Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1975-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2S-1975-230/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
R. G.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1975-230/2013Procesinio sprendimo kategorijos:129.1; 129.12; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5797-54/2008, kuria atmestas antstolio M. P. pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo vykdymo išaiškinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis M. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas išaiškinti, ar galioja ir yra vykdytinas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-23 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5797/2008, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu T. J. tvarka, kai bendravimo tvarka su tuo pačiu nepilnamečiu vaiku nustatyta ir vėlesniu kitos valstybės Jelgavos teismo 2012-04-23 sprendimu Nr. C15275209. Antstolis prašyme nurodė, kad 2009-02-19 buvo pateiktas vykdyti nurodytas teismo sprendimas dėl senelių R. ir V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu T. J. tvarkos, skolininkas G. J., išieškotoja R. G.. Buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/09/00463. Antstolis, vykdydamas šį teismo sprendimą, nustatė, kad Latvijos Respublikos Jelgavos teismas 2012-04-23 priėmė sprendimą, kuriuo taip pat nustatė R. ir V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu T. J. tvarką. Antstoliui iškilo klausimas, kuriuo teismo sprendimu - Lietuvos ar Latvijos jam vadovautis dėl bendravimo su nepilnamečiu T. J. ir, jei vaiko gyvenamoji vieta yra su tėvu G. J. Latvijos Respublikoje, ar galioja ir yra vykdytinas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-23 sprendimas Nr. 2-5797/2008. Antstolis prašymą grindė CPK 589 straipsniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė antstolio pareiškimą. Teismas iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatė, kad antstoliui Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-23 sprendimo vykdymo tvarka yra aiški, tačiau jam nėra aišku, ar šis sprendimas galioja ir yra vykdytinas, tuo pačiu klausimu priėmus sprendimą kitoje valstybėje. Todėl teismas sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-23 sprendimo vykdymo tvarkos aiškinti nėra pagrindo, o dėl šio sprendimo galiojimo aspektų, atsižvelgiant į kitoje valstybėje priimtą sprendimą tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko, antstolis turi kreiptis į LR Teisingumo ministerijos Teisinio bendradarbiavimo skyrių.

III. Atskirojo skundo. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad teismas nesiekė teismo sprendimo išaiškinimo, o formaliai atmesdamas antstolio pareiškimą, toliau apribojo galimybę vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimą, dėl ko R. ir V. G. iki šiol negali bendrauti su anūku. Apeliantė nurodo, kad vaikaitis T. J. yra LR pilietis, gaunantis Lietuvos Respublikoje našlaičių išmokas, G. J. taip pat yra LR pilietis, nevykdantis Lietuvos teismų sprendimų, todėl antstoliui, siekiant vykdyti teismo sprendimą, yra svarbu nustatyti teismo sprendimo vykdymo teritoriją bei vykdymo teisėtumą, o skolininkui nevykdant teismo sprendimą taikyti LR CPK nustatytas sankcijas. Esant dviejų Europos sąjungos šalių priimtiems teismo sprendimams dėl to paties reikalavimo - šalių bendravimo tvarkos nustatymo, teismas, priklausomai nuo antstolio prašymo, turėjo pareigą išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet atskirai ir jo vykdymo tvarką.

Atsiliepimas

Antstolis M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirąjį skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, nurodęs, jog antstoliui nėra aišku, ar sprendimas galioja ir vykdytinas, priėmus sprendimą kitoje valstybėje, tačiau to nepaaiškino. Todėl mano, kad antstolio prašymas buvo atmestas vien formaliais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas antstolio pareiškimas dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. K. J., T. O., V. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje antstoliai R. A., D. P. v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2010). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje antstolė N. Š. v. K. J., T. O., V. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog antstolis nagrinėjamoje byloje CPK 589 straipsnio pagrindu prašė išaiškinti vykdymo tvarką ir neprašė aiškinti paties teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-07-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5797-54/2008 nustatė R. G. ir V. G. bendravimo tvarką su vaikaičiu T. J., t. y. kad T. J. praleidžia su R. ir V. G. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val., vaiką pasiima ir atveža į namus seneliai; kasmetinių švenčių: Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną T. J. praleidžia su R. ir V. G.; vasaros metu rugpjūčio mėn. 2 savaites T. J. praleidžia su R. ir V. G., konkreti data suderinama tarp R. ir V. G. ir G. J. prieš vieną mėnesį (t. 1, b. l. 119-125).

Latvijos Respublikos Jelgavos teismas 2012-04-23 sprendimu Nr. C15275209 pagal ieškovo G. J. pateiktą ieškinio pareiškimą atsakovams V. G. ir R. G. dėl teisės bendrauti su T. J. atėmimo, šalims taikiai susitarus, nustatė tokią R. ir V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu T. J. tvarką: R. ir V. G., esant Latvijoj, turi teisę 3 kartus per metus - per pavasario, vasaros ir rudens mokinių atostogas - susitikti su vaikaičiu T.: pirmas susitikimas per vasaros atostogas 2012 m. įvyks antrąjį birželio penktadienį (2012 m. birželio 8 d.), visais kitais metais - antrąjį birželio penktadienį, per rudens atostogas susitikimas įvyks paskutinį spalio penktadienį, per pavasario atostogas - pirmą atostogų penktadienį; susitikimo vieta Uozuolniekų našlaičių teismo patalpose nuo 12 iki 14 val. ir numatyti susitikimuose dalyvaujantys asmenys (t. 2, b. l. 122-124). Antstolis pirmosios instancijos teismo prašė išaiškinti, ar galioja ir yra vykdytinas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kai bendravimo su nepilnamečiu T. J. tvarka nustatyta ir vėlesniu kitos valstybės teismo sprendimu (t. 2, b. l. 100), t. y. antstolis paduotu pareiškimu faktiškai prašo išaiškinti ne sprendimo vykdymo tvarką, bet ar sprendimas yra vykdytinas ir jis galioja.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju pasikeitus esminei faktinei aplinkybei - nepilnamečiui T. J. su tėvu G. J. išvykus nuolatinai gyventi į Latvijos Respubliką, t. y. pasikeitus nepilnamečio vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai, Latvijos Respublikos Jelgavos teismo sprendimu pakeista ir senelių R. ir V. G. bendravimo su vaikaičiu tvarka, nustatant, kad seneliai turi teisę 3 kartus per metus - per pavasario, vasaros ir rudens mokinių atostogas - susitikti su vaikaičiu T. J. Uozuolniekų našlaičių teismo patalpose nuo 12 iki 14 val. Todėl esant tokioms aplinkybėms, antstolis klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-23 sprendimo tolimesnio vykdymo galimumo turi spręsti, vadovaudamasis CPK XLII skyriaus nuostatomis, įvertinęs galimybę atlikti vykdymo veiksmus, kai yra nustatyta, jog skolininkas - G. J. yra išvykęs iš Lietuvos. Kaip jau minėta, teismo sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl vykdymo išaiškinimo neturi būti suprantama, kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis pats sprendžia, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atliekami, ir tai atlieka, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio pateiktas prašymas neatitinka sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengia aiškinimo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį antstolio prašymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra jokio pagrindo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė