Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.2.; 1.2.7.2.2.3.; 1.2.7.7.; 1.2.30.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2021 m. birželio 22 d.

nukentėjusiosios U. G. jos atstovei pagal įstatymą L. N. ir jų atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. atliko mažametės U. G. tvirkinimo veiksmus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio 20 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tyčia, (duomenys neskelbtini) kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), šokių studijos rūbinės tualeto patalpose bei D. B. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad U. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, ją nurenginėjo, bučiavo jos kaklą, krūtinę, glamonėjo, lietė jos kūną – sėdmenis ir intymias kūno vietas, kišo mažametės U. G. ranką sau į kelnes ir padėjęs ją ant savo lytinio organo vertė jį judinti (masturbuoti), o taip pat, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas savo namuose, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, savo mobiliuoju ryšio telefonu ,,Samsung Galaxy S9 SM-G960 F“ susirašinėdamas žinutėmis su mažamete U. G. per ,,Snapchat“ programą, sąmoningai siuntė šiai pranešimus, kurių turinys tiesiogiai susijęs su lytiniais aktais, prašė pastarosios nusifotografuoti ir atsiųsti jam nuotraukas su šios apnuogintu kūnu, bei siuntė mažametei U. G. savo apnuoginto lytinio organo nuotraukas, kurios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. EA-141 pripažintos pornografinio pobūdžio, ir tokiu būdu jis atliko mažametės U. G. tvirkinimo veiksmus.

Be to, D. B. seksualiai prievartavo mažametę U. G., o būtent: jis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio 20 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), šokių studijos rūbinės tualeto patalpose, D. B. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ši yra mažametė, turėdamas tikslą su U. G. tenkinti lytinę aistrą, tyčia, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, sistemingai, nenustatytą skaičių kartų, paėmęs nukentėjusiosios ranką šia masturbavo savo (D. B.) lytinį organą, po ko savo kalbomis psichologiškai paveikė mažametę ir įtikinęs šią, kad ir ji pati to nori, kišo savo lytinį organą mažametei nukentėjusiajai U. G. į burną ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip pat D. B. nurodytu laiku ir vietose ne mažiau kaip 4 kartus nurengė mažametę U. G., ją paguldė ant lovos ir įkišęs savo lytinį organą mažametei U. G. į analinę angą, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Tokiais būdais D. B., pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino su mažamete U. G. prieš jos valią savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdais.

Be to, D. B. disponavo pornografinio turinio dalykais, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio 20 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefono aparatu ,,Samsung Galaxy S9 SM-G960 F“, turėdamas tikslą platinti, pagamino ne mažiau kaip 4 foto nuotraukas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi vyriški lytiniai organai, kas pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą Nr. EA-141 yra laikoma pornografinio pobūdžio dalyku, po ko, susirašinėjimo su mažamete U. G. žinutėmis per ,,Snapchat“ programą metu, siuntė jai šias pornografinio turinio nuotraukas ir tokiu būdu pagamino bei platino pornografinio turinio dalykus.

Kaltinamasis D. B. teismo posėdyje kaltu prisipažino tik dėl mažametės U. G. tvirkinimo ir disponavo pornografinio turinio dalykais, tačiau nepripažino kaltės dėl seksualinio mažametės prievartavimo, kadangi lytinius santykius su ja turėjo abipusiu sutikimu. Paaiškino, kad su U. jis susipažino (duomenys neskelbtini) universitete per šokių pamokas, 2018 m. spalio 9-10 d., t. y. savaitę prieš jo 18-ąjį gimtadienį. Bendraudamas su U. jis daug sužinojo apie ją, įskaitant ir jos amžių (13 metų), pasakojo jai ir apie save, savo amžių. Jų bendravimas buvo labai šiltas, todėl jie vienas kitą kvietė susitikti, išgerti kavos, pasivaikščioti. Pirmas jų susitikimas be šokių, kur ir taip 2 kartus į savaitę jie susitikdavo, buvo 2018 m. spalio mėn. pabaigoje ar lapkričio mėn. pradžioje. Vėliau, 2018 m. lapkričio mėn. viduryje ar pabaigoje, jų santykiai dar labiau suartėjo, o gruodžio mėn. viduryje tarp jų atsirado jausmai. Tuo metu jis buvo bendravęs su U. mama, kuri kalbėjo apie U. mažametystę, įspėjo, kad jis neturėtų lytinių santykių su ja. Taip pat apie didelį jų amžius skirtumą U. mama buvo kalbėjusi ir su jo tėvais, o jo mama, sužinojusi apie U. amžių, įspėjo jį būti atsargiam, taip pat apie galimas netinkamo elgesio su U. teisines pasekmes. Jis visus šiuo įspėjimus ir pokalbius suprato, tačiau tarp jo ir U. buvo abipusė meilė, jie negalėjo susilaikyti nuo romantinių jausmų, todėl jie pradėjo lytiškai santykiauti. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio 20 d. jis, jau būdamas pilnametis, atliko kaltinime nurodytus veiksmus U. atžvilgiu, tačiau lytiniai santykiai tarp jų vyko abiejų sutikimu ir net pačios U. iniciatyva, išskyrus pirmą kartą. Jie lytiškai santykiavo kas antrą jų susitikimą ir tai darė (duomenys neskelbtini) kolegijos rūbinėje, koridoriuje, (duomenys neskelbtini) universitete, pas U. namuose arba pas jį namuose. Tačiau analiniu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą su U. tik 2-3 kartus, tuo tarpu oraliniu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą su U. 1 kartą kolegijoje, 1 kartą U. namuose ir 2-3 kartus jo namuose. Pirmiausia, įvyko jų lytinis santykiavimas oraliniu būdu ir pirmas toks kartas buvo (duomenys neskelbtini) kolegijos vyrų rūbinės tualete, kai jiems bendraujant vyrų rūbinėje, jie pradėjo bučiuotis, glamonėtis. Po poros minučių jis pasiūlė U. santykiauti oraliniu būdu tualete ir ji sutiko. Kaip U. jautėsi tuo metu – nežino, bet nesimatė, kad ji to nebūtų norėjusi. Tuo metu juos užklupo šokių mokytojas, kai po kelių pastuksenimų į duris jie atidarė tualeto duris ir išėjo. Taip pat tai jie pakartojo ir pas jį namuose, kuomet namuose nebuvo tėvų, o jo broliai buvo kitame kambaryje. Kiek vėliau, gal 2019 m. gruodžio mėn. jie pradėjo lytiškai santykiauti analiniu būdu, kadangi pati U. pasiūlė lytiškai santykiauti kitu būdu, o jis pasiūlė būtent šį santykiavimo būdą, kuris nekėlė grėsmės dėl potencialaus nėštumo. Tokiu būdu jis lytiškai santykiavo su U., tik jai sutinkant. Visų jo su U. lytinių santykių atvejais jokios prievartos ar įkalbinėjimų U. atžvilgiu nebuvo, išskyrus vieną kartą, kai jam teko įkalbinėti ją padėti savo ranką jam ant lytinio organo. Mano, kad U. sako netiesą, kad jai nebuvo malonūs buvę lytiniai santykiai, kadangi ji pati neprieštaravo jiems. Prieš prasidedant lytiniams santykiams, jis U. net buvo minėjęs apie jų didelį amžiaus skirtumą, tačiau jai tai nerūpėjo. Tai, kad ji, būdama mažamete, nesupranta dalykų, susijusių su lytiniais santykiais, minčių nebuvo. Nors su U. jis kalbėjosi ir apie savo sveikatą, kadangi jam stipriai geldavo širdį, tačiau tai jis darė tik siekdamas paguodos ir palaikymo, kurio jam labai trūko tuo metu. Jis buvo nurodęs U. nepaklusti savo motinai bei aiškinęs U. motinai apie jos blogą elgesį su dukra, o taip elgėsi tik iš meilės U.. Vėliau, 2019 m. balandžio 30 d. jis su savo šeima ruošėsi važiuoti į boulingą atšvęsti jo brolių gimtadienį, kai iki jo namų atvyko U. ir jis išėjo su ja pasikalbėti. Tuo metu jie kalbėjosi apie jų santykius, jis U. apkabino, paguodė, kadangi ji verkė, tačiau jam pasakius apie savo norą skirtis su U., ji pragrasino tokiu atveju sugriausianti jam gyvenimą. Vėliau, 2019 m. gegužės mėn. jis jau pradėjo stebėti pasikeitimus U. elgesyje, t. y. ji pradėjo rūkyti, tarp jų prasidėjo dažni pykčiai dėl įvairių priežasčių, ji net pradėjo jį kontroliuoti, kadangi jis negalėjo susitikti su savo draugais, ji visą laiką prašydavo dėmesio, buvo nulaužta jo „Snapchat“ paskyra. Nežino tokio U. elgesio pasikeitimo priežasčių, nemano, kad jis pats darė kokią tai įtaką tokiam jos elgesiui. Tuo laikotarpiu jis taip pat buvo siuntęs U. ir savo nuogo nuotraukas tik dėl to, kad ji to pati paprašė. Taip pat ir U. pati jam buvo atsiuntusi savo nuogos nuotrauką, tačiau jos nėra išsisaugojęs. Po to jų santykiai nutrūko galutinai.

Nukentėjusioji U. G. (jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, perskaityti BPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka) parodė, kad jai yra (apklausos metu) 13 metų. 2018 m. spalio mėn. ji užsiregistravo į šokius, kur buvo ir D.. Su juo pradėjo bendrauti likus 5 dienoms iki jo 18-o gimtadienio. Jis žinojo jos tikrą amžių, nes ji jam ne kartą yra sakiusi ir jis pats porą kartų buvo užsiminęs, kad dėl jų amžiaus skirtumo jiems nieko išeis. Jis ją labai sužavėjo tuo, kad ją vadindavo meiliais žodžiais, gražiai bendraudavo. Po šokių abu dažnai pasilikdavo institute pabendrauti. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. jis pradėjo seksualiai prie jos priekabiauti, t. y. jai rašydavo viliojančias, seksualinio pobūdžio žinutes, kad nori su ja pagulėti, nuogai nurengti, liesti, taip pat ją pradėjo bučiuoti. Tačiau, kai po užsiėmimų rūbinėje jis pradėjo ją visur liesti, nurenginėti, bučiuoti kaklą, krūtinę, palikdamas žymes ant odos – jai tai nepatiko, buvo sutrikusi, išsigandusi, visas kūnas sustingęs iš baimės. Kai šokių vietą perkėlė į patalpas su rūbine, jis ją pakviesdavo 3 valandomis anksčiau susitikti ir rūbinės tualete jis pradėjo ją versti masturbuoti jo lytinį organą, paimdamas jos ranką ir kišdamas ją po kelnėmis. Ji priešindavosi tam, bet jis buvo stipresnis. Tai kartodavosi pas jį namuose, kai nebūdavo jo tėvų, pas ją namuose, autobuse, stotelėje, kavinėje, visur, kur niekas nematydavo. Po to jis ir toliau jai rašė viliojančias žinutes, siųsdavo nuogo kūno nuotraukas, tačiau jam nesiuntė savo nuogos nuotraukų, nors ir prašydavo. Pradžioje ji jam dar kelis kartus parašė, kad jai nepatinka toks jo bendravimas ir elgesys, ji to nenori, o jis sakydavo, kad to nebebus, bet būdavo, ar užsipuldavo, kad ji viską išsigalvoja. 2019 m. sausio ar vasario mėn. šokių salės rūbinėje pirmą kartą jis tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, per prievartą atvėręs jos burną, ir net kelis kartus pabaigė į jos burną, kas jai labai nepatiko, tačiau jis manydavo, kad ji to nori, nors ji tik norėdavo nueiti su juo pasivaikščioti. Tai daryti versdavo ją kiekvieno jų susitikimo metu, kurių būdavo 4-5 per savaitę 2019 m. vasario – balandžio mėn. laikotarpiu, ir tai tęsėsi iki pat 2019 m. gegužės mėn. pradžios. Be to, 2019 m. kovo mėn. pabaigoje, per Velykų atostogas ir 2019 m. balandžio 20 d. jis 3 kartus tenkino su ja savo lytinę aistrą analiniu būdu, t. y. 1 kartą pas ją namuose, kai ji buvo nusilpusi, grįžusi iš ligoninės, ir dar 2 kartus pas jį namuose po oralinio sekso, kai ji jautėsi blogai. Kadangi ji nelabai ką žinojo apie tai, buvo sutrikusi, nenorėjo to, labai pergyveno dėl ligų, dėl ko ne visada sugebėdavo parodyti savo nepritarimą, tačiau jis pats ją nurenginėdavo, paguldydavo ir tenkindavo savo lytinę aistrą analiniu būdu. Tuo metu jai skaudėjo ir buvo labai nemalonu. Tačiau jiems susipykus ar jai nedarant tai, ko jis norėdavo, jis manipuliuodavo ja savo sveikata, pasakodamas apie savo persodintą širdį, sakydamas, kad dėl nervinės įtampos jį gali ištikti širdies smūgis, koma. Po 2019 m. balandžio 20 d. jis pradėjo su ja šaltai bendrauti, o 2019 m. gegužės mėn. jie išsiskyrė jo iniciatyva, nors ji tikėjo, kad situacija gali pasitaisyti. Dėl nutrūkusios draugystės jam ji jaučia pyktį, taip pat ji pyksta dėl jo skleidžiamo šmeižto apie ją draugams, sakydamas, kad ji bando jam gyvenimą sugriauti, esą jos noru viskas vyko. Taip pat bendravimas su juo labai pakenkė jos akademiniams dalykams ir psichologinei būklei, kadangi dėl susirašinėjimo su juo ji nueidavo labai vėlai miegoti, išeidavo iš pamokų su juo susitikti. Ji negalėjo visa to savyje laikyti ir papasakojo apie tai keliems draugams E. ir A.. Visa tai sugadino jos vaikystę, išgyventas stresas pakenkė jos sveikatai, nes ji negalėjo nieko valgyti, buvo išsekusi, nusilpusi, sutrikusi. Iki šiol jį dažnai mato kavinėje, kur jie abu lankosi, tačiau nebendrauja (t. 1., b. l. 130-135).

Liudytoja L. N. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji U. G. yra jos duktė. Iki pažinties su D. jos santykiai su dukra buvo atviri, nebuvo rimtų konfliktų, ji neslėpė, kad pas ją atsirado naujų draugų, vienas kurių yra D., lankęs šokius anksčiau. Pasak jos, jis buvo labai geras, dėmesingas, su juo buvo nuėjusi į kavinę, išeidavo pasivaikščioti. Tačiau vėliau jos santykiai su dukra pasikeitė, kadangi dukra pradėjo ją ignoruoti, elgtis netinkamai dėl D. neigiamos įtakos. Kol buvo prieiga prie dukros „Messenger“ programėlės žinučių, ji matydavo dukros susirašinėjimus su D.. Ji suprato, kad kažkas vyksta tarp jų, kadangi jų susirašinėjimuose buvo žinutės apie bučiniais, paveiksliukai, imituojantį vyrišką lytinį organą. Taip pat iš susirašinėjimų buvo matyti D. manipuliavimas dukra, t. y. jis mokydavo dukrą, kaip reikia kalbėti su motina, nurodydavo dukrai skųsti ją vaikų teises ginančioms tarnyboms, nuteikinėdavo dukrą prieš ją. Tai matydama, ji pati 2018 m. lapkričio mėn. yra rašiusi D. „Messenger“ programėle, kad jos dukrai yra tik 13 metų ir ji nenori, kad jie bendrautų. D. jai tuo metu pasirodė protingas ir linkęs manipuliuoti, kadangi būdavo taip, kad vieną jis kalbėdavo jai, o tuo pačiu metu dukrai rašydavo visai ką kitą. Tuo pat metu 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje į šią situaciją įsijungė ir vaikų teisių specialistai, kurie vienareikšmiai rekomendavo leisti jos dukrai bendrauti su D., todėl nenorėdama turėtų problemų su tarnybomis, sutiko su tuo. Tačiau ji D. buvo ne kartą pasakiusi, kad jeigu jis turės intymių santykių su dukra, jeigu rodys jai pornografinio turinio medžiagą – už tai jam grės baudžiamoji atsakomybė. D. patvirtino, kad jis viską suprato. Apie tai ji kalbėjo ir su dukra, prašydama jos būti atsargiai, neprisileisti D.. Tačiau po 3 mėnesių dukra užblokavo „Messenger“ programėlės prieigą, pasidarė uždaresnė, atžagaresnė, pradėjo išsisukinėti ir net ją terorizuodavo, grasindama nusižudyti, įvairiai šmeiždama. Mano, kad dukros pasitikėjimą D. lėmė jos vaikystė šalia 2 vyresnių jos pusseserių vaikų. Tuo laikotarpiu dukros nuotaikos buvo svyruojančios, t. y. 2019 m. vasario mėn. dukra jos klausė, kaip jai atsikratyti D., nenorinti su juo bendrauti, tačiau kitą dieną jie vėl susitaikė, dar vėliau vėl sako, kad jis piktas, blogas, ją psichologiškai veikia. Iš šių pokalbių su dukra ji suprato, kad jeigu dukra bandydavo sakyti D. apie jų draugystės nutraukimą, jis ją paveikdavo per gailestį, sakydamas, kad jis turi širdies ydą, jį tėvas užmuš, jį iš namų meta, nori nusižudyti, į ką dukra jautriai reaguodavo. Tuo tarpu apie dukters ir D. intymius santykius pirmą kartą sužinojo 2019 m. gegužės 14 d., vakare, kuomet buvo sunkus laikotarpis, dukrai baigiant 8 klasę ir ruošiantis stojamiesiems egzaminams. Dukra buvo sudirgusi ir ji tiesiog išrėkė „ar tu žinai, kad jis mane prievartauja, o tau nusišikti“, dėl ko jai buvo šokas. Dukra gėdijosi to, todėl pasakė tik tai, kad kai ji susitikdavo su D., jis užspeisdavo ją į kampą ir laikydamas už jos veido, liepdavo jai čiulpti jo lytinį organą. Taip pat, anot dukros, D. ją išprievartavo analiniu būdu gal 3-5 kartus, kas dukrai sukėlė skausmus. Dukra negalėdavo jo atstumti tuo metu, nes neturėdavo tiek jėgų, o jos nesutikimai su tuo jo nesustabdė. Mano, kad tai prasidėjo gal nuo 2019 m. vasario mėn., kai ji nebegalėjo perskaityti dukros „Messenger“ programėlės žinučių. Taip pat ji savo telefone parodė D. siųstas nuotraukas bei vaizdo įrašus, kuriuose matosi jis nuogas, liečiantis savo lytinį organą. Su dukra apie tai daugiau nekalbėdavo, nes ji iš karto apsiverkdavo, jai prasidėdavo isterinis šokas. Su D. dukra baigė bendrauti 2019 m. gegužės mėn. pradžioje. Nors po visų šių įvykių dukra pasidarė psichologiškai jautri, su ja reikia elgtis atsargiai, tačiau jos santykiai su dukra vėl normalizavosi. Iki šiol matyti minėto įvykio neigiamos pasekmės, kadangi ji neleidžia niekam prie jos prisiliesti, yra psichologiškai palūžusi ir dėl to jai tenka lankytis pas psichologus. Mano, kad dukra pati negalėjo inicijuoti lytinius santykius su D..

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš korėjiečių pop kultūros šokių užsiėmimų, kuriuos jis pats ir vesdavo, o D. jau 2 metus juos lankė. Tuo tarpu U. šokius jau buvo lankiusi apie pusmetį laiko, galimai nuo 2018 m. spalio pabaigos. Užsiėmimo narių amžius grupėje buvo 14-18 metų, buvo mokomi linijiniai šokiai. Tuo metu jis buvo pastebėjęs, kad D. su U. artimai bendrauja, jiems į užsiėmimus dažnai ateinant kartu, kartu ir išeinant, vaikštant susikibus už rankų. Pamena, kaip kartą Kalvarijų gatvėje esančioje šokių salėje 2019 m. vasario ar kovo mėn. studentai paprašė jo patikrinti jau apie 20 min. užimtą vyrų rūbinės tualetą. Nuėjęs į vietą jis užtiko užsirakinusius D. ir U., kurie atidarė duris ne iš karto. Jie tuo metu buvo apsirengę, šiek tiek pasimetę, labai tylūs. U. paprašius nueiti į salę, jis atskirai pasikalbėjo su D., kuris tvirtino, kad jie ten tik kalbėjosi. Nors jokių įtartinų ženklų jis nepastebėjo, tačiau jis vis tiek įspėjo D. taip nesielgti, nes tai galėjo pridaryti problemų visiems, įskaitant ir jam, kaip mokytojui, nesusitvarkančiam su savo mokiniais. Po to karto D. užsiėmimų nebelankė, o U. dar kelis kartus užėjusi į pamoką.

Liudytoja O. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jokių sveikatos problemų jis neturėjo ir neturi. Sūnus neturėjo suvokimo ar gebėjimo mokytis problemų, tik dėl pamokų nelankymo 11 klasėje buvo paliktas kartoti kurso. Iki aptariamo įvykio iš mokyklos ir jo draugų tėvų jokios neigiamos informacijos dėl sūnaus elgesio nėra gavusi. Taip pat D. visada elgiasi kaip vaikas, kadangi jam rūpi tik kompiuteriniai žaidimai, žaidžia su savo 15 metų broliais įvairius žaidimus. Nuo 2017 m. sūnus pradėjo lankyti gatvės šokius (duomenys neskelbtini) universitete, tačiau apie U. sužinojo pirmą kartą 2019 metų pradžioje, kai „Facebook“ paskyroje po jos nuotrauka pamatė širdelę, o sūnus patvirtino, kad tai jo draugė. Tačiau sužinojusi, kad U. tik 13 metų, ji įspėjo sūnų, kad U. dar vaikas, todėl nurodė draugauti su ja tik gražiai, saugoti ir globoti ją bei uždraudė kalbas su ja apie lovą, kadangi suprato, kad tokios draugystės gali baigtis intymiai. Gavusi iš sūnaus patvirtinimą, kad jis taip ir elgsis, nebesidomėjo, kiek artimai jie bendrauja, kadangi pasitikėdavo sūnumi. Po 2 mėnesių ji buvo sutikusi sūnų su U. namuose koridoriuje, kur jie pasisveikino ir išėjo. Nors namie jie tą kartą praleido gal valandą laiko, tačiau jis gyvena viename kambaryje su broliais, kurie tuo metu taip pat buvo namuose. Taip pat ji yra kalbėjusi su sūnumi apie jo santykius su U., tačiau jis patikino, kad pas juos viskas gerai, jokių intymių santykių nėra. Dar kartą U. matė 2019 m. balandžio 30 d. iš balkono, kai ji buvo atvažiavus pas juo į namus ir telefonu pasikvietė sūnų išeiti į gatvę pasišnekėti. Sūnus jai tuo metu sakė, kad jis nori išsiskirti su U.. Per atdarus namų langus buvo girdėti, kaip U. verkė tuo metu, o sūnus ją ramino. Grįžęs namo sūnus pasakė, kad U. susikivirčijo su motina, nori padaryti santykiuose pertrauką ir tik kitą dieną pasakė jai, kad U. grasino sūnui sugadinti jam gyvenimą, sužlugdyti jį, jei jis ją paliks. Kad tarp sūnaus ir U. yra susiklostę intymūs santykiai ji nežinojo. Vėliau sūnus pasakė jai, kad jis galutiniai išsiskyrė su U. po jos paskutinio apsilankymo prie jų namų, nors U. to ir nenorėjo bei grasino jam, tačiau apie tai, kad jis turėjo lytinių santykių su U. – jis neminėjo ir net paklaustas apie tai – neigė.

Liudytojas I. B. teismo posėdyje parodė, kad jo sūnus yra E. B., o kaltinamąjį yra matęs vieną kartą, kai jis buvo jo sūnaus gimtadienyje, kur kaltinamasis bendravo su jo sūnumi. Pagal gautą šaukimą iš policijos jis nuvežė sūnų į policiją apklausai, kur sūnus papasakojo, kad jo pažįstama mergaitė U. kartą jam sakė, kad D. prie jos priekabiauja ir galimai žagina. Sūnus su ja galimai šokiuose ar mieste bendravo apie tai, tačiau aplinkybių nedetalizavo.

Liudytojas E. B. (jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, perskaityti BPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka) parodė, kad pirmą kartą su U. susitiko kavinėje, kur ji jau buvo su D. ir ji pati priėjo prie jo (E. B.) susipažinti. Kai jie daugiau pažino vienas kitą, gal prieš 3-4 mėnesius U. jam papasakojo, ką D. jai darė, t. y. po šimto dienų draugystės prasidėjo D. nuolatiniai prašymai jos sekso, siūlė analinį ir oralinį seksą, bet ji to nenorėdavo. Tačiau D. labai prie jos lindo, siuntinėjo jai savo nuogo nuotraukas, rašė apie seksą, kad ji susitiktų su juo tai kur nors padaryti. Ji parodė D. siųstas tokias nuotraukas ir žinutes. D. tikrai žinojo U. amžių, juolab „Facebook“ buvo nurodyti šie jos duomenys. Nors detalių U. apie tai nepasakojo jam, tačiau minėjo, kad seksas su D. kartojosi daug kartų, taip pat paminėjo ir kažkokią laiptinę, kur vykdavo judviejų seksas. U. taip pat buvo baisu, kad D. nenaudojo prezervatyvo, jai toks D. elgesys buvo šlykštus, ji negalėjo patikėti, kad su tokiu žmogumi susitikinėja. Sakė, kad parašys pareiškimą dėl jos išprievartavimo, kuris kartojosi ne vieną kartą (t. 2., b. l. 63-66)

Liudytoja A. Č. (jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, perskaityti BPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka) parodė, kad U. buvo geriausia jos draugė. Su D. ir U. susipažino 2018 m. lapkritį, kai U. šokiuose pamatė D. ir nutarė susipažinti su juo. Ji žino apie D. ir U. amžių skirtumą. U. su D. vaikščiojo į festivalius ir renginius, susitikinėjo porą kartų per savaitę ir dažniau. U. sakė, kad D. iš pradžių siuntė nuotraukas apie meilę, o po to savo nuogo nuotrauką. Apie tai dar žinojo E. ir kažkokios draugės. U. nesiskundė dėl jo netinkamo elgesio, tačiau sakė, kad D. ko gero susitikinėja su kitomis. Pamena, kad kartą jos abi buvo susitarusios susitikti per šokius (duomenys neskelbtini) kolegijoje, bet U. neatvyko, į skambučius ir žinutes neatsakė. Nuėjus į šokių klasę, viena iš merginų pasakė, kad D. ir U. yra tualete, tačiau jai nuėjus, tualeto durys buvo uždarytos, jų niekas neatidarė ir po jos pastuksenimo. Kai prasidėjo pamoka ir šokių mokytojas sužinojo, kad D. ir U. yra tualete, jis nuėjo iki tualeto ir tada jie iš ten išėjo. U. sakė, kad ji 40 min. verkė, o D. ją guodė. Vėliau, gal 2019 m. balandžio mėn., U. sakė, kad ji D. paduos į teismą, kad jis jai grasino. U. buvo pikta, liūdėjo ir net sakė, kad važiuos pas D. į namus. Tačiau apie lytinius santykius U. nieko nesakė. Gal 2019 m. gegužės mėn. U. nustojo bendrauti su D., tačiau priežasčių nežino (t. 2, b. l. 38-40).

Liudytoja R. Č. (jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka) parodė, kad jos dukra A. Č. yra pasakiusi apie D. B. ir U. G. tarpusavio santykius tik tiek, kad jie abu vaikščiojo į šokių būrelį (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Tačiau vieną kartą, prasidėjus šokiams, po 40 min. ji su mokytoju ėjo ieškoti U. G., kurią su D. B. rado užsirakinusią tualete berniukų rūbinėje. U. G. dukrai pasakė, kad ji verkė tualete, o D. ją guodė (t. 2, b. l. 22-23).

Liudytoja T. G.-N. teismo posėdyje parodė, kad globos namuose „Užuovėja“, kurioje teikiama specifinė pagalba vaikams, nukentėjusiesiems nuo seksualinės prievartos, ji dirba psichologe daugiau nei 2 metus. Kaip ir visi kiti ten dirbantys psichologai ji atlieka klinikinį psichologinį įvertinimą, tačiau jų tikslas yra sukurti saugią aplinką ir užmegzti kontaktą, kad vaikai atskleistų apie sunkius įvykius jų gyvenime, taip pat patikrinti, ar jų emocinės reakcijos atitinka jų pasakojimą. Tuo tarpu su U. konsultacijoms ji buvo susitikusi 4 kartus iki 2 valandų pagal įprastą praktiką globos namuose. Į globos namus U. atvažiavo labai įsitempusi, jos elgesys buvo gynybinis, o pirmas bendravimas buvo tik per jos mamą. Iš pradžių U. kontroliavo temas pokalbiams, vengė emociškai reikšmingų temų, tačiau vėliau ji tapo atviresnė, jos kontrolė sumažėjo ir leido būti klausinėjama. U. paaiškino, kad ji leido D. su savimi taip elgtis dėl to, kad ji nenorėjo, kad jis nustotų su ja bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad ji stokoja socialinių kompetencijų, yra sunkiai prisitaikiusi tarp bendraamžių, tai net ir atstūmimo baimė jai kaip vaikui galėtų būti laikoma poveikio priemone. Taip pat buvo matyti, kad U. savirefleksijos gebėjimai labai menki, ji yra slopinanti savo veiksmus, apie juos nekalbanti, veikia impulsyviai, dažnai į save nukreiptu elgesiu. Tai, jog U. neišsako savo jausmų – reiškia, kad ji negali kalbėti apie savo vidinį pasaulį. Taip pat U. buvo būdinga savižala, t. y. suicidinės mintys ir kitokie savižališki veiksmai, kadangi ji emocijų proveržių metu rankomis tranko sienas, kas matyti iš nudaužytų jos krumplių. Mano, kad tokiam jos elgesiui įtakos turi ir nesėkmingi santykiai, santykiai su bendraamžiais bei tėvais (U. trūksta tėviškos figūros, santykis su mama konfliktiškas). U. brandą vienareikšmiškai įvertinti negali, nes matėsi labai didelis netolygumas šiuo klausimu, t. y. iš vienos pusės jos intelektas net aukštesnis, kadangi ji gerai mokosi, turi daug žinių, jos žodynas platus, tačiau iš kitos pusės ji turi daug vaikiškumo dėmesio siekime, savo išvaizdoje. Tuo tarpu prielaidą apie U. patirtą seksualinę prievartą ji padarė iš pačios jos pasakojimo ir jį lydinčių emocinių reakcijų, t. y. jos pasakojimo detalės buvo labai konkrečios, nekintančios, atsikartojančios, o pasakojimą atitiko jį lydinčios emocinės reakcijos: pasišlykštėjimas, kaltė ir visa kita. Taip pat matyti, kad apie seksualinio pobūdžio patirtį U. buvo gerokai sunkiau kalbėti, kas matyti ir iš jos citatų, nurodytų išvadoje, kurios yra labai trumpos, po kelis žodžius, o pats pasakojimas nebuvo rišlus, nuoseklus. Tai leido manyti, kad ji pasakoja savo išgyvenimus, o ne siekia padaryti kažkokį poveikį, juolab iš bendravimo su U. matėsi, kad ji yra konkretus žmogus, kalba faktais, akademiška, bendravime kažkokio fantazavimo ar nerealistiškų pasakojimų negirdėjo. Taip pat bendraujant su U. buvo matyti, kad ji itin sunkiai išgyvena nutrauktus santykius su D. ir jos jausmai jo atžvilgiu yra ambivalentiški, kadangi tai literatūrinis pavyzdys, kaip aukos labai dažnai išgyvena ambivalentiškus jausmus smurtautojo atžvilgiu. Ji ir ilgisi būtent santykių su D., kurie jai buvo svarbūs emociškai, o ne buvusių lytinių santykių su juo. Tačiau pykčio, nukreipto konkrečiai į D., pas U. kaip ir nebuvo, t. y. ji pyksta tik dėl to, kad D. pasakoja apie jų buvusius santykius ir ją kaltina dėl to. Taip pat atsižvelgus į tai, kad U. buvo labai sunku pasakoti apie buvusius santykius su D., priminimas dabar jai apie tas patirtis sukeltų jai neigiamų emocijų ir pasekmių, todėl tai tikrai tikėtina turėtų antrinį trauminį poveikį jai.

Liudytojas E. Z. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje jis dirbo barista kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur teko matyti U. ir jo draugą D. kartu, kurie atrodė kaip pora. Matydavo, kaip kavinėje D. stengėsi užjausti U. dėl jos problemų šeimoje. 2019 m. birželio ar liepos mėn. U. lankėsi toje kavinėje ir girdėjo, kaip ji nuteikinėjo jų bendrus draugus prieš D., jiems pasakodama, jog ją D. išprievartavo ar ištvirkino, rodydama kažkokius įrodymus telefone. Matant tokį U. elgesį ir iš neaiškaus D. atsakymo apie jo intymius santykius su U. jam susidarė įspūdis, kad tarp jų jokių intymių santykių nėra buvę ir galimai U. apkalba D..

2019 m. birželio 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėtas vaikų kambarys, kuriame yra D. B. viengulė lova ir ištraukiama dviaukštė lova (t. 1., b. l. 25-34).

2019 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta šokio studijos patalpos auditorijoje Nr. 105, esančios (duomenys neskelbtini) kolegijoje, adresu – (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo apžiūrėtos mergaičių rūbinės ir buvusios berniukų rūbinės, apžiūros metu pertvarkytos į muzikos studiją, patalpos, buvusios berniukų rūbinės gale esanti tualeto patalpa (t. 1., b. l. 35-45).

Globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad tiriamoji U. G. atrodo kiek vyresnė nei jos biologinis amžius. Pirmojo susitikimo metu ji yra susikausčiusi, stebimos pastangos kontroliuoti save bei savo būsenas. Iš U. elgesio keliama prielaida, kad pažeistą savivertę ji siekia kompensuoti akademiniu pažangumu, epizodiškai randasi kompensaciniai savęs aukštinimo pareiškimai. U. būdingas itin stipriai išreikštas nerimastingumas, ką liudija jos projekcinės veiklos, jų atlikimas ir ant kūno stebimi nukasytos odos plotai, kuriuos ji sieja su įpročiu. Vienas pagrindinių jos nerimo šaltinių - socialiniai santykiai. U. itin jautriai reaguoja į kritiką arba priešingą nuomonę, intensyviai siekia artimo, emociškai glaudaus santykio su kitu, dėl to itin sunkiai išgyvena santykiui nutrūkus. Socialinių situacijų vertinimas apsunkintas: ji dažnai stokoja kritiškumo kito motyvams jos atžvilgiu, sunkiai įvertina savo bei kito elgesio pasekmes, santykyje linkusi prisitaikyti, paklusti. Keliama prielaida, kad merginos kompetencijos netolygiai išsivysčiusios: viena vertus, jos pasakojimai liudija apie gerai išvystytas kognityvines funkcijas, lemiančias akademinę sėkmę, kita vertus – ji stokoja socialinių kompetencijų, kurios apsunkina tarpasmeninius santykius. Nerimą kelia jos tarpasmeniniai santykiai namuose. Konsultacijų metu ji vengia kalbėti šeimos tema. Santykio su mama patyrime atsispindi daug įtampos, pykčio, nepatenkinti saugumo, artimumo poreikiai. Akivaizdu, kad mergina itin stokoja autoritetingos tėvo figūros, stabilumo, struktūros bei palaikymo artimoje aplinkoje. Nepaisant to, kad U. nesunkiai įvardija pagrindines emocijas, geba jas tiksliai atvaizduoti, jos savireileksijos gebėjimai išvystyti menkai. Stebimas aktyvus jausmų (ypatingai neigiamų) slopinimas. Dažnai aiškindama savo būsenas, ima ieškoti loginio jų paaiškinimo arba nujautrinti emocines situacijas. U. stokoja adaptyvių emocijų raiškos būdų, dažnai pilnai nesupranta jai kilusių jausmų bei būsenų, dėl to jausmus yra linkusi išveikti impulsyviai. Didžiausią nerimą kelia tai, kad ji jau kurį laiką nuosekliai jaučia svyruojančio intensyvumo norą numirti, pasidalija apie turimas savižalos patirtis: nevalgymo epizodai, rankų trankymas į sieną (žymės ant krumplių). Dėl to suicido rizika vertinama nuo žemos iki vidutinės. Konsultacijų metu kyla pagrįstų įtarimų apie U. galimai patirtą seksualinę prievartą. Ji pasidalija, kad 2018 m. spalio mėn. šokių užsiėmimuose susipažino su 18 metų vaikinu vardu D., „jis elgėsi su manim kitaip“, „joks kitas berniukas taip nesielgė“, „rodė dėmesį“. Nurodo, kad galimos prievartos epizodai buvo keli: „būdavo laukdavom mamos ir universitete ant sofų sėdėdavom ir jis paimdavo mano ranką ir uždėdavo ten ant savo to (ranka parodo į lyties organų sritį)“. Pripažįsta, kad kalbėti apie tai, kas vykdavo jų susitikimų metu „man sunku kalbėti“, „nežinau kaip pasakyti“. Vėliau pasidalija, kad „kažkur nuo vasario mėnesio kiekvieno susitikimo metu D. mane prievartaudavo oraliniu būdu“. Paaiškina, jog jis „paklausdavo, ar aš noriu, pasakydavau, kad ne, o jis sakydavo, kad nori nori, paimdavo mano veidą, suimdavo taip (viena ranka suima sau už skruostų), ir tada judindavo mano galvą tol, kol pabaigdavo“, „baigdavo į burną“, „4 kartus kitaip darė, pati žinot kaip“, „nu kišo ten kitur“, „nu jis mane ten analiniu būdu prievartavo“. Klausiama, kodėl leido, kad su ja taip darytu susigėsta, pasidalija, kad „aš nenorėjau, kad jis nustotų su manimi bendrauti“. Viso vertinimo metu reiškiasi itin ambivalentiškos reakcijos D. atžvilgiu: viena vertus, U. pyksta ant jo, kad „dabar pasakoja visiems, kad aš jį išprievartavau“, „noriu, kad jį nubaustų“, tačiau čia pat stebimi šilti jausmai jam, rūpestis. Mergina pasidalija, kad savo mobiliajame telefone turi išsisaugojusi visas jo siųstas žinutes bei intymaus pobūdžio nuotraukas, kurių vieną parodė specialistui (t. 2., b. l. 16-18).

2019 m. birželio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad D. B. bute, adresu – (duomenys neskelbtini), parodė kambarį ir savo lovą, ant kurios jis su U. G. turėjo oralinius ir analinius lytinius santykius. Tuo metu, kai U. G. buvo pas jį namuose, jis prašydavo savo brolių išvesti šunį į lauką ir tuo metu, kol jų nebuvo, su U. jis turėjo lytinių santykių. Patvirtino, kad nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. pabaigos su U. jo namuose oraliniu būdu santykiavo kokius 2-4 kartus bei 2-3 kartus analiniu būdu (t. 2., b. l. 101-105).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr.11-1191(19) nurodoma, kad tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S9 SM-G96OF“ yra 7 atvaizdai ir l video įrašas, kuriuose yra pavaizduoti asmenys apnuogintais lytiniais organais. Minėti failai pateikti pridėto DVD disko kataloge „Samsung Galaxy S9 SM-G960F“ įrašytame informacijos išraše „Ataskaitapdf“, žr. skiltį „Žymės“. Tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S9 SM-G960F“ esantys 4280 SMS pranešimų (tarp kurių ir Susirašinėjimas su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbių programų „Facebook Messenger“, „lnstagram“ ir „Snapchat“ susirašinėjimo istorija bei kita tyrimui galimai reikšminga informacija, yra pateikta pridėto DVD disko kataloge „Samsung Galaxy S9 SM-G96OF“ įrašytame informacijos išraše „Ataskaitapdf“, žr. skiltis „SMS žinutės“, „Pokalbiai internetu“ ir kt. Tyrimui pateikta microSD atminties kortelė „Kingston“ yra sugedusi. Dėl šios priežasties, su LTEC turima aparatūrine ir programine įranga nėra galimybės nuskaityti informacijos esančios „micro SD“ atminties kortelėje (t. 2., b. l. 133-137).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-O 151/2019(01) nurodoma, kad tirti pateiktuose 8 vaizdo failuose vaizduojamų vaikų arba asmenų pateikiamų kaip vaikai nėra. Failuose su apnuogintais lytiniais organais vaizduojami pilnamečiai asmenys (t. 2., b. l. 143).

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto 2019 m. lapkričio 20 d. išvadoje Nr. EA-141 nurodoma, kad vaizdo dokumentuose: „6073471942979941 198“, „.thumbdata4-1763508120_embedded_6.jpg“, „23018206416318454330“, „693822031878266198“, „6993851518129743561“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, tikras lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (t. 2., b. l. 149).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-163/2019 nenustatyta duomenų, kad D. B. byloje nagrinėjamu laikotarpiu pasižymėjo, ar šiuo metu pasižymėtų kokiomis nors jo amžiaus tarpsniui nebūdingomis ypatybėmis. Ekspertizės metu nėra galimybės konstatuoti, kad tiriamasis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui arba pilnamečiui asmeniui (tai peržengia teismo psichologo specialiųjų žinių ribas ir nepriklauso teismo psichologo kompetencijai) (t. 2., b. l. 169-173).

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus ir aukščiau išdėstytus duomenis teismas pripažįsta juos įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. veikos, nurodytos kaltinimo 1 ir 3 epizoduose, yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną, demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą ir kitokiais būdais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012, 2K-191-697/2018). Be to pažymėtina, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori. Tuo tarpu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Taigi, šioje dispozicijoje yra įvardinti trys alternatyvūs veikimai, kuriais objektyviai gali pasireikšti minėtas nusikaltimas, kartu objektyviai nustatant ir platinimo tikslo turėjimą, atliekant šiuos alternatyvius veiksmus. Taip pat ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog jis disponuoja pornografinio turinio dalyku, turėdamas tikslą jį platinti, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje ištirti bei įvertinti byloje esančių įrodymų visuma, t. y. mažametės nukentėjusiosios U. G. parodymai, paties kaltinamojo D. B. paaiškinimai, liudytojų L. N., D. B., O. B., I. B., T. G.-N., E. Z., R. Č. parodymai, nepilnamečių liudytojų E. B. ir A. Č. parodymai, byloje esančių skirtingų institucijų išvados bei kita byloje esanti medžiaga vienareikšmiai ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis tvirkino mažametę nukentėjusiąją ir disponavo pornografinio turinio medžiaga teismo nustatytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu pats kaltinamasis savo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo pripažino ir patvirtino šias aplinkybes teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Teismas, įvertinęs visus šiuos teismo posėdyje ištirtus bylos įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį, nes kaltinime nurodytomis ir teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis atliko mažametės U. G. tvirkinimo veiksmus, t. y. skirtingose vietose jis, žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, ją nurenginėjo, bučiavo jos kaklą, krūtinę, glamonėjo, lietė jos kūną (sėdmenis ir intymias kūno vietas), kišo mažametės ranką sau į kelnes ir vertė masturbuoti jo lytinį organą, taip pat savo mobiliuoju ryšio telefonu mažametei nukentėjusiajai siuntė pranešimus, susijusius su lytiniais aktais, prašė jos nusifotografuoti ir atsiųsti jam nuotraukas su apnuogintu kūnu bei siuntė mažametei nukentėjusiajai savo apnuoginto lytinio organo nuotraukas. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai galėjo sukelti mažametei nukentėjusiajai lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis. Taip pat pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinime nurodytomis ir teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis pagamino bei platino pornografinio turinio dalykais, t. y. savo gyvenamojoje vietoje mobiliojo ryšio telefonu, turėdamas tikslą platinti, pagamino ne mažiau kaip 4 pornografinio turinio nuotraukas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi vyriški lytiniai organai ir kurias kaltinamasis siuntė mažametei nukentėjusiajai. Be to, kaltinamojo paaiškinimai ir nustatytos bylos aplinkybės nekelia abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. nuteistasis suvokė pavojingų veikų pobūdį, kad mažametės atžvilgiu atlieka tvirkinamuosius veiksmus ir disponuoja pornografinio turinio nuotraukomis bei norėjo taip veikti.

Tuo tarpu dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo (seksualinis prievartavimas) pažymėtina, kad pagal BK 150 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui. Seksualinis prievartavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ir seksualinis prievartavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (kasacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 2K-392-489/2016). Dėl to, vertinant BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimą, reikalinga kartu įvertinti nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagal kurią baudžiamąja tvarka atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Remiantis tuo, vienintelis reikšmingas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus, kai pilnametis tenkina lytinę aistrą su mažamete, gavęs jos sutikimą tokiems santykiams ar kai tokie veiksmai įvyko mažametės nukentėjusiosios iniciatyva, yra tinkamai pagal bylos duomenis išspręsti klausimai, ar mažametės nukentėjusiosios sutikimas tenkinti lytinę aistrą su pilnamečiu asmeniu yra sąmoningas ir ar ji suprasto su ja daromų veiksmų pobūdį bei esmę.

D. B. kaltinimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį tuo, kad pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios U. G. bejėgiška būkle dėl mažametystės tenkino su mažamete prieš jos valią savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdais bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. skirtingose vietose kaltinamasis, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, sistemingai, nenustatytą skaičių kartų, nukentėjusiosios ranka masturbavo savo (D. B.) lytinį organą, po ko savo kalbomis įtikinęs mažametę, kad ji pati to nori, nenustatytą skaičių kartų kišo savo lytinį organą mažametei nukentėjusiajai į burną ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, taip pat ne mažiau kaip 4 kartus nurengė mažametę nukentėjusiąją, ją paguldė ant lovos ir įkišęs savo lytinį organą mažametei į analinę angą, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Kaltinamasis D. B. teismo posėdyje iš esmės pripažino faktines kaltinimo aplinkybes, tačiau tvirtino, kad tarp jo ir mažametės nukentėjusiosios buvo stiprūs jausmai, o savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu su mažamete nukentėjusiąja tenkino esant jos sutikimui ir netgi pačios nukentėjusiosios tai buvo inicijuojama. Juolab, anot kaltinamojo, mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo jokios prievartos ar įkalbinėjimų, išskyrus vieną kartą, kai teko nukentėjusiąją įkalbinėti padėti savo ranką jam ant lytinio organo, taip pat visais atvejais ji pati neprieštaravo tokiems lytiniams santykiauti, nesakė ir nesimatė iš jos elgesio, kad jų nenori, pažymėdama apie jų tarpusavio santykių svarbą jai. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška mažametės nukentėjusiosios būkle, ji gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš mažametės nukentėjusiosios valią, kuri niekada neturėjo lytinių santykių prieš tai ir tik siekė išsaugoti artimus santykius su kaltinamuoju. Šiuo atveju yra reikšmingi byloje esantys programėlės „Massenger“ susirašinėjimai tarp kaltinamojo ir mažametės nukentėjusiosios, iš kurių matyti kaltinamojo manipuliacijos mažametės atžvilgiu, jam kalbant apie savižudybę, sveikatos, susijusios su jo širdimi, problemas ir rūpesčius namuose su tėvais. Taip pat iš programėlės „Massenger“ susirašinėjimų matyti ir seksualinio pobūdžio žinutės, skatinančios lytinius santykius, kurios buvo siųstos mažametei nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 147-163). Šie bylos duomenys tik patvirtinama, kad kaltinamojo elgesys buvo apgalvotas ir kryptingas, siekiant manipuliuoti mažametės nukentėjusiosios jausmais ir tuo pagrindu siekti palenkti mažametę tenkinti kaltinamojo lytinę aistrą oraliniu, analiniu būdais ir masturbuojant jo lytinį organą. Vien iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad mažametė nukentėjusioji lengvai pasidavė tokioms jo manipuliacijoms, kadangi jai artimas ryšys ir stiprūs jausmai su nukentėjusiuoju buvo itin svarbu. Pats kaltinamasis neneigė mažametės nukentėjusiosios įkalbinėjimų lytiniams santykiams, kuris bent kartą tikrai buvo taikomas. Be to, šiuo tikslu vertintini ir kiti byloje esantys įrodymai, o pagrindinis įrodymų šaltinis tokios kategorijos bylose yra mažametės nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriais ji patvirtino, kad būtent kaltinamojo iniciatyva ir jo vertimu, pasireiškusiu įkalbinėjimais ir aktyviais veiksmais inicijuojant jo lytinės aistros tenkinimą oraliniu ir analiniu būdu su ja, masturbuojant jo lytinį organą jos ranka. Pagal mažametės nukentėjusiosios parodymus ji pati kiekvieną kartą išreikšdavo nesutikimą lytiniams santykiams su kaltinamuoju ir pagal galimybes priešindavosi tam, kadangi tai sukeldavo jai nemalonius jausmus, o apie lytinės aistros tenkinimą analiniu būdu ji apskritai nelabai ką žinojo, dėl ko buvo sutrikusi ir nenorėjo to. Tuo tarpu susipykus jiems, mažametei nukentėjusiajai nedarant to, ko nori kaltinamasis, jis pradėdavo kalbėti apie savo blogą sveikatą, įkalbinėdavo ja persigalvoti. Taigi, mažametė nukentėjusioji patvirtino ne tik tai, kad kaltinamasis savo lytinę aistrą tenkino prieš jos valią, bet ir kaltinamojo naudojamas manipuliacijas ir įkalbinėjimus, kaip poveikio priemonę palenkti jos valią lytiškai santykiauti. Nors šioje byloje nebuvo atliktas joks specialistų (ekspertų) tyrimas, kurio objektas būtų tiksliai įvertinti mažametės nukentėjusiosios U. G. psichinę būklę ir mąstymo ypatumus, tačiau byloje yra globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada ir ją rengusios psichologės T. G.-N., teismo posėdyje apklaustos liudytoja, parodymai – šie duomenys nuosekliai patvirtina, kad pagrįsta prielaida apie mažametės nukentėjusiosios patirtą seksualinę prievartą padaryta iš pačios jos detalaus ir nekintančio pasakojimo bei pasakojimą atitinkančios jos emocinės reakcijos (pasišlykštėjimas, kaltė ir pan.). O aplinkybė, kad mažametei nukentėjusiajai sunku pasakoti apie seksualinio pobūdžio patirtį, patvirtina mažametės labai trumpos citatos, nurodytos pateiktoje išvadoje, o pats pasakojimas nebuvo rišlus, nuoseklus, kas, anot šios liudytojos, leido manyti, kad mažametė nukentėjusioji pasakoja savo išgyvenimus, o ne siekia padaryti kažkokį poveikį, juolab nebuvo užfiksuota fantazavimo ar nerealistiškų mažametės pasakojimų atvejų. Taip pat iš minėtų duomenų šaltinių matyti, kad mažametei nukentėjusiajai santykiai su kaltinamuoju buvo svarbūs emociškai, ko ji ir ilgisi labiausiai ir dėl ko ji leido kaltinamajam taip elgtis su ja, neprieštaraudama jo lytinės aistros tenkinimui, todėl liudytoja apklausta psichologė T. G.-N. mažametės nukentėjusiosios pasakojimuose įžvelgė ambivalentiškus jausmus kaltinamojo atžvilgiu. Taigi, šie objektyvūs bylos įrodymai nuosekliai patvirtina mažametės nukentėjusiosios pasakojimą apie patirtas neigiamas seksualinio pobūdžio patirtis su kaltinamuoju, išgyvenamas negatyvias emocijas, susijusias su tuo, jos santykių su kaltinamuoju svarbą, dėl ko ji leido, kad su ja kaltinamasis tenkintų lytinę aistrą. Liudytoja L. N. patvirtino įspėjusi kaltinamąjį apie baudžiamąją atsakomybę, jam netinkamai elgiantis su mažamete nukentėjusiąja, taip pat ji buvo pastebėjusi kaltinamojo manipuliacijas dukra iš jos pačios pasakojimų ir susirašinėjimų, kuomet dukra buvo nuteikinėjama prieš motiną ir siekiama sukelti gailestį dukrai kaltinamojo atžvilgiu. Ši liudytoja taip pat patvirtino ir mažametės nukentėjusiosios sunkius išgyvenimus ir patirtą neturtinę žalą po seksualinių patirčių su kaltinamuoju. Šias aplinkybes patvirtino ir nepilnamečio liudytojo E. B. parodymai apie mažametės nukentėjusiosios jam nurodytas aplinkybes dėl nuolatinių kaltinamojo prašymų lytiškai suartėti, ko pati mažametė nenorėjo, o tokį kaltinamojo elgesį ji laikė nepriimtinu. Taip pat ir kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino apie artimus kaltinamojo santykius su mažamete nukentėjusiąja. Visi šie aptarti duomenys nuosekliai patvirtina mažametės nukentėjusiosios pasakojimą apie patirtas neigiamas seksualinio pobūdžio patirtis su kaltinamuoju, išgyvenamas negatyvias emocijas, susijusias su tuo, jos santykių su kaltinamuoju svarbą jai, dėl ko ji buvo pažeidžiama ir ji leidosi, kad su ja kaltinamasis tenkintų lytinę aistrą oraliniu, analiniu būdu ir masturbuojant kaltinamojo lytinį organą ranka. Šioje byloje surinktų įrodymų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, jog mažametė nukentėjusioji išoriškai galėjo ir neišreikšti visais atvejai nepritarimo seksualiniam bendravimui su kaltinamuoju išskirtinai dėl kaltinamojo įtakos, manipuliacijų, įtikinėjimų, skatinamų romantinių jausmų bei dėl bejėgiškos mažametės nukentėjusiosios būklės, tačiau kaltininkas turėjo suvokti, kad žemesnio intelekto mažametė nukentėjusioji nesugeba tinkamai pasipriešinti tokiai jo įtakai, dėl ko lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš mažametės nukentėjusiosios valią, kuri niekada neturėjo lytinių santykių ir siekė išsaugoti artimus santykius su kaltinamuoju, ką patvirtina ir nusikalstama veika padaryta neturtinė žala.

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad ir aukščiau aptarta kaltinamojo D. B. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo D. B. atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino esmines kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, sudarančias nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėtį, nors ir išdėstė subjektyvų požiūrį į susidariusią situaciją (savo įsitikinimą dėl mažametės nukentėjusiosios sutikimo lytiškai santykiauti su juo) ir jos teisinį vertinimą, tačiau baigiamųjų kalbų metu jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, išdėstė savo susirūpinimą ir atsiprašymus dėl savo netinkamo elgesio. Remiantis tuo teismas pripažįsta kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau šis BK straipsnis greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų. Nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), jų sankcijose numatytos ir alternatyvios bausmės.

Kaltinamasis D. B. iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo nebuvo teistas (t. 3, b. l. 3), administracine tvarka baustas tik kartą už smulkų pažeidimą, baudą sumokėjęs (t. 3, b. l. 5-6), yra jauno amžiaus ir nusikalstamas veikas padarė vos sulaukęs pilnametystės, besimokantis suaugusiųjų mokykloje, todėl nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs visus bausmės skyrimui reikšmės turinčius bylos duomenis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 62 bei 75 straipsnių nuostatas, nes nėra tam sąlygų bei pagrindų, tačiau kartu daro išvadą, kad BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos vienintelės griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teisingos bausmės paskyrimui. Tokia išvada darytina įvertinus šio padaryto nusikaltimo aplinkybes, ypatingai atsižvelgiant į mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu taikytą švelnesnę poveikio formą, jai neteisėtais veiksmais sukeltų neigiamų pasekmių pobūdį, taip pat paties kaltinamojo teigiamai apibrėžiamą asmenybę, jo poziciją padaryto nusikaltimo atžvilgiu (jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę), kas lemia kaltinamojo ir jo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, mažesnį pavojingumą. Teismo vertinimu, esminį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui gali padaryti ne jo izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskyrus švelnesnės rūšies bausmę nei BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – laisvės apribojimo bausmę. Analogiška bausmė, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. B. skirtina ir už BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą. Atsižvelgus į prieš tai nustatytas aplinkybes, kaltinamajam už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo trukme atitinkanti maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, o už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – laisvės apribojimo bausmės, nesiekiančios šios bausmės rūšies vidurkio. Kartu kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimas, numatyti BK 48 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laiką tęsti mokslus arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir vakaro laiku būti namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai), taip pat kaltinamajam skirtinas draudimas per visą bausmės atlikimo laiką nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja U. G. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tokios rūšies ir dydžio bausmių paskyrimas D. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas užtikrintų tiek reikiamą poveikį kaltinamajam, tiek kitų bausmėmis siekiamų tikslų pasiekimą ir leistų įgyvendinti teisingumo principą.

Bendrindamas bausmes teismas konstatuoja, kad D. B. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu kaltinamajam skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios U. G. atstovo civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiosios naudai 15 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 1., b. l. 147-150). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prieš mažametę nukentėjusiąją padarytas labai sunkus seksualinis nusikaltimas, kuris tęsėsi ilgą laiko tarpą. Toks nusikaltimas neigiamai paveikė mažametės nekentėjusiosios psichiką, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, t. y. didelį stresą, baimę, gėdą prieš artimuosius, tai taip pat turėjo neigiamos įtakos jos asmenybės tolimesniam formavimuisi, kadangi suprastėjo jos psichinė savijauta, atsirado nepasitikėjimas savimi, pablogėjo socialiniai santykiai su aplinkiniais, jai sunkiau bendrauti, ji tapo uždaresnė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Byloje surinktais įrodymais objektyviai nustatyta, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų mažametė nukentėjusioji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Mažametės nukentėjusiosios fizinio ir socialinio brendimo metu ją moraliai traumuodamas prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais kaltinamasis padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė mažametei nukentėjusiajai ir kitus nepatogumus, susijusius su psichinės sveikatos pablogėjimu, ženkliai sumažino nukentėjusiosios normalaus bendravimo galimybes šeimoje, o įvykiams iškilus viešumon – ir bendravimo galimybes su nukentėjusiąja susijusioje aplinkoje. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Tačiau byloje nėra duomenų apie kokius nors nukentėjusiajai mažametei padarytus kūno sužalojimus, išskyrus patirtą psichologinę traumą, atlikti neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai yra nesusiję su intervencija į mergaitės lytinius organus. Be kita ko pastebėtina, kad kaltinamasis mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo fizinės prievartos siekiant palenkti ją seksualiniams santykiams. Tuo tarpu iš globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados ir ją rengusios psichologės T. G.-N. parodymų matyti, kad dalis mažametės neigiamų emocijų ir išgyvenimų yra susiję būtent su nutrukusiais draugystės santykiais ir bendravimu su kaltinamuoju, o ne vien su neigiama seksualine patirtimi. Kartu pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei amžių – kaltinamasis yra jauno amžiaus, duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nėra, šiuo metu vis dar mokosi mokykloje ir yra nedirbantis. Atsižvelgus į šias bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose konstatuotina, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Šių lėšų tvarkytoja paskirtina mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. N..

Taip pat nukentėjusiosios U. G. atstovo advokato O. Šibkovo pateiktame civiliniame ieškinyje yra prašoma nukentėjusiosios naudai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, šis civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nukentėjusiajai U. G. iš kaltinamojo D. B. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šių lėšų tvarkytoja paskirtina mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. N..

Nukentėjusiosios U. G. atstovas advokatas O. Šibkovas teismui pateikė dokumentus, patvirtančius 1497,38 Eur sumą (pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras) už advokato suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir šią sumą prašė priteisti iš kaltinamojo mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą L. N. (t. 1. b. l. 147-150, t. 3, b. l. 165-170). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Kaip matyti iš bylos duomenų, mažametę nukentėjusiąją advokatas atstovavo ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 111). Mažametės nukentėjusiosios atstovo advokato vaidmuo byloje buvo aktyvus, kadangi byloje yra pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, atstovavo mažametės nukentėjusiosios interesus viso ikiteisminio tyrimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu pateikė į bylą papildomus dokumentus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Taip pat šiuo tikslu atsižvelgtina į teismo posėdžių gausą, jų trukmę, bylos sudėtingumą. Šios aplinkybės, teismo manymu, pagrindžia mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rodo, jog šios išlaidos pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir atlygintinos visa apimti, iš kaltinamojo priteisiant 1497,38 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas mažametės nukentėjusiosios pagal įstatymą L. N. naudai.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 17,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma, remiantis BPK 103 ir 105 straipsniais, pripažinta proceso išlaidomis ir ji išieškotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (t. 2, b. l. 106-108), šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, kaltinamajam grąžinant bylos 3 tome saugomą jo asmens dokumentą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu:

1) 2019 m. birželio 13 d. kratos pas D. B. metu, bute adresu – (duomenys neskelbtini), paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S9“, kurio IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) ir kuris perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas pagal 2019 m. gruodžio 5 d. kvitą Nr. LS004540 (t. 2., b. l. 150-151) – kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotina ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina valstybės nuosavybėn, prieš tai pašalinus iš jo visus pornografinio turinio dalykus (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2) 4 kompaktiniai diskai ir 1 USB laikmena su bylai reikšmingais duomenimis, saugomi prie bylos 1 ir 2 tomų – paliktini toliau saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmes:

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su mažamete nukentėjusiąja U. G.;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 9 (dvyniems) mėnesiams, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su mažamete nukentėjusiąja U. G.;

- pagal BK 309 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su mažamete nukentėjusiąja U. G..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su mažamete nukentėjusiąja U. G..

Priteisti iš D. B. nukentėjusiajai U. G. 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo. Šių priteistų piniginių lėšų tvarkytoja iki U. G. pilnametystės paskirti jos atstovę pagal įstatymą L. N..

Nukentėjusiosios U. G. atstovei pagal įstatymą L. N. iš D. B. priteisti 1 497,38 Eur (tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 38 ct) sumą atlyginti išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš D. B. 17,67 Eur (septyniolikos eurų 67 ct) sumą valstybei atlyginti byloje susidariusias proceso (pašto) išlaidas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu:

1) D. B. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9“, kurio IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) ir kuris perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas pagal 2019 m. gruodžio 5 d. kvitą Nr. LS004540 – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn, prieš tai pašalinus iš jo visus pornografinio turinio dalykus (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) 4 kompaktinius diskus ir 1 USB laikmeną su bylai reikšmingais duomenimis palikti toliau saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiame teisme.