Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. F. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo; suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Pareiškėjas J. D. F. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo: atkurti savo tėvo T. (T.) F. (F., F.), gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Radviliškio r., Šeduvoje (tėvai: D. J. (J.) F. (F.), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir L. (L.) F. (merg. L.), gimusi (duomenys neskelbtini) metais), gimimo akto įrašą; pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo, siekdamas atkurti savo tėvo T. F. (taip pat žinomo kaip T. F. / F.) gimimo įrašą, kadangi šis įrašas nėra išlikęs. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2023 m. rugsėjo 26 d. išvadoje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atkurti gimimo įrašą, nes nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius T. F. asmens duomenis. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvo gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, nes pareiškėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (sūnus). Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte nurodyta, kad archyvas negavo saugoti Šeduvos žydų bendruomenės 1912–1914 metų metrikų knygų, todėl negali išduoti archyvo pažymos apie T. (T., T., T., T., T.) F. (F.), D. J. sūnaus gimimą. Aptariama pažyma suteikia teisinį pagrindą kreiptis dėl gimimo įrašo atkūrimo, kadangi patvirtina gimimo įrašo neišlikimo faktą. Pasak pareiškėjo, jo tėvo gimimo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Radviliškio r., Šeduvoje faktą bei informaciją apie jo tėvą patvirtina į bylą pateikti dokumentai.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus surinktuose ir pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra jokio civilinės būklės akto įrašo, patvirtinančio, kad T. F. yra gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Radviliškio r., Šeduvoje.

4. Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 515 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties patvirtintos kopijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. D. F. siekia atkurti savo tėvo gimimo įrašą. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas su 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas atkurti savo tėvo T. (T.) F. (F., F.) gimimo įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Radviliškio r., Šeduvoje. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“ nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atkurti gimimo įrašą, nes nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius pareiškėjo tėvo T. F. asmens duomenis.

6. Civilinės būklės aktų registravimas civilinės metrikacijos įstaigose, civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintose Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 137 punkte nustatyta, kad neišlikę civilinės būklės aktų įrašai yra atkuriami. Civilinės būklės aktų įrašų neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos, kitų civilinės metrikacijos įstaigų atsakymai apie civilinės būklės akto įrašo nebuvimą (Taisyklių 138 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, be to, į bylą pateiktos archyvų pažymos patvirtina, kad pareiškėjo tėvo T. F. gimimo įrašas nėra išlikęs.

7. Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Taisyklių 141 punkte nurodyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jeigu šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

8. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, atkuriant neišlikusius gimimo įrašus, būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktų įrašus ir (ar) kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatyme nenustatyta, pagal kokius konkrečius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta atkuriant gimimo įrašą, taip pat, ar ji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtenka nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, nurodyta, kad vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (Taisyklių 42 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina tokias aplinkybes:

9.1. Iš pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad: pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje; jo tėvas yra T. F., 37 metų, gimęs Lietuvoje.

9.2. Pietų Afrikos Sąjungos išduotame T. F. natūralizacijos liudijime nurodyta, kad T. F., gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Šeduvoje, o jo tėvai: Lietuvos piliečiai D. J. F. ir L. L..

9.3. „Westpark“ žydų kapinių 2023 m. balandžio 26 d. išduotame pranešime apie velionio T. F. mirtį nurodyta, kad T. F. gimė Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini) ir palaidotas (duomenys neskelbtini); jo Hebrajiškas vardas buvo T. (Y. D. sūnus).

9.4. Iš Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento gyventojų registro duomenų apie mirtį nurodyta, kad T. F.: gimė (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

9.5. Kauno regioninis valstybės archyvas atsakydamas į pareiškėjo prašymą, kartu su 2023 m. kovo 15 d. raštu „Dėl pilietybės“ pateikė pareiškėjui Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Šeduvos valstybinės taupomosios kasos dokumentų fonde (duomenys neskelbtini) D. J. (J.) F. (F.), gimusio (duomenys neskelbtini) metais, pareiškimo dėl pirminio indėlio kopiją. Kauno regioninis valstybės archyvas aptariamame rašte taip pat nurodė, kad daugiau neturi žinių apie D. J. (J.) F. (F.), L. F. ir sūnaus T. (T.) gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi Šiaulių apskrities įstaigų ir užsienio pasų išdavimo dokumentai.

9.6. Laisvojo ir Hanzos miesto Hamburgo kultūros ir žiniasklaidos ministerijos valstybinio archyvo išraše iš Hamburgo laivų keleivių sąrašų nurodyta, kad pareiškėjo senelė L. F., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, Lietuvoje, Šiauliuose, kartu su vaikais, tarp kurių 8 metų J. F., Lietuva, Šeduva, 1922 m. lapkričio 25 d. išvyko iš Hamburgo į Keiptauną.

9.7. Laisvojo ir Hanzos miesto Hamburgo kultūros ir žiniasklaidos ministerijos valstybinio archyvo išraše iš Hamburgo keleivių sąrašų nurodyta, kad J. F. yra Lietuvos pilietis, 8 metų amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini) metais Šeduvoje, 1922 m. lapkričio 25 d. išvyko iš Hamburgo į Keiptauną.

10. Teismas pažymi, kad vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

11. Teismo vertinimu, šio sprendimo 9.1–9.7 papunkčiuose nurodytų pareiškėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo tėvas yra T. F.. Nors pagal skirtingus į bylą pateiktus dokumentus T. F. vardo ir pavardės rašymas, gimimo data skiriasi, tačiau, įvertinus istorinį laikmetį, dokumentų surašymo datą, tai, kad dalyje dokumentų nurodyta ne tiksli data, o T. F. amžius, skirtingas dokumentų surašymo valstybes bei jose vartojamas kalbas, nurodyti neatitikimai, įvertinus kitus byloje pateiktus įrodymus, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad dokumentuose nurodyti T. F., J. F., yra tas pats asmuo.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Taisyklių 141 punktą, atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, o pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą prie civilinės būklės aktų įrašų priskiriami mirties įrašai, teismas sprendžia, kad T. F. gimimo data yra jo mirties išraše (pranešime apie mirtį) nurodyta (duomenys neskelbtini) data (žr. šio sprendimo 9.4 papunktį).

13. Kaip minėta, pagal Taisyklių 42 punktą vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, pirmiau šio sprendimo 9.1–9.7 papunkčiuose nurodytų dokumentų visuma patvirtina, kad T. F. gimė Lietuvoje, Šeduvoje.

14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad T. F. gimimo įrašas nėra išlikęs, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir jo tėvo T. F. (taip pat žinomo kaip T., F., F., gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Šeduvoje, tėvai – D. J. (Y. / J.) F. (F. / F.), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir L. (L.) F. (F. / F.) (merg. L.), gimusi (duomenys neskelbtini) metais), gimimo akto įrašas atkurtinas.

15. Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti T. F. gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu ir 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Atkurti T. (T.) F. (F., F.), gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Radviliškio r., Šeduvoje (tėvai: D. J. (J.) F. (F.), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir L. (L.) F. (merg. L.), gimusi (duomenys neskelbtini) metais), gimimo akto įrašą.

Pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.