- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-390-264/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17091-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. Z., A. J.
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-26968-944/2019 pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., S. Z., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po tėvo mirties faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. Z. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, pareiškėjai skirti baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu prašė spręsti pareiškimo pagrįstumą teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo. Nurodė, kad kitoje byloje (Nr. e2YT-13085-947/2019) buvo pateikti įvairaus pobūdžio duomenys, tarp jų ir R. K. vardu surašytas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini).
5. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, neprieštaravo dėl pareiškimo atsiėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsiimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė ir civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., S. Z., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Taip pat grąžino pareiškėjai R. K. 38 Eur žyminio mokesčio sumokėto už pareiškimą. Suinteresuoto asmens S. Z. prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
7. Teismas sprendė, jog pareiškėja yra priėmusi palikimą pareiškimu pas notarą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, todėl jis nėra nustatinėjamas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
8. Teismas nurodė, kad nustatęs, jog konkretus klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas teisme, turėjo atsisakyti iškelti civilinę bylą, tačiau šiuo atveju, minėtos aplinkybės identifikuojamos esant iškeltai civilinei bylai, todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja po atsiliepimo pateikimo pareiškė, kad atsiima pareiškimą, teigia, kad ji neturėjo duomenų, kad buvo priėmusi palikimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas notarui parašytas 1991 m., tais pačiais metais išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl ženklaus laiko galimai pareiškėja galėjo suklysti dėl savo teisių įgyvendinimo būdo, tokie veiksmai, kuriais asmuo sąžiningai klydo, nelaikytini piktnaudžiavimu procesu. Be to, suinteresuotas asmuo nedetalizuoja prašomos sumos dydžio, nepateikia duomenų, kad asmuo tikslingai ir tyčiniais veiksmais pradėjo procesą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo skirti baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-26968-944/2019 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo ir bylą nutraukdamas iš esmės priėmė neaiškų sprendimą, be to neišsprendė visų klausimų, t. y. išsprendė tik žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, tačiau nepasisakė dėl suinteresuoto asmens S. Z. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesąžiningai pareiškėjai nepritaikė įstatyme numatytos sankcijos — baudos, ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad <...> pareiškimas notarui parašytas 1991 m., tais pačiais metais išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl dėl ženklaus laiko galimai pareiškėja galėjo suklysti dėl savo teisių įgyvendinimo būdo, tokie veiksmai, kuriais asmuo sąžiningai klydo, nelaikytini piktnaudžiavimu procesu <...>.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja R. K. atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. Z. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-26968-944/2019. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė prašomos baudos, nes apeliantės skundžiamoje nutartyje nuosekliai nurodyta dėl kokių priežasčių teismas netenkino suinteresuoto asmens S. Z. prašymo paskirti pareiškėjai R. K. baudą.
2.2. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei pateikti argumentai dėl pareiškėjos R. K. „nesąžiningumo“ ar „delsimo atsiimti pareiškimą“ yra visiškai nepagrįsti, kadangi iš bylose esančios medžiagos matosi, jog 2019 m. lapkričio 6 d. S. Z. atstovas į elektroninę civilinę bylą Nr. e2YT-13085-947/2019 pateikė paveldėjimo bylos tam tikrų dokumentų kopijų kopijas, o 2019 m. lapkričio 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu negalėjo teismui ir proceso šalims pateikti originalios archyvo išduotos šios paveldėjimo bylos Nr. 2048/91 m., patvirtintos kopijos, ko pasėkoje teismas įpareigojo S. Z. atstovą pateikti tinkamai patvirtintą visos šios paveldėjimo bylos, 2018 m. gegužės 14 d. išduotos S. Z., kopiją. 2019 m. lapkričio 7 d. įvykusio teismo pasėdžio metu pasitvirtinus informacijai apie tai, jog visgi yra užvesta paveldėjimo byla, siekiant patikrinti priešingos šalies pateikto dokumento kopijos tikrumą, nedelsiant, (t.y. tą pačią dieną 2019 m. lapkričio 7 d.) buvo kreiptasi į Kauno regioninį valstybės archyvą dėl susipažinimo su visa konkrečia paveldėjimo byla Nr. 2048/91 ir šios paveldėjimo bylos kopijos gavimo. 2019 m. lapkričio 11 d. prieš darbo pabaigą buvo gauta visos Lietuvos teisingumo ministerijos Kauno valstybinės notarinės kontoros Bylos Nr. 2048/91 m dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo Z. A., K. palikimą, patvirtinta kopija, kurios pagrindu 2019 m. lapkričio 13 d. teismui buvo pateiktas pareiškėjos R. K. prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo.
2.3. Nei pati apeliantė S. Z., nei jos interesus atstovavęs atstovas nepateikė atitinkamo rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai yra reglamentuota CPK 98 straipsnio 1 dalyje, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai nesprendė S. Z. galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje klausimo, kadangi pati S. Z. nepateikė tinkamų tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teikiant atskirąjį skundą, prie procesinio dokumento taip pat nėra pateikti jokie papildomi dokumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis pirmosios instancijos teisme.
2.4. Apeliantė S. Z. pateiktame atskirajame skunde ne tik visiškai nepagrįstai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį, bet ir reiškia prašymą „perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“. Iš šio atskirojo skundo turinio negalima suprasti, kurį konkrečiai klausimą pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, turėtų spręsti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atsiimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas ir civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo ir bylą nutraukdamas iš esmės priėmė neaiškų sprendimą, tačiau skunde nedetalizuojama.
15. Apeliantė neginčija faktinės aplinkybės, kad bylos eigoje paaiškėjo, jog kitoje byloje (Nr.e2YT-13085-947/2019) buvo pateiktas R. K. vardu surašytas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjai jos siekiamų pasekmių, palikimas priimtas pareiškėjai padavus pareiškimą notarui (CK 5.50 str. 2 d.).
16. Pažymėtina, kad pagal CPK 445 straipsnio nuostatas, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš paminėtų CPK 445 straipsnyje sąlygų. Todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo ir bylą nutraukdamas iš esmės priėmė neaiškų sprendimą, laikytini nepagrįstais.
17. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, jog apeliantė skundžia iš esmės nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjai dėl pavėluotai pateikto pareiškimo dėl pareiškimo atsiėmimo bei neišspręstas klausimas dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos R. K..
Dėl baudos skyrimo.
18. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apeliantė prašė priteisti iš pareiškėjos R. K. 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisti suinteresuotam asmeniui S. Z., tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, padaręs išvadą, kad pareiškėja galimai sąžiningai suklydo dėl savo teisių įgyvendinimo būdo, nurodė, kad ši nutarties dalis yra neskundžiama.
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja buvo nesąžininga procese, kadangi 2019 m. lapkričio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-13085-947/2019 S. Z. pateikė teismui bylos Nr. 2048/91 „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo Z. A. palikimą“ kopiją, todėl jau 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėja R. K. būdama sąžininga turėjo visas galimybes atsiimti pareiškimą pareikštą civilinėje byloje Nr. e2YT-26968-944/2019, juo labiau, kad S. Z. tuo metu dar nebuvo pateikusi teismui savo atsiliepimo. R. K. žinodama situaciją delsė ir prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo pateikė teismui tik 2019 m. lapkričio 14 d., t.y. tik po to, kai S. Z. pateikė teismui savo motyvuotą atsiliepimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas pareiškėjai skirti baudą.
21. Teismo nuobaudų – baudų – skyrimą reglamentuoja CPK 106-107 straipsniai. CPK 107 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Taigi atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą. Toks aiškinimas įtvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 2A-261/2011, Nr. 2-2376/2013, Nr. 2-517/2014). Kitų su baudų skyrimu susijusių pirmosios instancijos teismo nutarčių, įskaitant teismo nutartį atmesti byloje dalyvaujančio asmens prašymą skirti baudą, apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta. Dėl šių priežasčių minėta nutarties dalis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu tik CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jeigu ji užkirstų kelią tolimesnei bylos eigai.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikoma, kad nutartis užkerta kelią proceso eigai tuo atveju, jeigu dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2013). Teismo nutartis dalyje, kurioje buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, laikytina, jog nutarties dalis dėl prašymo skirti baudą netenkinimo atskiruoju skundu neskundžiama.
23. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis dalyje, kurioje buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens S. Z. atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties dalies, kuria atmestas suinteresuoto asmens S. Z. prašymas skirti pareiškėjai R. K. baudą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
24. Pateiktame atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi neišsprendė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
25. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. K. teigia, kad apeliantė nebuvo pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė S. Z. galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje klausimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, vis tik sutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiama nutartimi turėjo būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nesprendė.
27. Iš bylos medžiagos matyti, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su patirtų išlaidų įrodymais apeliantė buvo pateikusi teismui 2019 m. lapkričio 11 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ji pagal 2019 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 673520 už dokumentų surašymą advokato R. L. kontorai sumokėjo 300 Eur (1 t., e. b. l. 37-42, 55). Todėl nėra pagrindo teigti, kad šie duomenys neatitinka CPK 98 straipsnio reikalavimų. 2019 m. lapkričio 14 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsiėmimo, 2019 m. lapkričio 25 d. byloje suinteresuotiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai dėl sutikimo atsiimti pareiškimą, tačiau apeliantė tokio sutikimo nepareiškė. Kaip minėta, skundžiama 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
28. Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iš nurodytos įstatymo nuostatos darytina išvada, jog jei teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, proceso dalyvis turi teisę reikšti prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė neteikė prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo, tačiau atskiruoju skundu akivaizdžiai siekia skundžiamos nutarties panaikinimo būtent pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtu klausimu - dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nutarties dalies, kuria byla nutraukta, panaikinimui vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Apeliantė atskirajame skunde pateikė procesinio pobūdžio reikalavimą, kuris gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (už 2019 m. lapkričio 11 d. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą parengimą) pirmosios instancijos teisme būtent dėl pareiškėjos veiksmų, nes pareiškimą dėl pareiškimo atsiėmimo R. K. pateikė tik po to, kai gavo apeliantės atsiliepimą į pareiškimą, nors pats faktas, kad jai - pareiškėjai R. K. išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas turėjo būti žinomas iki kreipimosi į teismas su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka. Konstatuotina, kad pareiškėja, iškeldama bylą teisme turėjo suprasti ir įvertinti, kad pralaimėjus bylą, gali tekti atlyginti priešingą suinteresuotumą turinčiai šaliai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pareiškėjos prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo atmestas, byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš pareiškėjos R. K. priteisti apeliantei S. Z. jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 94 str. 1 d.).
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau iš pareiškėjos R. K. priteistinos apeliantei S. Z. jos patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tačiau atskirasis skundas iš dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) tenkintinas (50 proc.). Apeliantė nepateikė prašymo bei rašytinių įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš dalies (50 proc.) tenkintinas pareiškėjos R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas priteisti jai 90 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš suinteresuoto asmens S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.