Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2-1136-236/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-26Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2-1136-236/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00839-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ieškovas
ATEA
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „LODVILA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1136-236/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00839-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ATEA, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „LODVILA“, išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ATEA, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-05-20 raštu Nr. 4K-3610 įformintą sprendimą atmesti ieškovės ATEA, UAB paraišką Pirkimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad atsakovė CVP IS 2018-12-21 paskelbė riboto konkurso būdu vykdomą Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ir ESDK) blankų gamybos paslaugų supaprastintą pirkimą (tekste ir toliau – ir Pirkimas), (Pirkimo Nr. 415848). Pirkimas vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – ir VPGSĮ).

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019-06-12 nutartimi nutarė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, uždrausti atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryti riboto konkurso būdu vykdomą Europos sveikatos draudimo kortelės blankų gamybos paslaugų supaprastintą pirkimą, kurio Nr. 415848, Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

5. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitinka viešųjų pirkimų bylose taikomus ieškinio turinio ir formos reikalavimus.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog prieš kreipiantis į teismą 2019-05-22 padavė pretenziją atsakovei, kad atsakovė į ieškovės pretenziją 2019-05-30 atsakė raštu. Ieškovė ginčija atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2019-05-20 sprendimą ieškovės paraišką Pirkime atmesti ir nekviesti ieškovės pateikti pasiūlymą Pirkime, kadangi ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygų 4.1.8 papunkčio keliamų reikalavimų.

7. Teismas nurodė, kad šiame bylos nagrinėjimo etape galima ieškinį vertinti kaip tikėtinai pagrįstą, tačiau pažymėjo, jog į klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

8. Teismas sprendė, kad ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės neturi formalių ar akivaizdžių trūkumų, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.

9. Teismas, vertindamas grėsmę dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo, nustatė, kad atsakovė 2019-05-30 CVP IS priemonėmis paskelbė, kad ieškovės pretenziją atmeta, tęsia Pirkimo procedūras, apie priimtą sprendimą dėl ieškovės pretenzijos informuoja visus Pirkimo tiekėjus, pasiūlymų pateikimo terminą perkelia į 2019-06-06 9:00 val., o susipažinimo su pasiūlymais procedūrą pradeda vykdyti 2019-06-06 9:45 val. Atsakovės teigimu, Pirkimo sutartis nesudaryta.

10. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, kad Pirkimo sutartis šios nutarties priėmimo dieną būtų buvusi sudaryta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019, nutarties 49 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, nutarties 39 punktas).

11. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai, neįrodo aplinkybės, jog egzistuoja neatidėliotina būtinybė kuo skubiau įgyti Pirkimo objektą.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateikė duomenis apie 2015 m. – 2018 m. išduotų ESDK blankų skaičių. Imant didžiausią nurodytą ESDK blankų, kurie buvo išduoti, skaičių, t. y. 233 346 vienetai (nuo 2017 m. blankų išdavimo skaičius nežymiai pradėjo mažėti) reikštų, kad per mėnesį vidutiniškai reikia išduoti 19 445,5 vienetų blankų (233 346 ESDK vienetai / 12 mėn. = 19 445,5). Atsakovės teigimu, preliminariai disponuojama 98 956 vienetais ESDK. Turimas ESDK blankų skaičius preliminariai užtikrintų ESDK blankų išdavimą bent 5 mėnesiams (98 956 turimi blankų vienetai / 19 445,5 preliminariai reikalingas blankų skaičius per mėnesį = 5,08 mėn.). Dėl to teismas darė išvadą, kad turimas ESDK blankų kiekis ir jų poreikis nepagrindžia ypatingos skubos įsigyti Pirkimo objektą.

13. Teismas, susipažinęs su Pirkimo sutarties sąlygomis, nustatė, kad Pirkimo sutarties 5.2.3 papunktyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas, teikdamas ESDK blankų spausdinimo paslaugas privalo „kitus ESDK blankų kiekius pagaminti ir pristatyti pagal Užsakovo pateiktus užsakymus per 40 kalendorinių dienų nuo užsakymo gavimo dienos arba pagal šalių tarpusavyje suderintus grafikus“. Pirkimo sutarties 4.2.1 papunkčio sąlyga taip pat numato, jog Užsakovas turi teisę „ypatingos skubos atveju prašyti Paslaugų teikėjo, kad dalis ESDK blankų būtų pateikta per trumpesnį, šalių tarpusavyje suderintą, terminą“. Teismas darė išvadą, kad aptariamos Pirkimo sutarties sąlygos reiškia, jog Pirkimo sutarties kontrahentai gali susitarti ir dėl kitokių ESDK blankų kiekio ir jų pristatymo terminų, esant ypatingos skubos atvejams.

14. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog kritiniam kiekiui ESDK blankų nupirkti, siekiant nepertraukiamai aprūpinti fizinius asmenis ESDK, net ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, nepakaks laiko.

15. Teismas sutiko su ieškove, kad grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba negalimumui egzistuoja – leidus atsakovei tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti Pirkimo sutartį, jeigu ji dar nesudaryta, bei vykdyti Pirkimo sutartį ir vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją taptų neįmanomas arba labai apsunkintas, nes Pirkimo sutarties dalis būtų įvykdyta.

16. Teismas, susipažinęs su Pirkimo objektu (Europos sveikatos draudimo kortelių blankų gamyba), sprendė, jog Pirkimo objektas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė perka objektą, kuris turėtų tokią esminę reikšmę visuomenės interesams, kad pateisintų Pirkimo procedūrų vykdymą ypatingos skubos tvarka.

17. Teismas sutiko su atsakove, jog Pirkimo objektas yra reikšmingas sveikatos apsaugos srityse, tačiau sprendė, kad atsakovė neatidėliotino Pirkimo objekto įsigijimo būtinumo neįrodė (CPK 178 straipsnis).

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog laikinai atidėjus Pirkimo objekto įsigijimą, būtų pažeistas visos ar kokios nors socialiai jautrios visuomenės grupės interesai.

19. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos sutrumpintais terminais, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės byloje nebus taikomos neapibrėžtą laiko tarpą. Viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-236/2019, nutarties 24 punktas).

20. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą, sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-06-12 nutartį, tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo teismo pareikalauti, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra 650 000 Eur atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų apsaugomas viešasis interesas ir būtų sudarytos prielaidos išimtinai komercinio pobūdžio ieškovės turtinių interesų tariamai gynybai.

21.2. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė patirtų nuostolių, tuo tarpu, viešojo pirkimo sutarties nepasirašymas padarytų neproporcingai didelę žalą atsakovei, kadangi atsakovė yra atsakinga už Lietuvos Respublikos gyventojų nepertraukiamą aprūpinimą Europos sveikatos draudimo kortelėmis.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo objektas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė perka objektą, kuris turėtų tokią esminę reikšmę visuomenės interesams, kad pateisintų Pirkimo procedūrų vykdymą ypatingos skubos tvarka. Teismas, vertindamas ESDK blankų išdavimą, neatsižvelgė į didėjantį ESDK blankų išdavimo mastą vasaros sezonu, o apskaičiavo vidutinį ESDK blankų išdavimo kiekį per mėnesį, padalydamas visą per metus išduodamą kiekį į 12 mėnesių po lygiai.

21.4. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nesirėmė ekonomiškumo ir proporcingumo principais, suteikdamas prioritetą vienos įmonės ekonominiam interesui.

21.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, nes būtų pažeista ne tik atsakovės, bet ir visos sveikatos apsaugos sistemos reputacija.

21.6. Įvertinus viešojo pirkimo objektui skiriamas lėšas ir vidutiniškai per vieną mėnesį išduodamą ESDK kiekį Lietuvos Respublikos apdraustiems piliečiams, ieškovė teismui turėtų pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra 650 000 Eur, atlyginimo užtikrinimą arba šios sumos banko garantiją.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą ieškovė ATEA, UAB prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-06-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo:

22.1. Viešojo pirkimo sutarties pasirašymas nepadarytų neproporcingos žalos atsakovei, kadangi atsakovė iki 2019-09-05 turi galiojančią sutartį dėl ESDK blankų gamybos su dabartiniu tiekėju ir gali pagal šią sutartį gali įsigyti papildomų ESDK blankų ieškovės poreikiams užtikrinti tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Be to, atsakovė gali suorganizuoti kitą supaprastintą ar mažos vertės pirkimą ir įsigyti papildomą kiekį ESDK kortelių blankų (iki 20 proc. bendros Pirkimo vertės) ieškovo poreikiams užtikrinti tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla (VPĮ 5 str. 8 d.).

22.2. Atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai atsakovei.

22.3. Atsakovė nepagrįstai prašo užtikrinti atsakovės galimų nuostolių padengimą, kadangi vien aplinkybė, jog buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės per se nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės ATEA, UAB prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų

25. Apeliantė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (Europos sveikatos draudimo kortelės blankų gamybos paslaugų, supaprastinto pirkimo (pirkimo Nr. 415848), gynybos ir saugumo srityje, riboto konkurso sąlygų kopiją, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-05-20 rašto Nr. 4K-3610 kopiją, duomenų apie ESDK išdavimą nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. ir prognozės 2019 m. birželio mėn. - gruodžio mėn. kopiją, 2016 - 2019 m. ESDK blankų panaudojimo ataskaitos kopiją).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Europos sveikatos draudimo kortelės blankų gamybos paslaugų, supaprastinto pirkimo (pirkimo Nr. 415848), gynybos ir saugumo srityje, riboto konkurso sąlygų kopija ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-05-20 rašto Nr. 4K-3610 kopija kartu su ieškiniu jau yra pateikta į bylą, todėl šiuos dokumentus pakartotinai atsisakyta priimti į bylą.

27. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą atsakovės pateiktų duomenų apie ESDK išdavimą nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. ir prognozės 2019 m. birželio mėn. - gruodžio mėn. kopiją, 2016 - 2019 m. ESDK blankų panaudojimo ataskaitos kopiją ir juos vertina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė (apeliantė) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos CVP IS 2018-12-21 paskelbė riboto konkurso būdu vykdomą Europos sveikatos draudimo kortelės blankų gamybos paslaugų supaprastintą pirkimą, (Pirkimo Nr. 415848). Pirkimo objektas – Europos sveikatos draudimo kortelės, t. y. dokumento, patvirtinančio apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu.

31. Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali padaryti žalą atsakovei, kadangi atsakovė yra atsakinga už Lietuvos Respublikos gyventojų nepertraukiamą aprūpinimą Europos sveikatos draudimo kortelėmis.

32. Kita vertus, apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nepaneigti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad sustabdžius Pirkimo procedūras, Pirkimo objektas visuomenei gali būti suteiktas pagal laikinas paslaugų teikimo sutartis.

33. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai atsakovei. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir nesuteikė prioriteto vienos įmonės ekonominiam interesui.

34. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pirkimo objektas yra susijęs su atsakovei priskirtų funkcijų vykdymu, o tuo pačiu ir su viešuoju interesu, nes Pirkimu siekiama užtikrinti nepertraukiamą, efektyvų ir operatyvų Europos sveikatos draudimo kortelių išdavimą. Pasikeitus aplinkybėms ir nesant galimybei laiku išduoti Europos sveikatos draudimo kortelių pagal laikinas paslaugų teikimo sutartis, atsakovė turi teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių užtikrinimo vertinama nuostolių dėl pritaikytų apsaugos priemonių atsiradimo galimybė (tikimybė), neatleidžia atsakovės nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992/2009; 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2022/2011).

37. Apeliantės teigimu, įvertinus viešojo pirkimo objektui skiriamas lėšas ir vidutiniškai per vieną mėnesį išduodamą ESDK kiekį Lietuvos Respublikos apdraustiems piliečiams, ieškovė teismui turėtų pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra 650 000 Eur, atlyginimo užtikrinimą arba šios sumos banko garantiją.

38. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog atsakovė patirs nuostolių, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie nuostolių dydį ar pobūdį.

39. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad minėtas atsakovės (apeliantės) prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

40. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas