Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjusi G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo E. B. (buvusi pavardė – S.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2010-08-16, apie 15.50 val., prie (duomenys neskelbtini), įsisodino į automobilį dukrą L. S., kuri su tėvu G. S. buvo atvykusi į Lazdijų rajono apylinkės teismą apklausai, ir išsivežė. Šiais veiksmais E. B. pažeidė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, t. y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Ji kaltinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje ir rūpintis juo (VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalis). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (VTAPĮ 21 str. 1 ir 2 d. ). Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Ginčus dėl tokių vaiko teisių įgyvendinimo sprendžia teismas (VTAPĮ 24 str. 2 ir 3 d. ).

Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 181 str. 1 d. klausimą, būtina nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tai reiškia, kad pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje turi būti nustatyta tiek neteisėta veika, tiek ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei pasekmių. Siekdamas šių tikslų teismas turi nustatyti ir įvertinti visas bylai spręsti svarbias aplinkybes.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. buvo surašytas už tai, kad ji netinkamai vykdė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, t. y. tuo metu, kai pagal teismo sprendimą dukra turėjo bendrauti su tėvu, įsisodino L. S. į automobilį ir išsivežė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja LR CPK, o ne ATPK nuostatos, todėl laikė, jog E. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Pagrįstai teismas konstatavo, kad LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė taikoma tėvams tik tuo atveju, kai jie piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas LR Civilinio Kodekso 3.155 straipsnyje. Šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl E. B. pagrįstai nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, o byla jos atžvilgiu pagrįstai nutraukta.

Apeliantas teigia, jog pažeidimas užtraukia motinai ATPK 181³ straipsnyje numatytą atsakomybę. Konstatuojama, kad teismas privalėjo bylą nagrinėti surašyto administracinio teisės protokolo ribose, o jis surašytas dėl ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvadas dėl ATPK 181³ straipsnyje numatyto pažeidimo.

Kiti skundo argumentai (įvairūs teoriniai vaiko teisių apibūdinimai, pasvarstymai apie galimus jų pažeidimus ir kt.) yra visiškai nesusiję su revizuojamu – administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, bylos teisenos nutraukimo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Daroma išvada, kad teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

G. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.