- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-1398-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00305-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- UAB „Elektrifikacijos paslaugos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų energetika“, G. B.
- Trečiasis asmuo
- SIA „Citrus Solutions“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrifikacijos paslaugos“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų energetika“, G. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo SIA „Citrus Solutions“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašė: 1. Pripažinti negaliojančiais ab initio: 1.1. 2015 m. birželio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų energetika“ su UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ sudarytą sutartį; 1.2. 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“ su UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ sudarytą susitarimą dėl 2015 m. birželio 17 d. UAB „Vakarų energetika“ ir UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ sudarytos sutarties papildymo ir reikalavimo perleidimo; 1.3. 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarytą trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo; 2. Taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės UAB „Vakarų energetika“ priteisti nepagrįstai įgytus 15 334,30 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3. Ieškovei iš atsakovo G. B. priteisti 15 334,30 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo subsidiariai su atsakove UAB „Vakarų energetika“; 4. Priteisti ieškovei iš atsakovų visas patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai UAB „Vakarų energetika“ ir G. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo SIA „Citrus Solutions“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarė trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, kurios 5 punkte susitarė, kad sutartis reguliuojama Latvijos Respublikos įstatymais, todėl mano, kad ši sutartis turi būti aiškinama ir ginčijama pagal Latvijos Respublikos teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarytą trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės – palikto nenagrinėtą ir pasiūlė ieškovei su šiuo reikalavimu kreiptis į kompetentingą Latvijos Respublikos teismą.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, o trečiasis asmuo yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo. Konstatavo, jog iš sutarčių turinio bei šalių procesinių dokumentų matyti, jog ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su trečiojo asmens prievolėmis ir byla turi tarptautinį elementą.
5.2. Nustatė, kad ieškovės ginčijama 2015 m. rugpjūčio 31 d. trišalė sutartis buvo sudaryta tarp trijų juridinių asmenų: UAB „Elektrifikacijos paslaugos“, UAB „Vakarų energetikas“ ir SIA „Citrus Solutions“ ir šalys sutarties 5 punkte numatė, jog sutartis reguliuojama Latvijos Respublikos įstatymų. Nurodė, kad byloje esant tarptautiniam elementui, o ginčo šalių buveinėms esant Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lietuvoje, Latvijoje) aktualus klausimas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) taikymo apimties šioje byloje.
5.3. Nurodė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 31 d. sutartyje susitarė ir raštu patvirtino, jog ši sutartis reguliuojama pagal Latvijos Respublikos teisę. Nurodė, kad trečiasis asmuo ir atsakovai savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog šalių susitarimas buvo toks, jog kilę ginčai dėl šios sutarties turi būti sprendžiami pagal Latvijos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikoje. Darė išvadą, kad šios sutarties šalys susitarė tiek dėl taikytinos teisės, tiek dėl ginčų sprendimo vietos, t. y. dėl jurisdikcijos, t. y. dėl sutarties ginčijimo Latvijos Respublikos teismuose pagal Latvijos Respublikos teisę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria teismas paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarytą trišalę sutartį.
7.1. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. trišalės sutarties šalys nesusitarė dėl ginčų sprendimo vietos, tai yra dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo. Teigia, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. trišalės sutarties norma nustato ne teritorinį teismingumą, bet taikytiną teisę. Mano, jog susitarimas dėl užsienio teisės taikymo nėra tapatus teritorinio teismingumo pakeitimui, kaip tai nusprendė teismas. Teigia, jog ginčai pagal Latvijos Respublikos įstatymus gali vykti Lietuvos Respublikos teisme, o tokią galimybę numato CPK 808 straipsnis.
7.2. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai taikė 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kadangi šalys nekeitė jurisdikcijos ginčų sprendimui, o tik nurodė taikytiną teisę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Trečiojo asmens nuomone, byloje esant tarptautiniam elementui, o ginčo šalių buveinėms esant Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lietuvoje, Latvijoje) pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
9.2. Nurodė, kad tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovai savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog šalys susitarė, kad kilę ginčai dėl šios sutarties turi būti sprendžiami pagal Latvijos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarytos trišalės sutarties dėl reikalavimo teisės pripažinimo negaliojančia buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuris konkrečiai teismas turi jurisdikciją civilinę bylą nagrinėti. Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 15 punktas). Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (pagal pareigas) (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 10 punktas).
13. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovė nesutikdama su skundžiama nutartimi įrodinėja, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. trišale sutartimi šalys nesusitarė dėl ginčų sprendimo vietos, t. y. dėl teritorinio bylos teismingumo. Teigia, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. trišalės sutarties norma nustato ne teritorinį teismingumą, bet taikytiną teisę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarytos trišalės sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pripažinimo negaliojančia neteisminga Lietuvos teismams, kadangi šalys minėtos sutarties 5 punktu susitarė, kad sutartis reguliuojama vadovaujantis Latvijos Respublikos įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad šiuo atveju šalys susitarė ne tik dėl taikytinos teisės, tačiau buvo susitarta ir dėl teritorinio teismingumo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo yra juridinis asmuo, įsteigtas Latvijos Respublikoje, trečiojo asmens buveinė yra Latvijos Respublikoje, sutartimi buvo susitarta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, ginčo sutartis yra sudaryta Rygoje (Latvijoje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susitarimas ginčus spręsti Lietuvos Respublikos teismuose pagal Latvijos Respublikos įstatymus prieštarauja elementariems logikos dėsniams, būtų neekonomiškas bei apsunkintų ginčo šalims galimybę pasinaudoti teismine gynyba. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų bei trečiojo asmens išreikšta pozicija, jog šalys 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarydamos trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo 5 sutarties punktu susitarė ne tik dėl to, jog sutartis reguliuojama Latvijos Respublikos įstatymais, tačiau taip pat susitarė, jog iš šios sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami Latvijos Respublikos teismuose.
14. Iš į bylą pateiktų šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje yra užsienio (tarptautinis) elementas. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente 1215/2012 (nauja redakcija). Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami (bylos keliamos) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį sutartinių santykių srityje asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 4, 5 straipsniai).
15. Reglamento 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje (7 skirsnis) nustatyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Šios nutarties 13 punkte nustatyta, jog šalys, 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarydamos trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 5 sutarties punktu susitarė, jog iš šios sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami Latvijos Respublikos teismuose. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vakarų energetika“, UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ir SIA „Citrus Solutions“ sudarytą trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės laikytinas neteismingu Lietuvos Respublikos teismams.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.