž. nuomonę ir šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei teismo psichologės pateiktas išvadas, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė egzistuojant esminį aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra nepagrįstas ir yra atmetamas, remiantis teismo sprendimo 7.6 – 7.13 dalyse nurodytais motyvais.

7.6. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas reikalauja nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, nors vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu gyveno su tėvu tik labai trumpą laiką (2018-ųjų metų atitinkamais laikotarpiais). Didžiąją savo gyvenimo dalį nuo pat gimimo D. Ž. gyveno ir iki šiol gyvena kartu su motina bei kitais artimaisiais giminaičiais (senele (ieškovės motina N. T.) ir dėde (ieškovės broliu Ž. T.)). Ieškovas byloje neįrodė, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, suponuojančios būtinybę keisti vaiko šeimos aplinką. Byloje nėra duomenų, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. 2018 m. vasario 7 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, kad E. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra iš dalies sudarytos sąlygos vaikui augti ir vystytis (e. b. 1 t., b. l. 165–166). Analogiškos aplinkybės buvo fiksuotos ir 2019 m. liepos 18 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (e. b. 1 t., b. l. 190–191). Pabrėžtina, kad ši gyvenamoji vieta nesikeitė ir vaikui ši aplinka yra įprastinė bei artima.

7.7. Teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė pažeidė vaiko interesus, išvykdama į užsienį ir tam tikrą laiko tarpą palikusi vaiką Lietuvoje be priežiūros. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė vaiko laikiną priežiūrą tuo metu buvo patikėjusi artimiausiam savo šeimos nariui, t. y. vaiko senelei N. T., kuri, pažymėtina, iki šiol kartu gyvena su atsakove ir šalių sūnumi D. Ž. (CK 3.253 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad vaiko motinos sprendimas patikėti vaiko priežiūrą senelei buvo pakankamai aiškiai apibrėžtas laiko atžvilgiu, be to, turėjo aiškų ir pagrįstą tikslą – darbo paieška. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės laikinas išvykimas iš aplinkos, kurioje gyveno kartu su sūnumi, padarė neigiamą įtaką vaiko psichologinei būklei ir pan.

7.8. Kitas aspektas, kurį akcentavo ieškovas kaip pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą buvo aplinkybės dėl vaiko prastų mokymosi rezultatų bei pamokų nelankymo be pateisinamų priežasčių. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad nepilnametis šalių sūnus D. Ž. be pateisinamų priežasčių ilgą laiko tarpą nelankė pamokų, vaiko mokymosi rezultatai buvo ir yra blogi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (e. b. 1 t., b. l. 5, 6, 12–23, 66–67) patvirtina, kad vaikas tuo metu, kai gyveno su motina, mokyklos nelankydavo, vaiko motina su mokyklos administracija nebendraudavo ir nespręsdavo pamokų nelankymo problemos, todėl 2017 m. gegužės mėn. mokykloje tuo klausimu buvo organizuotas posėdis. Vaiko motinai toliau nereaguojant į kvietimus atvykti į posėdį, buvo kreiptasi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. 2018 m. spalio 23 d. buvo organizuotas Vaiko gerovės komisijos posėdis Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kauno miesto socialinių paslaugų centre 2018 m. spalio 19 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. 2019 m. sausio 23 d. socialinės darbuotojos pateiktoje informacijoje apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje nurodyta, kad E. T. šeimoje fiksuotas antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis, pagrindinės šeimos problemos – nepilnamečio vaiko D. Ž. pedagoginis apleistumas, konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, nesutarimai dėl vaiko priežiūros. E. T. rekomenduota aktyviai domėtis vaiko ugdymu ir laisvalaikiu, mokyklos lankomumu, psichologo konsultacijų teikimu vaikui.

7.9. Atsakovė neginčijo šių aplinkybių, tačiau akcentavo, kad šias vaiko auginimo problemas nulėmė ir tai, jog šalių tarpusavio santykiai visada buvo labai konfliktiški, todėl tėvai negebėjo priimti bendrų sprendimų kaip spręsti šią problemą. Be to, atsakovės teigimu, ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo.

7.10. Aplinkybes apie abiejų tėvų neaktyvumą dėl vaiko mokymosi problemų patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės bei teismo psichologės išvados, kad abiem vaiko tėvams būtina lavinti tėvystės įgūdžius, gerinti santykius su vaiku, siekti sukurti artimesnį emocinį ryšį su sūnumi, sprendžiant ne tik mokyklos lankomumo problemą. Taigi negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad išimtinai tik dėl atsakovės kaltės nepilnametis šalių sūnus turi didelių mokymosi problemų. Teismo vertinimu, abiejų tėvų negebėjimas laiku ir tinkami reaguoti į pirmuosius požymius dėl vaiko mokymosi problemų nulėmė susiklosčiusią situaciją.

7.11. Kartu pažymėtina, kad tik po bylos iškėlimo teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (nustačius įpareigojimą atsakovei E. T. kiekvieną dieną nepilnametį vaiką D. Ž. pristatyti į mokyklą ir užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo procese) vaiko pamokų lankomumo rezultatai pagerėjo. Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. liepos 12 d. pažymose nurodyta, kad vaiko D. Ž. mokyklos lankomumas ženkliai pagerėjo III trimestre nuo 2019 m. kovo 18 d., nors mokymosi rezultatai iki šiol nėra geri (e. b. 1 t., b. l. 155, 184). Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2019 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. 4-236 papildomai nurodyta, kad vaiką į mokyklą rytais atlydėdavo arba mama, arba senelė, o vaiko ugdymu domisi abu vaiko tėvai (e. b. 1 t., b. l. 199). Atsakovė savo pastangas gerinti motinystės įgūdžius grindė ne tik žodiniais paaiškinimais, tačiau teikė ir rašytinius įrodymus (2018 m. Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus pažymėjimas patvirtina, kad atsakovė E. T. dalyvavo savipagalbos grupėje tėvams tema "(Ne) viską išbandžiau" (e. b. 2 t., b. l. 3).

7.12. Teismo vertinimu, tenkinti ieškinio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu nėra galimybės ir dėl netinkamo atsakovo būdo savybių bei piktnaudžiavimo alkoholiu, nors ieškovo A. Ž. buities sąlygos ir yra tinkamos auginti vaiką (e. b. 1 t., b. l. 167–168; e. b. 2 t., b. l. 1–2). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo asmeninės charakterio savybės ir netinkamai vestas gyvenimo būdas yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis pagrįstai abejoti tėvo galimybėmis šiuo metu tinkamai pasirūpinti vaiko teise į psichologiškai saugią aplinką. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 26 d. pažyma Nr. 2-1328 patvirtina, kad šiame centre A. Ž. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos (e. b. 1 t., b. l. 61). 2019 m. vasario 25 d. minėto centro akte Nr. SD-19-16 užfiksuota, kad į centrą kreipėsi A. Ž. draugė, informuodama, kad A. Ž. dėl alkoholio piktnaudžiavimo tampa piktas ir agresyvus, A. Ž. per dvejus draugystės metus nepripažino šios problemos, elgesio nekeičia, sūnaus atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, šaukia ant vaiko, kuris ir taip yra labai uždaro būdo (e. b. 1 t., b. l. 62–63). Šias ieškovą neigiamai charakterizuojančias asmenines savybes netiesiogiai patvirtino ir šalių nepilnametis sūnus. 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdyje vaikas pokalbio su teisėja metu nežymiai užsiminė apie situaciją, kaip jam reikėtų elgtis tuo atveju, jei tėvas vartotų alkoholį (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min. 10 s. – 18 min. 16 s.). Taigi šie vaiko paaiškinimai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuose yra fiksuota informacija apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu. 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 26 d. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ aktai Nr. SD-19-16, Nr. SD-19-24, 2019 m. vasario 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus raštas Nr. 20-S, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-3167-919/2018 (e. b. 1 t., b. l. 97–100) patvirtina, kad ieškovo ankstesnis gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu) gali neigiamai veikti vaiko psichologinę būseną. Šios teismo išvados nepaneigia nei tai, kad ieškovas šiuo metu yra teigiamai charakterizuojamas darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. 2 t., b. l. 4), nei tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu aktyviai ėmėsi priemonių spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą (Priklausomybių ligų specialistų asociacijoje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. lankė užsiėmimus temomis „Pirminio kontakto užmezgimas“, „Priklausomybės nuo alkoholio/narkotikų atpažinimas“, „Problemų ir priklausomybės tiesioginis ryšys“, „Motyvacija gydymuisi“, „Gydymosi nauda“, „Atkrytis ir jo prevencija“, „Vidinių resursų paieškos blaivybės išlaikymui“ (e. b. 1 t., b. l. 185).

7.13. Galutinis motyvas atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra paties nepilnamečio D. Ž. žodžiu išreikšta, tiesiogiai teisme išklausyta nuomonė (CK 3.177 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 380 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šalių sūnus buvo apklaustas specializuotame vaiko apklausos kambaryje. Be to, teismo posėdžio metu išvadą apie vaiko nuomonę žodžiu pateikė ir teismo psichologė (2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 47 min. 30 s. 55 min. – 56 min.). Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje vykusios vaiko apklausos ir psichologės išvados matyti, kad vaikas negalėjo suformuluoti aiškaus ir galutinio atsakymo, su kuriuo iš tėvų jis jaučiasi geriau. Matyti, kad vaikui sudėtinga paaiškinti net savo jausmus kiekvienam iš tėvų. Teismo psichologė akcentavo, kad yra pastebimas vaiko socialinis apleistumas, negebėjimas reikšti emocijas. Teismo vertinimu, dėl šios situacijos yra vienodai atsakingi abu vaiko tėvai ir būtent jie privalo ateityje aktyviai imtis visų priemonių atkurti emocinį ryšį su vaiku. Šiuo metu tai laikytina prioritetiniu vaiko interesu. Būtinybė apsaugoti vaiko psichologinę būseną yra esminis klausimas, todėl tikslinga nekeisti vaiko gyvenamosios vietos ir užtikrinti jo šeimos bei gyvenamosios aplinkos stabilumą, kartu skatinant skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimą.

Teismui atmetus ieškinio reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, atitinkamai atmetamas ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko ir jo motinos bendravimo tvarką. Pabrėžtina, kad šiuo atveju toliau lieka galioti Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1292-451/2012 patvirtinta šalių taikos sutartis dėl A. Ž. ir nepilnamečio vaiko D. Ž. bendravimo tvarkos nustatymo (e. b. 1 t., b. l. 128–130).

9.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinės teisės normos – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

9.2. Nors šioje byloje atsakovė neteikė priešieškinio, tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovė argumentuotai nurodė materialųjį reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio ir priteisti iš ieškovo 150 Eur išlaikymą sūnui. Atsakovė argumentavo, kad teismo sprendimu priteistas 86,88 Eur (300 Lt) išlaikymas nėra pakankamas.

9.3. Pažymėtina, kad nors atsakovė neteikė teismui išsamios vaiko poreikių ataskaitos, neteikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas vaiko poreikiams, tačiau byloje ginčo šiuo klausimu nebuvo. Pažymėtina, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti, jo skaičiavimu, yra reikalinga apytiksliai 400 Eur suma. Taigi daroma išvada, kad atsakovės prašoma priteisti 150 Eur suma nepilnamečiui vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo yra protinga, adekvati, atitinkanti vaiko poreikius.

9.4. Byloje nėra duomenų, kad abu tėvai lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur per mėn., negalėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. Ž. dirba, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (e. b. 1 t., b. l. 8–9, 10, 73–75, 92–93, 132–137, 171–173). Atsakovė E. T. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. nereguliariai, tačiau gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (e. b. 1 t., b. l. 138–141, 174–175). Kauno miesto savivaldybė 2018 m. kiekvieną mėnesį ieškovei mokėjo 30,02 Eur dydžio išmokas vaikui, nuo 2019 m. vasario mėn. – po 50,16 Eur (e. b. 1 t., b. l. 158). Atsakovei nuosavybės teise (2013 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu) priklauso ir 1/2 dalis žemės sklypo (žemės ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 143). Paskutiniame teismo posėdyje ieškovė nurodė pradėjusi dirbti, taigi gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, be to, jos paaiškinimu, finansiškai padeda kartu gyvenanti atsakovės motina.

9.5. Įvertinus šalių sūnaus poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo, priteisto Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1292-451/2012, padidinimo yra visiškai pagrįstas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovės reikalavimas tenkinamas, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai yra atmetamas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės.

9.6. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

10.1 . Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

10.2 . Šioje byloje ieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

10.3 . Atsakovė savo ruožtu neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas.

10.4 . Byloje turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo, pralaimėjusio bylą, nes ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei E. T. dėl vaiko D. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Tenkinti atsakovės E. T. reikalavimą dėl išlaikymo, priteisto Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1292-451/2012 vaikui D. Ž., padidinimo – priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur) dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.