- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-718-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00108-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Veslava Ruskan, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- K. K., E. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – K. K. ir E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. B24-2-4 ir įpareigoti ją išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2016 m. lapkričio 4 d. prašymą, 2016 m. gruodžio 27 d. prašymą ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos S. J. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. J. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą atmetė.
II.
Trečiojo suinteresuoto asmens K. K. atstovė 2018 m. lapkričio 7 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 21 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. teikė teismui prašymus priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šias išlaidas sudarė procesinių prašymų rengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atstovas atsiliepime su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesutiko. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė šiuo metu neįgaliota teikti prašymo dėl išlaidų atlyginimo, o minėtos išlaidos realiai nebuvo patirtos. Prie prašymo nebuvo pateikta sąskaita-faktūra, o pateikti mokėjimo kvitai neatitiko apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos teikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą.
III.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens K. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir jai iš pareiškėjos S. J. priteisė 570 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1833 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojusia tvarka, kai pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2018 m. gruodžio 29 d. Nagrinėjamoje byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2018 m. balandžio 18 d., todėl dėl išlaidų atlyginimo teismo buvo sprendžiama pagal iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusią ABTĮ nustatytą tvarką.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos skundą, kuriame ji kėlė ginčą, be kita ko, dėl trečiojo suinteresuoto asmens K. K. veiksmų teisėtumo, teismui atmetus, minėtas trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio naudai priimtas procesinis teismo sprendimas, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį K. K. administracinėje byloje atstovavo advokatė A. V. pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. atstovavimo sutartį. Atstovavimo išlaidos buvo grindžiamos 2018 m. spalio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitais, kurie patvirtino K. K. patirtas 600 Eur išlaidas už atstovavimą. Trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodomos 255 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas administracinėje byloje buvo gautas ir užregistruotas 2018 m. lapkričio 7 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2018 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 926,7 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą nustatytas koeficientas – 2,5, atitinkamai maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo parengimą – 2 316,75 Eur (926,7 x 2,5). Kadangi prašomos išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.
Taip pat teismas sprendė dėl prašyme nurodomų 30 Eur išlaidų už prašymo dėl prieigos prie bylos ir 30 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, priteisimo. Teismas nurodė, kad prašymas dėl prieigos byloje gautas 2018 m. rugsėjo 18 d., o pašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 2018 m. lapkričio 7 d. 2018 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 895,2 Eur, 2018 metų II ketvirčio – 926,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą nustatytas koeficientas – 0,1. Teismas pažymėjo, kad prašomos išlaidos už prašymų parengimą neviršijo rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.
Teismas akcentavo, kad pagal administracinių teismų praktiką teismo išlaidų turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1564-525/2018), todėl išlaidos už atskirojo skundo nagrinėjimą nepriteistos.
Šalies argumentai
Dėl prašyme nurodomų 255 Eur išlaidų už atstovavimą teisme, teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis truko 1 val. 41 min., 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdis – 2 val. 04 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 4 val. 2018 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 926,7 Eur, 2018 m. III ketvirčio – 935,7 Eur, atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 372,48 Eur ((0,1 x 926,7 x 2) + (0,1 x 935,7 x 2)). Teismo vertinimu, kadangi nurodomos išlaidos už atstovavimą teisme neviršijo rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš pareiškėjos priteistas 570 Eur (255 + 30 + 30 + 255) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.
IV.
Pareiškėja S. J. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį pakeisti ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.
Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) 2018 m. rugsėjo 17 d. Atstovavimo sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių advokatės A. V. teisę toliau atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį K. K., todėl vien dėl šios aplinkybės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atmestas;
Atsiliepimas
2) teismas visiškai nevertino atsiliepime nurodytų nesutikimo su prašymu argumentų bei įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Todėl motyvuotai neatmetus kurių nors įrodymų ar argumentų, pareiškėjai yra apsunkinama teisė formuluoti atskirojo skundo argumentus;
3) pareiškėjos turtinė padėtis yra labai sunki, ji neturi jokio turto, kol kas gyvena buvusiam sutuoktiniui, mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančiame name Rokų seniūnijoje, augina 5 savo nepilnamečius vaikus, du iš šių vaikų yra (duomenys neskelbtini), turintys (duomenys neskelbtini), jų įgimtos ligos progresuoja ir jie mokytis bendrojo lavinimo mokyklose nebegali. Mokyklą lanko tik vidurinioji duktė, o vyriausioji duktė sulaukusi pilnametystės susituokė, susilaukė sūnaus ir gyvena kartu su pareiškėja, kuri kiek išgali, padeda auginti sūnų, taip pat prižiūri kitus savo vaikus. Pareiškėjos žentas yra (duomenys neskelbtini) nuo gimimo, abu sutuoktiniai nedirba ir pragyvena iš nedidelių socialinių išmokų, taip pat gausiai šeimai padeda aplinkiniai, kaimynai, pažįstami ir labdaros organizacijos. Pareiškėjai būtų labai sunku ir faktiškai neįmanoma sumokėti priteistą sumą, tuo labiau, kai jos priteisimo pagrįstumas yra labai abejotinas, kadangi bylinėjimosi išlaidų realus patyrimas nebuvo patvirtintas jokiais įstatymo nustatyta tvarka teisingai užpildytais buhalterinės apskaitos dokumentais;
4) pateikti pinigų priėmimo kvitai nepatvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo realiai patyrė kokias nors išlaidas. Be to, su prašymais teismui nėra pateiktas joks advokatų veikloje privalomas naudoti apskaitos dokumentas – Sąskaita už teisines paslaugas. Kadangi neaišku, pagal kokį apskaitos dokumentą yra bandytas nepilnai išrašyti kiekvienas minėtas kvitas, teismo nagrinėjamas prašymas yra nepagrįstas teisės aktuose nustatytais dokumentais, dėl to negali būti patenkintas. Net jeigu trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos sumos ir buvo sumokėtos advokatei, nėra aišku, ar priimta suma yra už šioje byloje teiktas teisines paslaugas. Kvito formoje nėra nurodytas sutarties numeris ir data. Vien prašymų teismui tekstuose nurodomos aplinkybės ir paaiškinimai nėra pakankami identifikuoti mokėjimo ir apskaitos dokumentuose nenurodomų aplinkybių spragas;
5) 2018 m. rugsėjo 17 d. Atstovavimo sutarties 4 punkte nurodoma, kad už šioje sutartyje nurodytas teisines paslaugas Klientas moka Advokatei pagal išrašytus mokėjimo dokumentus – sąskaitas faktūras. Tačiau, nei tinkamai užpildytų, t. y. galiojančių pinigų priėmimo kvitų, nei sąskaitų už teisines paslaugas, nei PVM sąskaitų faktūrų trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nėra pateikęs ir juos teikti papildomai nėra jokios galimybės;
Atsiliepimas
6) vėlesniuose prašymuose nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teikė atsiliepimą / rašytinius paaiškinimus ir už tai sumokėjo 255 Eur. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo tokios pareigos teikti atsiliepimą ar paaiškinimą neturėjo, E. B. jokio atsiliepimo neteikė ir už jo pateikimą nepatyrė jokių išlaidų. Tretieji suinteresuoti asmenys yra profesionalūs teisininkai ir savo teises gynė bei poziciją formavo savarankiškai;
7) prašymuose du kartus nurodoma, kad advokatei mokėta už du prašymus dėl išlaidų priteisimo. Tai pareiškėja vertina kaip piktnaudžiavimą teise, Be to, po 2018 m. spalio 21 d. kvito už dokumento surašymą negalėjo būti prašoma sumokėti ir už atstovavimą ar kokias nors kitas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes pateikti dokumentai nepatvirtina patirtų ir sumokėtų bylinėjimosi išlaidų, be to, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir teismas nevertino pareiškėjos atsiliepime nurodytų nesutikimo su prašymu argumentų bei įrodymų. Pareiškėjos teigimu, jos finansinė padėtis yra labai sunku ir būtų neįmanoma sumokėti priteistą sumą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-231/2012).
Atskirojo skundo argumentą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. neprivalėjo dalyvauti procese ir teikti atsiliepimo, dėl ko nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, kaip kitas trečiasis suinteresuotas asmuo, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą ir neatitinkantį ABTĮ nuostatų. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis, kuri nustato skundo (prašymui) turinio reikalavimus, įpareigoja pareiškėją skunde, be kita ko, nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis (24 str. 2 d. 5 p.). Pastebėtina, kad K. K. į procesą įtraukta pareiškėjos iniciatyva.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Atitinkamai, ir ABTĮ numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi kiekviena administracinio proceso šalis, tarp jų ir tretieji suinteresuoti asmenys, turi galimybę pasirinkti, ar jie ves bylą patys, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-809-438/2017, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018).
Vertindama priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Nustatyta, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo advokatė A. V.. Patirtoms išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismui 2018 m. lapkričio 7 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 21 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. prašymus, kuriuose detaliai išdėstė kokias ir kada patyrė bylinėjimosi išlaidas ir sumokėjimui šių išlaidų pagrindimui pateikė 2018 m. spalio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pateiktuose pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos buvo sumokėtos ne už kitas, o nagrinėtoje administracinėje byloje suteiktas teisines paslaugas.
Pareiškėjos teiginiai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo nėra detalizuotas ir pagrįstas įrodymais, todėl neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir dėl to turėjo būti paliktas nenagrinėtu ar atmestas, negali būti laikomi pagrįstais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės pateiktuose 2018 m. lapkričio 7 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 21 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. prašymuose yra nurodytos K. K. jos atstovės suteiktos paslaugos, šių paslaugų įvertinimas konkrečiomis sumomis, taip pat buvo pateikti įrodymai, kad už suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens prašymai buvo pakankamai motyvuoti bei pagrįsti ir pirmosios instancijos teismui nesudarė kliūčių jų išnagrinėti bei priimti procesinį sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. – 570 Eur išlaidų, patirtų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą: 225 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą; 30 Eur už prašymo dėl atstovės prieigos prie bylos parengimą; 30 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; 255 Eur (85 Eur ir 170 Eur) už atstovavimą 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2019 m. sausio 11 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismo posėdžiuose.
Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jų pridėtus dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiasis suinteresuotas asmuo realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą (į trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kompleksiškumą, į prašymo turinį, į Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus užmokesčio dydžius) ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų 8.2, 8.17 ir 9 punktų nuostatas ir pagrįstai sumažino (nepriteisė išlaidų už atskirojo skundo nagrinėjimą) trečiojo suinteresuoto asmens prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pažymėtina, kad ir pareiškėja neginčija konkrečių priteistų sumų už kiekvieną trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą advokato suteiktą paslaugą, tačiau nesutinka su visa priteista suma.
Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos gali būti sumažinamos, kai yra sunki pralaimėjusios šalies materialinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-81/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-913/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010 ir kt.). Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikia tik vaikų gimimo liudijimus, tačiau neprideda jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jos sunkią materialinę padėtų. Todėl spręstina, kad vaikų gimimo liudijimai, negali patvirtinti ir nepatvirtina pareiškėjos sunkios materialinės padėties, bei nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai nepateikus jokių įrodymų ir neįrodžius sunkios materialinės padėties, sumažinus priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą būtų pažeista trečiojo suinteresuoto asmens teisė į patirtų išlaidų atlyginimą ir lygiateisiškumo principas.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.