Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-6517-994/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
e2-6517-994/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
J. C.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gelvora“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės J. C. 110,06 Eur skolą, 42,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Tele2“ ir J. C. skaitmeninio korinio ryšio paslaugų tiekimo, pagal kurią atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas sumokėti.

UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ 2009-03-31 pasirašė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei 2017-02-17 (2017-02-17 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nuostatomis, nepavykus procesinių dokumentų įteikti žinomu buvimo vietos adresu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, jog UAB „Tele2“ ir atsakovė J. C. 2006-10-10 sudarė Sutartį dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo Nr. 1.25671641178122, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovei suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas sumokėti. UAB „Tele2“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė minėtas paslaugas, tačiau atsakovė už jas nesumokėjo ir liko skolinga 110,06 Eur (e. b. l. 26-61).

Ieškovas UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ 2009-03-31 sudarė Reikalavimo perdavimo sutartį Nr. 09-20-21, kurios pagrindu UAB „Tele2“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės mokėtinas sumas. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota 2009-05-04 pranešimu.

Pagal CK 6.716 str. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas, byloje nėra.

Iš tarp UAB „Tele2“ ir ieškovo UAB „Gelvora“ 2009-03-31 sutarties Nr. 09-20-21 bei jos priedų nustatyta, kad UAB „Tele2“ ieškovui UAB „Gelvora“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Tele2“ reikalavimą perleido ieškovui UAB „Gelvora“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 110,06 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.567 str., 6.886 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 42,82 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-12-20. CK 6.37 str. 1 d. numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas tarp fizinių asmenų, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.210 str. palūkanos kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, kurios atlieka kompensacinę funkciją, skirtą apsaugoti kreditoriaus interesus. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 str. numato, jog skolininkai praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo pateiktame Palūkanų paskaičiavimo akte priskaičiuotos 42,82 Eur palūkanos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įm. kodas 125164834, iš atsakovės J. C. a. k. (duomenys neskelbtini) 110,06 Eur (vieno šimto dešimties eurų 6 ct) skolą, 42,82 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 82 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (158,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė