- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1007-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42677-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. S. pateikė ieškinį, kurį patikslino 2014 m. vasario 13 d. Prašė priteisti iš atsakovės S. L. 1 500,00 Lt dydžio ieškovo sumokėtą garantinį užstatą, 0,4 procentų delspinigius (ieškinyje nurodyta, jog reikalauja priteisti 0,4 procentų palūkanų per dieną delspinigius) - 240,00 Lt už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. sausio 24 d. ir 0,4 procentų dydžio procesines palūkanas iki ieškinio visiško patenkinimo dienos bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas - 72,00 Lt žyminį mokestį ir 500,00 Lt už ieškinio surašymą ir teisinę konsultaciją. Ieškinio reikalavimai grindžiami nuomos sutartimi, Civilinio kodekso 6.242 str. 1 dalies nuostatomis.
Nurodė, jog su atsakove sudarė buto nuomos sutartį ir pagal sutartį atsakovei buvo sumokėtas dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatas, kuris buvo skirtas atlyginti nuomotojo (atsakovės) nuostolius, jei dėl nuomininko kaltės pablogėtų patalpų būklė, būtų sugadinti baldai ir kiti daiktai. Tačiau dėl prastos buto būklės ieškovas negalėjo juo naudotis, baldai seni, prastos kokybės, buvo drėgna, supeliję sienos. Reikalauja, kad atsakovė S. L. grąžintų sumokėtą užstatą ir remiantis nuomos sutarties 4.4, 5.2 punktais bei lygiateisiškumo principu sumokėtų 0,4 procento dydžio palūkanas per dieną nuo uždelstos sumokėti sumos. Prašė netenkinti priešieškinio, kadangi nėra ieškovo kaltės dėl buto būklės - sutrūkinėjusių ir supelijusių sienų. Laiko neįrodyta ir nepagrįsta atsakovės priešieškiniu reikalaujamą priteisti nuostolių sumą.
Atsakovė S. L. byloje pareiškė priešieškinį dėl 2 239, 00 Lt nuostolių atlyginimą už buto ir baldų remontą. Nurodė, kad buto būklė pablogėjo dėl to, jog dėl ieškovo (nuomininko) kaltės nebuvo vėdinamos patalpos, kaupėsi drėgmė ir atsirado pelėsis. Atsakovės teigimu, ieškovas sugadino bute buvusius baldus. Buto remontas buvo atliktas ūkio būdu, eksperto išvadų nebuvo prašyta ir neišsaugoti remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai, nes atsakovė nenumatė, kad ginčas gali būti nagrinėjamas teisme.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės S. L. ieškovo A. S. naudai priteisė 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) negrąžintą užstatą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500,00 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, paaiškinimų teisme nustatyta, kad šalys 2012 m. lapkričio 20 d. sudarė buvo, esančio Vilniuje, Gelvonų g.62-30, nuomos sutartį. Ieškovui buvo išnuomotas butas iki 2013 m. birželio 15 d. Nuomos terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 15 d. atskiru šalių susitarimu. Šalys susitarė dėl 750,00 Lt per mėnesį dydžio nuomos mokesčio, be kita ko nuomininkas įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas, atlyginti nuomotojui žalą, susijusią su baldų, prietaisų ir kitų bute esančių daiktų sugadinimu, patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyktų dėl nuomininko kaltės. Šalys susitarė (ir ieškovas įvykdė susitarimą) dėl dviejų mėnesių papildomo nuomos mokesčio sumokėjimo, ši suma sutartyje pavadinta garantiniu užstatu. Tiksli užstato paskirtis nuomos sutartyje nenurodyta, tačiau ieškovas teigia, jog ši suma skirta atlyginti nuomotojo nuostolius, susijusius su patalpų būklės pablogėjimu, baldų ir kitų bute esančių daiktų sugadinimu.
Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog bute buvo drėgna, supelijo dalis sienos, tačiau šalys skirtingai aiškina to priežastis. Ieškovo teigimu, nuomotoja (atsakovė) išnuomojo netinkamą butą, su senais nudėvėtais baldais. Dėl bute esančios drėgmės ir pelėsio ieškovas ir jo šeimos nariai negalėjo gyventi išsinuomotame bute. Reikalauja, kad atsakovė S. L. grąžintų ieškovui 1 500,00 Lt sumokėtą garantinį užstatą. Atsakovės S. L. atstovės teigimu, dėl ieškovo kaltės, netinkamo buto eksploatavimo supelijo buto sienos, buvo sugadinti baldai, todėl reikalauja priteisti 2 239,00 Lt dydžio nuostolių atlyginimą ir nesutinka grąžinti ieškovui jo sumokėtą garantinį užstatą.
Teismas įvertinęs aplinkybes, jog nuomos sutartis buvo pratęsta, nurodė, jog tai patvirtina, jog abi šalis tenkino susitarimas dėl buto nuomos, buvo mokamas nuomos mokestis ir nebuvo reiškiamos pretenzijos ar reikalaujama nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Ieškovas gyveno išsinuomotame bute visą sutartyje nurodytą terminą, visiškai atsiskaitė su atsakove, tačiau nesutarimai iškilo dėl garantinio užstato grąžinimo.
Pagal Civilinio kodekso 6.583 str. 5 dalį nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį. Dėl to teismas šalių susitarimą dėl garantinio užstato sumokėjimo bei kitų nuomos sutarties sąlygų vertino visumoje su pateiktais rašytiniais įrodymais, bylos nagrinėjimo nustatytomis aplinkybėmis. Pasirašydamos sutartį, šalys nesusitarė dėl garantinio užstato grąžinimo tvarkos, sutartyje nurodė, jog tai yra dviejų mėnesių papildomas nuomos mokestis sumokėtas į nuomotojo depozitą ir nesusitarė kokiu būdu ir terminais šis mokestis bus įskaitomas ar grąžinamas. Faktinis užstato grąžinimo pagrindas būtų tinkamas nuomininko pareigų vykdymas (nuomos sutarties 4.2.4, 4.4 punktai), neesant įrodymų, jog dėl nuomojamų patalpų būklės pablogėjimo dėl ieškovo (nuomininko) kaltės, bute esančių baldų ir kito turto sugadinimo, atsakovė (nuomotoja) būtų patyrusi 1 500,00 Lt ir 2 239,00 Lt dydžio nuostolius.
Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė dėl ieškovo kaltės (neteisėtų veiksmų ar neveikimo) patyrė nuostolius, prilygstančius 1 500,00 Lt ieškovo sumokėtam garantiniam užstatui (Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.249 str.). Todėl teismas pripažino, jog atsakovė be teisėto pagrindo negrąžina ieškovo sumokėtos 1 500,00 Lt sumos ir ieškinį dėl 1 500,00 Lt skolos (negrąžinto garantinio užstato) priteisimo patenkino, remiantis pasirašytos nuomos sutarties sąlygomis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1-6.5, 6.37, 6.38, 6.59, 6.205, 6.210, 6.575, 6.576, 6.583, 6.587 str. nuostatomis. Ieškovo reikalavimą dėl 0,4 procentų dydžio palūkanų ir delspinigių priteisimo atmetė, nes tarp šalių nebuvo susitarimo dėl delspinigių, bet priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Atsakovės priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė S. L. apeliaciniu skundu (b.l. 86-88) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmetant, o priešieškinį tenkinant, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai vertino liudytojo parodymus, į bylą pateiktus įrodymus ir vienašališkai atsižvelgė tik į ieškovo nuomonę. Ieškovas byloje neįrodė, jog jis sumokėjo užstatą, todėl teismo išvada dėl jo grąžinimo nepagrįsta. Be to, ieškovas nuslėpė, jog su juo ne kartą buvo kalbėta dėl jo kaltės atsiradusių defektų. Butas buvo netvarkingai naudojamas ir dėl ieškovo kaltės bute atsirado pelėsis, buvo apgadinti baldai. Apeliantė nurodo, jog buvo išsikvietusi UAB „Šilėja“ atstovą, kuris patvirtino, jog pelėsis atsirado dėl to, jog butas buvo nevėdinamas. Nurodo, jog ieškovas pažeidė savo kaip nuomininko pareigą tinkamai naudotis nuomojamu daiktu, todėl turi atlyginti nuostolius. Sprendime teismas nenurodė, kokiais leistinais įrodymais remiantis padarė išvadą, jog ieškovas užstatą sumokėjo ir visas prievoles pagal sutartį įvykdė tinkamai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo priteisti jam užstatą, žyminį mokestį, delspinigius bei teisines išlaidas, išsiųsti buto nuomos sutarties kopiją mokesčių inspekcijai. Nurodo, jog pagal sutartį tinkamai atsiskaitė ir prašė grąžinti užstatą, tačiau atsakovė delsė tai padaryti. Atsakovė nurodė, jog ši suma kompensuos dėl netinkamo buto eksploatavimo atsiradusias buto remonto išlaidas. Nurodo, jog pritaria teismo sprendimo išvadoms. Nurodo, jog, jo nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą kelia reikalavimus, kokius kėlė ir ieškinyje, tačiau apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo ieškovas nėra pateikęs, todėl bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog teismas nenurodė leistinų įrodymų, kurių pagrindu konstatavo, jog ieškovas buvo sumokėjęs užstatą ir savo pareigas pagal sutartį įvykdė tinkamai.
Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi ieškovo paaiškinimais; aplinkybe, jog šalys nuomos sutartį buvo pratęsusios ne vieną kartą, aplinkybe, jog byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuomos sutarties galiojimo metu ar jai pasibaigus ji buvo pareiškusi pretenzijas ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas tinkamai įvykdė sutartį ir buvo sumokėjęs 1500 Lt užstatą, yra pagrįsta. Šią išvadą pagrindžia šalių paaiškinimai. Tiek ieškovas nurodė, jog jis grynais sumokėjo užstatą, tiek ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių pripažino šią aplinkybę, nurodydama, jog atsakovė siūlytų bylą išspręsti taikiai ir įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus (2014-06-16 teismo posėdis, b.l. 73-77). Todėl apeliantės argumentas, jog ieškovas neįrodė, jog jis yra sumokėjęs užstatą ir teismas nenurodė leistinų įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į liudytojo Ž. R. parodymus byloje, nes liudytojas duodamas parodymus nurodė, jog yra atsakovės draugas, ir tai sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai. Be to, apeliantė savo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nepagrindė (CPK 178 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių susitarimas dėl nuomos sutarties termino pratęsimo patvirtina, jog sutarties sąlygos buvo tinkamai vykdomos ieškovo ir jokių pretenzijų jam iš atsakovės pusės nebuvo pareikšta. Todėl pagrįsta ginčijamo sprendimo išvada, jog apeliantės reikalavimai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Nors ieškovas atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jo pridėti pinigų priėmimo kvitai už teisines konsultacijas negali būti vertinami kaip įrodymai pagrindžiantys ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.