Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2S-120-232/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2S-120-232/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03547-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
M. G., V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
K. Š., SB „K.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-120-232/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03547-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.2.8.1.; 3.1.18.1.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams M. G., V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys: K. Š., SB „K.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Š. (toliau – ir ieškovė) 2017-10-20 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017-09-18 sprendimą Nr. 48SK-2978(14.48.111) (toliau – 2017-09-18 sprendimas). Paaiškino, kad jai ir trečiajam asmeniui K. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1166 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 77). Kaimyninio sklypo savininkai M. G. ir V. S. atliko savo sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 78), kadastrinius matavimus, kuriuos 2017-08-23 atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininkas Ž. N. (toliau – kadastriniai matavimai). Žemės sklypo planas buvo suderintas NŽT 2017-09-11 ir 2017-09-13 sprendimu buvo patvirtinti kaimyninio žemės sklypo Nr. 78 kadastro duomenys, su kuriais ji nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-03-13 sprendimu ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-01-22 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-13 sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė, ginčydama administracinį sprendimą, patvirtinusį kadastro duomenis, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau ji iš esmės kelia ginčą dėl privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymo, siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl darė išvadą, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinį, atitinkantis CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus.

Šalies argumentai

4. Ieškovė A. Š. pateikė ieškinį atsakovams M. G. ir V. S., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, tikslinti reikalavimą, siūlė tikslinti byloje dalyvaujančiu asmenų procesinę padėtį, svarstyti, ar NŽT neturėtų būti traukiama į bylą atsakovu. Nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus reiškia ginčijimą matininko priimtų dokumentų, kurie pagal teismų praktiką negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

Šalies argumentai

6. Ieškovė A. Š. 2020-04-15 pateikė patikslintą ieškinį (DOK-18768) (toliau – ieškinys) atsakovams M. G., V. S., NŽT, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, panaikinti 2017-09-18 sprendimą, kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo Nr. 78 kadastro duomenys pagal ginčijamus kadastrinius matavimus, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2020-04-21 teisėjos rezoliucija.

7. Ieškovė A. Š. 2020-11-10 pateikė patikslintą ieškinį (DOK-56243) (toliau – patikslintas ieškinys) atsakovams A. K., A. K., trečiaisiais asmenimis nurodyti – M. G., V. S., K. Š., NŽT, SB „K.“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo Nr. 78 nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės reikalavimą atsakovams A. K. ir A. K. dėl kadastrinių matavimų panaikinimo bei susijusius reikalavimus, pareikštus teisme 2020-11-10 gautame procesiniame dokumente (DOK–56243). Bylą dalyje pagal priimtą reikalavimą (DOK–18768, priimtas 2020-04-21 rezoliucija) dėl pripažinimo negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų nutraukė. Pasiūlė ieškovei teikti prašymą dėl atsakovų pakeitimo byloje. Atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atmetė ieškovės prašymą dėl įpareigojimo NŽT pateikti išvadą byloje. Pasiūlė ieškovei teikti reikalavimą dėl ribos nustatymo tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 77 bei žemės sklypo Nr. 78.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė dėsto analogiškus argumentus, kaip ir ieškinyje. Taip pat nustatė, kad žemės sklypas Nr. 78 nuo 2020-09-09 įregistruotos A. K. ir A. K. vardu išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu.

10. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė reikalavimą dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai, todėl nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos. Nurodė, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodyto, ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktą reikalavimą dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais bei su juo susijusius reikalavimus teismas atsisakė priimti, o bylą dalyje dėl analogiško priimto ieškinio reikalavimo dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

11. Nurodė, kad žemės sklypas Nr. 78, kurio kadastriniai matavimai yra ginčijami, yra perleistas kitiems asmenimis, todėl tai sudaro pagrindą ne reikšti naują ieškinį, bet teikti prašymą dėl atsakovų pakeitimo CPK 48 straipsnio pagrindu bei šiuo metu byloje esančių atsakovų M. G., V. S. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.

12. Pažymėjo, kad ieškovė niekaip nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė, kuo remiantis yra pagrįsta manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

13. Teismas pažymėjo, kad yra priimtas ieškovės reikalavimas panaikinti NŽT 2017-09-18 sprendimą, todėl NŽT pagrįstai byloje yra įtraukta atsakove ir keisti jos procesinę padėtį į išvadą teikiančią instituciją nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė prašymą įpareigoti NŽT pateikti išvadą ginčo klausimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovė A. Š. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą ieškinį.

15. Nurodė, kad nereiškia reikalavimų kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims, t. y. matininkams, bei dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Pažymėjo, kad reikalavimas reiškiamas žemės sklypo Nr. 78 savininkams dėl kadastrinių matavimų, o ne atskirų jo sudedamųjų dalių (planų ir kt.), pripažinimo negaliojančiais, todėl teigė, kad turi teisinį pagrindą pateikti patikslintą ieškinį.

16. Atkreipė dėmesį, jog priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaryti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre dokumentai sukuria teises ir pareigas žemės sklypų savininkams, tame tarpe ir gretimų sklypų savininkams.

17. Nurodė, kad ieškovė yra laisva pasirinkti atsakovus byloje. Ieškinyje (DOK-18768), kuris priimtas 2020-04-21 rezoliucija, NŽT įtraukta trečiuoju asmeniu, bet ne atsakovu, todėl yra galima jos procesinę padėtį keisti į išvadą teikiančią instituciją.

18. Nurodė, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku koks ieškovės reikalavimas yra priimtas, o koks nutrauktas.

19. Nurodė, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikė dėl to, kad atsakovai M. G. ir V. S. vykstant bylai perleido nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą kitiems asmenims, todėl siekiant nevilkinti proceso ir neleisti atsakovams piktnaudžiauti procesu, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kur nurodė atsakovais naujuosius žemės klypo savininkus ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo K. Š. atsiliepimu sutiko su atskiruoju skundu.

21. Trečiasis asmuo SB „K.“ pateiktame atsiliepime nurodė aplinkybes dėl kilusio ginčo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, iš dalies nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-10-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, yra nurodęs, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko.

26. Ieškovė pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus. Kadastrinė byla ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslintame ieškinyje pateiktą reikalavimą dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais bei su juo susijusius reikalavimus atsisakė priimti, o bylą dalyje dėl priimto analogiško reikalavimo (DOK-18768 reiškiamo reikalavimo dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais) nutraukė.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus reiškiamas žemės sklypo savininkams, bei dėl visos kadastrinių matavimų bylos, o ne dėl atskirų jo sudedamųjų dalių (planų ir kt.) neturi reikšmės, kadangi toks reikalavimas iš esmės negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Pažymėtina, kad ne atlikti kadastriniai matavimai sukuria teisės ir pareigas žemės sklypų savininkams, bet jų patvirtinimas įgaliotos institucijos, o remiantis jais nustatytos ginčo sklypų ribos. Todėl apeliantė manydama, jog buvo pažeistos jos, kaip sklypo savininkės teisės nustatant ribas tarp ginčo sklypų turi teisę reikšti ieškinį dėl sklypo ribų nustatymo, remdamasi faktu, kad jos manymų ribos nustatytos netinkamai atliktais kadastriniais matavimais, pateikti savo matavimus ir kt. įrodymus teismui.

28. Ieškovė 2020-04-15 pateikė patikslintą ieškinį (DOK-18768) atsakovams M. G., V. S., NŽT, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, panaikinti 2017-09-18 sprendimą, kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo Nr. 78 kadastro duomenys pagal ginčijamus kadastrinius matavimus. Ieškinys priimtas 2020-04-21 teisėjos rezoliucija.

29. Kadangi NŽT yra įtraukta į civilinę bylą kaip atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įpareigoti atsakovę pateikti byloje išvadą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog ji turi teisę pasirinkti atsakovus. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio pasirinktam atsakovui.

30. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas dalį civilinės bylos, nagrinėjamos pagal ieškovės ieškinį (DOK-18768), skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje tiksliai nurodė kokia bylos dalį nutraukia, t. y. kad nutraukia bylą dalyje pagal priimtą reikalavimą (DOK–18768, priimtas 2020-04-21 rezoliucija) dėl pripažinimo negaliojančiais žemės sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų, kuriuos 2017-08-23 atliko UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininkas Ž. N.. Taigi nepagrįstas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad iš skundžiamos nutarties negalima suprasti kokia bylos dalis yra nutraukiama.

31. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovei (CPK 12, 42, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pasikeitė žemės sklypo Nr. 78, dėl kurio ribų iš esmės vyksta ginčas, savininkai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė