- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-7690-1014/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03375-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. J. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Nurodoma, kad pareiškėjas T. P. po savo artimo žmogaus, globėjos J. J. mirties, mirusi(duomenys neskelbtini), nepraleisdamas trijų mėnesių palikimo termino kreipėsi į Vilniaus m. 38-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Pareiškėjas paaiškina, kad tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad palikėja J. J. laiku nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjas nurodo, kad nors nėra J. J. sūnus ar artimas giminaitis, pareiškėjas pats neturi tėvų. Todėl J. J. T. P. augino praktiškai nuo jo vaikystės. J. J. rūpinosi T. P. kaip savo sūnumi, o vėliau jam užaugus, pareiškėjas rūpinosi J. J.. Jai susirgus nepagydoma liga iki pat jos mirties rūpinosi. Pareiškėjas paaiškina, kad J. J. ir M. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, tačiau nei vienas iš sutuoktinių neturėjo savo biologinių vaikų. Palikėja J. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialųjį testamentą patvirtintą notaro, kuriuo visą turtą nusprendė po mirties palikti pareiškėjui T. P.. Paaiškina, kad palikėjai J. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po M. J. mirties palikėja J. J. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, be to laikė, kad tas turtas priklauso jai. Po sutuoktinio mirties, adresu(duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties. Todėl M. J. priklausiusią ½ nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), J. J. priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad J. J. po sutuoktinio mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. priėmė palikimą, kadangi ji praleido 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
4. 2023 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas T. P. prašymas bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. J.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog M. J. šeiminė padėtis – miręs santuokoje (sudarytoje(duomenys neskelbtini)), J. J. – našlė. (duomenys neskelbtini)medicininis mirties liudijimas Nr. 22-47059757 patvirtina, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini).
6. Iš 2023 m. kovo 2 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuosavybės teise pareiškėjo globėjai J. J. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 10-7979. Šis butas įgytas pareiškėjo globėjai ir jos sutuoktiniui esant susituokus, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš 2023 m. kovo 2 d. testamentų registro išrašo matyti, kad po J. J. mirties atsiradusį palikimą priėmęs pareiškėjas.
7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
8. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
9. Po M. J. mirties pareiškėjo globėja (mirusiojo sutuoktinė) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo globėja po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno minėtame bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais bei mokėjo visus mokesčius. Nenustatyta, kad kiti asmenys po M. J. mirties naudotųsi ir tvarkytų jo buto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo globėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po sutuoktinio mirties sprendė tiek viso buto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
10. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjo globėja J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui T. P. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo T. P. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo T. P. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.