Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Skycop.com ieškinį atsakovei užsienio bendrovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje vadovaujamasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis, numatančiomis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, 2025 m. sausio 4 d. skrydis Šarm el Šeichas (SSH)-Vilnius (VNO) Nr. U5 7132 vėlavo atvykti 3 valandas ir 1 minutę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl reikalavimų priteisti kompensaciją ir procesines palūkanas pagrįstumo

6. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

7. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

8. Atidėto skrydžio atstumas tarp Šarm el Šeichas (SSH) ir Vilniaus (VNO) yra 3065,72 km, todėl keleiviai G. K., L. K., A. K., D. K. pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies b papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti 1600 Eur kompensaciją.

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl kompensacijos pagrindo ir jos dydžio, tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes su pateiktomis pretenzijomis nebuvo pateikti tinkamai pasirašyti įgaliojimai, o atsakovei pateikus ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl atsakovė gautos pretenzijos nenagrinėjo.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

11. 2025 m. sausio 24 d., 2025 m. sausio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartys patvirtina, kad keleiviai G. K., L. K., A. K., D. K. ir ieškovė yra sudarę reikalavimo perleidimo susitarimus, kuriais keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teisę į kompensaciją. Ieškovė 2025 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo.

12. Atsakovė nuo jai pareikštų reikalavimų ginasi argumentu, kad ji pretenzijos nenagrinėjo, nes dokumentas nebuvo tinkamai pasirašytas, t. y. įgaliojimai nebuvo patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakovės teigimu, toks įgaliojimų pateikimas neatitinka teisinių reikalavimų bei atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad ,,bet kokia pretenzija dėl netinkamo keleivio ar bagažo pervežimo turi būti pateikta raštu tiesiogiai oro linijoms ir įteikta arba išsiųsta per Monrealio konvencijoje nustatytą terminą prieš įtraukiant trečiuosius asmenis, reiškiančius pretenziją keleivio vardu“, o jei tai daroma per trečiuosius asmenis – kartu su tinkamai patvirtinta atstovavimo teise, todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, kol ši procedūra nebus tinkamai įvykdyta. Atsakovė pažymėjo, kad pateikė ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, tačiau ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl pretenzija ieškovės atžvilgiu nebuvo nagrinėjama.

13. Ieškovė dublike nurodė, kad tokiose bylose nėra taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu; atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1. punkte nurodyta sąlyga nepagrįstai riboja keleivių (vartotojų) teisę naudotis teisinės apsaugos priemone, perleidžiant reikalavimo teisę į atsakovę, todėl yra laikytina nesąžininga.

14. Pagal bendrąją pareigos įrodinėjimo taisyklę, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remiasi. Nors atsakovė nurodė, kad prašė ieškovės pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir pasirašytas pretenzijas, bet ieškovė šio reikalavimo neįvykdė ir dėl to atsakovė pretenzijos nenagrinėjo, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad informavo ieškovę apie galimai netinkamai (ne kvalifikuotu elektroniniu parašu) pasirašytą pretenziją ir jos nenagrinėjimą (CPK 12, 178 straipsnis).

15. Teismas, vertindamas šalių argumentus dėl keleivių reikalavimo teisių perleidimo (ne)atitikties atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punktui, pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio nuostatas prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. vasario 29 d. priimtame prejudiciniame sprendime byloje C11-23, nurodė, kad Reglamento 261/2004 15 straipsnis turi būti aiškinamas tai, kad pagal jį draudžiama į vežimo sutartį įtraukti sąlygą, draudžiančią perleisti teises, kuriomis pagal šio reglamento nuostatas naudojasi oro transporto keleivis skrydį vykdančio oro vežėjo atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, neturi pagrindo vadovautis atsiliepime cituojamomis atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1. punkto nuostatomis dėl pretenzijų pateikimo tvarkos, kuriomis ribojamas trečiųjų asmenų, reiškiančių pretenziją keleivio vardu, įtraukimas.

16. Atsakovė apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuota pateikiant pretenziją. Pretenzija ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovei taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

17. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą, daro išvadą, kad atsakovė tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuota tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu.

18. Atsakovei neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė jai sumokėtų 1600 Eur kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi kompensaciją. Todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1600 Eur (400 Eur x 4 keleiviai) dydžio kompensaciją (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

20. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

22. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. I ketvirtį, todėl taikant 2024 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 335,9 Eur, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5 839,75 Eur.

24. Ieškovė prašo atlyginti jai 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje; ieškovė taip pat patyrė 36 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti bei 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokesčiui apmokėti. Ieškovės prašymas grindžiamas 2025 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu.

25. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžiu ir laiko jį neproporcingu bei nepagrįstu, atsižvelgiant į ieškovės procesinio elgesio pobūdį, konkrečios bylos turinį bei faktines aplinkybes. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą Nr. 261/2004; tapačios struktūros ir turinio ieškiniais; tik minimaliai techniškai redaguotais duomenimis (pavyzdžiui, keleivių pavardės, užsakymo numeriai, skrydžių datos).

26. Teismas pritaria ieškovei, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, kad ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų. Be to, ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, t. y. atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ikiteismine tvarka.

27. Be to, būtina įvertinti ir tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko; tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, privalo įvertinti reikalavimo priteisti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę ir priežastis, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1326-794/2025).

28. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 36 Eur žyminis mokestis, 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokesčiui apmokėti ir 1573 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

29. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimus, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 1659 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, patyrė 9,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės SKYUP MT Limited, registracijos Nr. C103645, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Skycop.com, juridinio asmens kodas 304423851, 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1659 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės SKYUP MT Limited, registracijos Nr. C103645, valstybės naudai 9,80 Eur (devynis eurus 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.