Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4303-907/2015 sprendžiant pareiškėjo A. Č. atskirojo skundo, dėl 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. gegužės 7 d. nutarčių, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas atmesdamas apelianto atskirąjį skundą galimai įteisino neteisėtas ir nusikalstamas antstolio ir valstybinės mokesčių inspekcijos veikas. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas neįvertino visų faktinių konkrečios bylos aplinkybių bei pateikiamų dokumentų. Laiko, kad skola mokesčių inspekcijai yra neteisėta, nes nekilnojamojo turto mokestis įvestas tik nuo 2013 m. Apelianto teigimu, teismas bylą turėjo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes byla sudėtinga ir jis neturi teisinio išsilavinimo. Nesutinka, kad byloje nenurodyti visi suinteresuoti asmenys. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas nenagrinėjo neteisėtų antstolio veikų.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjui per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, teismas teisėtai ir pagrįstai apelianto atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nuosekliai ir aiškiai nurodė, kokius atskirojo skundo trūkumus apeliantas privalėjo pašalinti, todėl jų nepašalinus, teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas teikia teismui prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas prašyme nenurodė, kokios bylos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Esant išdėstytoms aplinkybės ir įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto pateikto atskirojo skundo nagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas atmetamas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pateikė prašymą prijungti dokumentu: VMI prie FM raštą, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, sklypų planus, sklypų dydžius, sprendimą dėl adresų suteikimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 str. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Susipažinus su papildomai pateiktais dokumentais matyti, kad pastarieji nėra susiję su atskirojo skundo dalyku, kaip matyti iš pateikto prašymo turinio, apeliantas nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Taip pat nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes gali patvirtinti nauji įrodymai, kadangi iš prašymo prijungti papildomus įrodymus neaišku, kokią sąsają apelianto teikiami dokumentai turi su apeliacijos dalyku. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

Byloje keliamas klausimas dėl nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu, apeliantui per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente, CPK 306 straipsnis reglamentuoja, kas be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde, o vadovaujantis CPK 338 straipsniu, analogiški turinio reikalavimai keliami ir atskirajam skundui. Jeigu atskirasis skundas neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktu atskiruoju skundu, jame keliamais reikalavimais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimai atskirojo skundo formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas skundas, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl tik esant tokiems atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad skundą padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atskirasis skundas neatitinka procesinių dokumentų turiniui ir jo priedams keliamų reikalavimų, nes jame nebuvo tinkamai suformuluotas skundo reikalavimas, procesiniame dokumente įvardijami atsakovai ir suinteresuoti asmenys, tačiau jie nesutampa su išnagrinėtoje byloje buvusiais suinteresuotais asmenimis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, todėl byloje turėtų būti šalys tik pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su atskiruoju skundu ir siekdamas tinkamos savo civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t.y. suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, nes tik aiškus reikalavimų formulavimas sudaro teismui sąlygas vykdyti teisingą ir tinkamą procesą. Iš atskirojo skundo turinio teismui nebuvo aišku, kokias teismo nustatytas aplinkybes pareiškėjas iš esmės ginčija ir ko galutinai prašo aukštesniojo teismo.

Nustačius konkrečius procesinio dokumento trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Tačiau pareiškėjas A. Č. nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumų nepašalino, skundo atitinkančio įstatymo reikalavimus nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, nenurodė esminių tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – skundo pagrindo ir dalyko, šis trūkumas yra esminis, kurio nepašalinus, skundo nagrinėjimas nėra galimas. Tiek atskirojo skundo pagrindas, tiek dalykas turi būti aiškus ir konkretus. Jį privalo nurodyti apeliantas. Tokių reikalavimų nepatikslinimas laikytinas atskirojo skundo trūkumų nepašalinimu.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje buvo aiškiai suformuluoti atskirojo skundo trūkumai, o apeliacinės instancijos teismui pratęsus jų šalinimo terminą, pareiškėjas teismo nustatytu terminu jų nepašalino – nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio atskirojo skundo.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.