Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., Alytaus apskriteis VPK atstovui D. P., nukentėjusiajam G. S., teismo posėdyje nagrinėjo E. B. (buvusios pavardės S., S.), a.k. (duomenys neskelbtini) teismo neteistos, administracinėmis nuobaudomis nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2010-08-16 apie 15.50 val. Lazdijų mieste Lazdijos g. 5 į savo automobilį įsisodino ir išsivežė dukrą L. S., kuri su tėvu G. S. tą dieną buvo atvykusi į Lazdijų rajono apylinkės teismą apklausai. Tuo E. B. pažeidė 2008-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tėvų valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2010-08-16 Lazdijų rajono apylinkės teisme vyko jos dukros apklausa, todėl ji atvykusi pasimatyti su dukra, nes G. S. jai neleido lankyti dukros, jai skambinti. Iš teismo išėjusi su tėvu G. S. dukra L. ją pamatė ir puolė jai ant kaklo, sakydama, kad nori namo. G. S. buvo šalia ir pradėjo rėkti, kad grobia vaiką. Ji su dukra nuėjo į mašiną. Tuomet pamatė, kaip G. S. atvažiavo su pareigūnais ir suprasdama, kad G. S., esant nuolatinei tarp jų konfliktinei situacijai dėl bendravimo su dukra L., vėl gali sugalvoti, kad grobia dukrą, todėl pati nuėjo į policiją, kur jai pareigūnai ir pasakė, kad G. S. skundėsi, kad grobiamas vaikas. Jokių veiksmų dėl dukros paėmimo jie nesiėmė ir pamatę bendravimo su vaiku teismo sprendimą, siūlė kreiptis dėl kilusių bendravimo su vaiku problemų kreiptis į teismą ar VTAT. Po to ji su dukra išvažiavo namo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas D. P. paaiškino, kad pažeidimo faktą iš esmės nustatė pagal teismo priimtą sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurio šiuo nagrinėjamu atveju nesilaikė E. B..

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad po apklausos Lazdijų apylinkės teisme E. B. netikėtai priėjo prie dukros, pakėlė ją nuo žemės ir pradėjo bėgti. Kad neįsivelti į konfliktą, kreipėsi į policiją ir su pareigūnų automobiliu pradėjo jos ieškoti. Iš pareigūnų sužinojo, kad pati E. B. atėjo į policiją ir jis ten nuėjo. E. B. išbėgo, bandė sėsti į mašiną ir pasišalinti, todėl jis užblokavo jai automobiliu kelią, esantį policijos kieme. pareigūnai į tai nesikišo. Kadangi turėjo praleisti pareigūnų mašiną, jis pasitraukė nuo kelio, ir tuomet E. B. išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant E. B. kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. padarymo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

LR ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai jie piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas LR CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( b.l. 5-7, 8-9 ) nutraukiant santuoką tarp G. S. ir E. S. buvo nustatyta ir tėvų bendravimo su dukra L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka, L. S. gyvenamąją vietą nustatant su motina. Pažeidimo padarymo dieną dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką turėjo būti su tėvu.

Iš bylai pateiktų Vaikų teisių tarnybos raštų, adresuotų tiek E. B., tiek G. S., išrašo iš medicininių dokumento, E. B. raštų matyti, kad tarp buvusių sutuoktinių E. B. ir G. S. po santuokos nutraukimo prasidėjo nuolatiniai tarpusavio nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su dukra Liepa, kad abu tėvai negeba konstruktyviai tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su vaiku, kad tarp jų yra konfliktiški santykiai, kas gali turėti neigiamos įtakos vaiko emocinei būsenai ir elgesiui ateityje, siūloma abiems mergaitės tėvams užtikrinti vaiko interesus ir neįtraukti jos į tarpusavio ginčus ir konfliktus.Tokie tėvų tarpusavio nesutarimai negali būti vertinami kaip tėvų valdžios netinkamas panaudojimas.

Be to, kaip patvirtino ir Alytaus apskrities VPK atstovas, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik tuo pagrindu, kad E. B. nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad nepilnametės dukters L. S. teisės ir interesai nebuvo pažeisti, nes ji buvo paimta ne prieš dukros valią. Be to, dukters gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta kartu su motina E. S.. Šiuo atveju buvo pažeisti ne vaiko interesai, o teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo nevykdymo ir pažeidimo klausimus ir tvarką reglamentuoja ne administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o civilinio proceso normos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla E. B. atžvilgiu nutrauktina neesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 1 d., įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.