Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui N. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2016-09-05 ieškovas su Telšių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 86-ST2-89 (toliau – Sutartis), kurios 1 bei 2 punkto nuostatomis ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 1 priede yra nurodomi Ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai. Pagal Sutarties 5.16 punktą Ieškovas savo lėšomis iš ankstesnio paslaugų Vykdytojo (G. S. firmos) saugojimo aikštelės nemokamai pergabenti saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę.

2017-08-17 Ieškovas ir Telšių apskrities VPK sudarė Susitarimą dėl transporto priemonių pervežimo paslaugų (toliau — Susitarimas), kurios 1 p. nuostatomis Ieškovas įsipareigojo pervežti tolimesniam saugojimui transporto priemones iš G. S. firmos automobilių saugojimo aikštelės į Ieškovo aikštele, esančią Mažeikiu g. 13Dr Telšiai. Pervežamų transporto priemonių sąrašas buvo pateiktas Susitarimo priede.

Vadovaujantis Sutarties 5.16 p., Susitarimo nuostatomis bei 2017-09-07 Priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktu, ieškovas perėmė tolimesniam saugojimui iš G. S. firmos priverstinai nuvežtą transporto priemonę VW PASSAT VIN WVWZZZ3AZTE267552 (toliau — Automobilis), kuris buvo sulaikyta dėl KET 231 p. reikalavimų pažeidimų bei administracinės teisės pažeidimų numatytų tuomet galiojusio ATPK 130 str. 1 d., tai patvirtina pridedamas 2014-06-08 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, bei nugabeno ją tolimesniam saugojimui į Ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę.

Ieškovas nurodė, kad kreipdavosi į Telšių apskrities VPK siųsdamas jiems faktiškai saugojimo aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), kuriame prašydavo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t.y. ar jau yra priimtas sprendimas gražinti transporto priemonę ar dar ne. Kai Ieškovas gauna informacija iš Telšių apskrities VPK apie tai, jog transporto priemonė yra grąžintina, ieškovas savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus/valdytojus apie būtinybe atsiimti jų saugoma transporto priemone ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad užklausimo atsakymą iš Telšių apskrities VPK apie tai, jog automobilis yra grąžintinas, ilgai negavo, todėl ėmėsi iniciatyvos pats. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, buvo išsiaiškinta, kad automobilio savininkas yra N. K.. 2019-04-12 Ieškovas raštu kreipėsi į N. K. (pranešimas siųstas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte bei VĮ „Regitra“ nurodytu gyvenamosios vietos adresu), su pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos saugojimą, tačiau iš atsakovo jokio atsakymo nesulaukė. Nesulaukęs atsakymo, 2019-05-30 ieškovas pakartotiniu pranešimu kreipėsi į N. K., informuodamas jį dar kartą apie būtinybę atsiimti automobilį, bei augančią skolą, tačiau ir šį kartą atsakovas nereagavo į ieškovo pranešimą.

Ieškovas užklausimo atsakymą iš Telšių apskrities VPK apie tai, jog automobilis yra grąžintinas ir kas jo savininkas, gavo tik 2019-09-06.

Pareiga asmeniui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, nagrinėjamu atveju, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas N. K..

Nors ir nustatyta pareiga atsakovui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į paties ieškovo, III asmens elgesį konkrečiu atveju.

Byloje pateiktos Sutarties 7.6 punkte numatyta, kad ieškovas (vykdytojas) turi imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti, o sutarties 6.1, 6.2 punktuose užsakovas (Telšių apskrities VPK) įsipareigojo sudaryti vykdytojui visas sąlygas paslaugoms teikti; dėl paslaugų suteikimo vykdytojui bet kuriuo paros metu sutarties priede Nr. 3 nurodytais telefono numeriais pateikti informaciją apie transporto priemonę bei reikalingas atlikti paslaugas. Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę, saugotojas įsipareigojo dirbtinai nedidinti daikto saugojimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju, tokių duomenų, kad buvo kreiptasi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, byloje nėra. Beje, ir išrašas iš VĮ „Regitra“ atspausdintas 2019-09-30. Taigi, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad iki 2019-04-12 ieškovas nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų išsiaiškinti transporto priemonės savininko.

Ieškovo įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės saugojimą atsakovui paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017-09-07 (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2019-09-30 (ieškinio pateikimo dienos), t.y. už 754 dienas.

Ieškovas teismui pareiškimą pateikė tik 2019-10-04, t. y. praėjus 2 metams nuo transporto priemonės perdavimo ieškovui saugoti momento. Teismas sprendžia, kad ieškovas elgėsi pasyviai spręsdamas klausimą dėl išlaidų už automobilio saugojimą išieškojimo, kas sąlygojo įsiskolinimo augimą. Ieškovas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą, nors Sutarties 7.6. punktas numato, kad ieškovas (vykdytojas) turi imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Šis Sutartyje nustatytas įpareigojimas tam, kad saugotojas dirbtinai nedidintų daikto saugojimo išlaidų. Teismas laiko įrodytu, kad ieškovas laiku nesiėmė pakankamai veiksmų, kad transporto priemonė būtų kuo greičiau grąžinta savininkui, todėl tokie ieškovo veiksmai ilgą laiką nesiimant jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Netgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio teisės pažeidimo). Teismas konstatuoja, kad ieškovo elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Pačio ieškovo elgesys iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą. Tai yra konstatavę ir kiti teismai analogiškose bylose (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-307-440/2018). Kita vertus, ir atsakovas– transporto priemonės savininkas nesiėmė jokių veiksmų saugomai jos transporto priemonei susigrąžinti, nors jam apie automobilio paėmimą saugoti buvo žinoma, kas matyti iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, todėl teismo nuomone atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė priemonių, jog būtų minimalizuotos ieškovo patiriamos išlaidos.

Nors atsakovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas, atsakovui kilusios pasekmės materialine prasme, turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į nedidelę automobilio vertę, ieškovo prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota daugiau nei 2 metus, pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą ieškovės aikštelėje už vienų metų laikotarpį nuo transporto priemonės nuvežimo dienos, t. y. 2017-09-07. Per šį laikotarpį, teismo nuomone, ieškovas galėjo ir privalėjo susižinoti informaciją tiek iš Telšių VPK, tiek tinkamai informuoti atsakovą apie automobilio grąžinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, jog tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). Situacija, kai policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidos, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). CK 6.233 straipsnis nustato, kad asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus reikalinga atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Imdamasis tvarkyti kito asmens reikalus, t. y. tardamasis dėl kitų asmenų turto saugojimo išlaidų, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi užtikrinti, jog šios išlaidos būtų būtinos ir naudingos. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau, teismo nuomone, protinga saugojimo paslaugų kaina turi būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso valstybei ar fiziniam asmeniui. Todėl nagrinėjamu atveju, pasisakant dėl išlaidų dydžio, jų būtinumo ir naudingumo vertintinas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas. Taisyklių 5 punktas nurodo, jog tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.

Sutarties 1 priede yra numatyta, kad išlaidos už transporto priemonės saugojimą sudaro 11,85 Eur už vieną parą. Taigi, transporto priemonės saugojimo išlaidos mėnesiui sudaro apie 355,50 Eur su PVM. Šios išlaidos aiškiai laikytinos per didelėmis, gerokai viršijančiomis rinkos kainas. Taigi, sudarydamas susitarimą, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Telšių apskrities VPK neužtikrino Taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei tretiesiems asmenims pagrįstų kainų nustatymo.

Nesutinkant su atsakovui taikyto pasaugos mokesčio dydžiu įvertintina ir tai, kad transporto priemonės vertė yra mažesnė, nei jos saugojimo išlaidos. Byloje nėra nurodyta transporto priemonės vertė, tačiau atsižvelgiant į jos pirmos registracijos datą – 1996-10-25, transporto priemonė mažavertė, o pasaugos suma net 8934,90 Eur. Žinodami, kad transporto priemonė yra nedidelės vertės, Sutarties 1 priede nustatytos kainos gali labai greitai viršyti automobilio vertę, Sutarties šalys turėjo veikti rūpestingai ir tvarkydami atsakovo reikalus imtis veiksmų atkreipti jo dėmesį į galimas pasekmes. Vertindamas tai, kad sudarydami Sutartį ieškovas bei trečiasis asmuo neįsitikino atsakovui taikytinų kainų atitikimu rinkos kainai, saugojimo kaina sudaro net 355,50 Eur mėnesiui ir nėra adekvati transporto priemonės vertei, teismas sprendžia, jog Sutarties 1 priede nustatyta kaina negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos CK 6.233 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustatant saugojimo kainos dydį remiamasi 1,45 Eur kaina, kuri buvo pripažinta pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016. Skaičiuojant už 365 dienų būtų 529,25 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2018-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑307‑440/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑1026‑580/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑140-219/2016 ir kt.).

CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 529,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi atsakovo gyvenamoji, buvimo ir darbo vieta yra nežinoma, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 201 Eur žyminis mokestis. Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 5,92 proc., iš atsakovo ieškovui priteistina o 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 3020108932) iš atsakovo N. K., gim. 1986-10-04, 529,25 Eur (penkių šimtų dvidešimt devynių eurų, 25 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 529,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovui sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui - išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

“Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. lapkričio 13 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-13093-291/2019, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 3020108932), ieškinį atsakovui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8(41) 598507.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.