- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- ATP-64-511/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07814-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. atstovės advokatės R. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės Utenos krovinių posto pareigūnas 2013 m. gegužės 2 d. A. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2012 m. lapkričio 24 d., 10:00 val., Klaipėdoje, A. T., būdamas atsakingas už A. T. agroserviso „Agrenta“ įmonės krovinių vežimo veiklą, neužtikrino, kad be leidimo įmonės naudojamu krovininiu automobiliu SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris ZU 790, nebūtų vežamas leidžiamą bendrąjį svorį viršijantis krovinys (šios įmonės vairuotojui R. R. 2012-11-24 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2LMC804496 bei 2013 m. kovo 6 d., 09:30 val., Klaipėdoje, neužtikrino, kad be leidimo įmonės naudojamu krovininiu automobiliu SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris EJ 405, nebūtų vežamas leidžiamą bendrąjį svorį viršijantis krovinys (šios įmonės vairuotojui V. V. 2013-03-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3LMC800994), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto nuostatas ir 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (toliau – ir Kelių įstatymas) 20 straipsnio nuostatas, numatančias, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą (leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka). A. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 145 straipsnio 3 dalį.
2013 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 7A-629/PR4001877 Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. T. už protokole užfiksuotus pažeidimus patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį ir skyrė 2000 Lt baudą. Nutarime nurodoma, kad A. T., būdamas IĮ A. T. agroserviso „Agrenta“ vadovu, turėjo pasirūpinti tinkamu minėtos įmonės krovinių vežimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, tačiau neužtikrino, kad IĮ „Agrenta“ vairuotojai gabentų krovinius transporto priemonėmis neviršijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos 40 tonų ašies (ašių) apkrovos ir neturėdami Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti Klaipėdos miesto keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.
Šalies argumentai
A. T. prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013-12-06 nutarimu skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7A-629/PR4001877 bei A. T. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį dėl 2012 m. lapkričio 24 d. veikos nutraukė. A. T. pripažino kaltu 2013 m. kovo 6 d. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam 1800 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų litų) baudą.
Šalies argumentai
A. T. atstovė advokatė R. A., nesutikdama su Utenos rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neanalizavo paties leidimo išdavimo tvarkos aprašo turinio ir neatsižvelgė į tai, kad pagal Leidimų išdavimų tvarkos aprašą leidimas A. T. agroserviso „Agrenta“ transporto priemonei iš viso neturėjo būti išduotas. Minėtojo Leidimo išdavimo tvarkos aprašo 7 p. numato, kad leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti, ir kai krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, krovinys laikytinas dalomu, kadangi jį sudarė 26 paletės, todėl remiantis Leidimo išdavimo tvarkos aprašo nuostata, leidimas tokiai transporto priemonei neišduodamas, atitinkamai, atsakomybėn traukiamas asmuo ir negalėjo užtikrinti leidimo turėjimo ne dėl savo kaltės, o dėl savivaldybės nustatytos leidimų išdavimo tvarkos, kuri nenumato galimybės gauti leidimus tokio tipo kroviniams vežti. O nesant galimybės teisės aktuose nustatyta tvarka gauti leidimo, už transporto priemonės važiavimą be leidimo jis negali būti baudžiamas administracine tvarka. Teigia, kad pateikti dokumentai nepašalina pagrįstų abejonių dėl svarstyklių naudojimo teisėtumo ir rodo jų naudojimo tvarkos pažeidimus. Byloje nėra jokių pirminių svėrimo dokumentų (kvitų ir pan.), ir jų byloje nėra iki šiol, t.y. akivaizdu, kad pirminiai svėrimo dokumentai (svėrimo talonai, atspausdinti automatiškai, svėrimo metu) iš viso neegzistuoja. Kiti institucijos pateikti svarstyklių eksploatavimo dokumentai nėra pasirašyti juos išdavusių asmenų, neaišku, kas ir kada juos surašė, kokia šių dokumentų paskirtis, nėra titulinių dokumentų lapų, kuriuose būtų nurodytas dokumento pavadinimas, autorius, surašymo data ir t.t., o dokumentuose esanti informacija nėra instrukcija vairuotojui, kuris atvyksta su transporto priemone. Pateiktuose dokumentuose nėra numatyta, kaip turi būti vykdomas pats svėrimo procesas, kad jo duomenys būtų tikslūs. Šiuo argumentu rėmėsi ir ankstesniame skunde, tačiau liko neįrodyta, kad matavimo priemone buvo naudojamasi laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o įrodinėjimo pareiga šiuo atveju priklauso institucijai, ne pareiškėjui, kuris netgi nedalyvavo svėrimo metu. Atkreipia teismo dėmesį į 2012-08-22 LVAT nutartį byloje Nr. N575-373/2012, kurioje pagal ATPK 145 str. paskirta administracinė bauda buvo ginčijama ir panaikinta tuo pagrindu, kad prieš svėrimą vairuotojas nebuvo instruktuotas, kokius veiksmus turi atlikti svėrimo metu (kada sustoti, ar laikyti stabdžių pedalą nuspaustą ir t.t., kadangi nuo vairuotojo veiksmų gali priklausyti svėrimo rezultatai). Šioje byloje surinktų dokumentų akivaizdžiai nepakanka konstatuoti, kad svėrimo procesas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, jo rezultatų nepatvirtina jokie pirminiai dokumentai, todėl institucijai neužtikrinus atitinkamų įrodymų saugojimo ir pateikimo į bylą, ji nutrauktina, pareiškėjo veiksmuose nenustačius ATP sudėties. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, protokole tik nurodyta, kad transporto priemonės buvo sulaikytos Kairių g. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš viso nesiaiškino, kur transporto priemonė buvo sulaikyta. Tolesnis transporto priemonių važiavimas iki svėrimo vietos Perkėlos g. vyko pareigūnų nurodymu, o vykimas Klaipėdos miesto gatvėmis pareigūnų nurodymu, tam, kad kitoje vietoje nei sustabdyta transporto priemonė esančiomis svarstyklėmis būtų pasverta transporto priemonė, laikytinas ne neteisėtu veiksmu, o pareigūnų nurodymų vykdymu, už kurį negali būti baudžiama administracine tvarka. Pareiškėjui ginčijant, kad transporto priemonė buvo sulaikyta jau įvažiavusi į Kairių g., teismas turėtų aiškintis, kur iš tiesų 2013-03-06 buvo sulaikyta transporto priemonė, priešingu atveju ATP sudėtis negali būti laikoma įrodyta, kadangi važiavimas gatve be leidimo yra esminis šios ATP sudėties elementas – ar transporto priemonė buvo sustabdyta būtent toje vietoje, kur jau galiojo reikalavimas turėti leidimą. Po sustabdymo vykęs transporto priemonės važiavimas iki svėrimo vietos Kairių gatve jokiu būdu negali būti laikomas pažeidimu, kadangi tai buvo muitinės pareigūnų nurodymo vykdyti į svėrimo vietą vykdymas, už tai pareiškėjas negali būti baudžiamas administracine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad gabenant dalų krovinį (kaip nagrinėjamų atveju), valstybė, saugodama kelio dangą neišduoda leidimų, tuo priversdama padalinti krovinį į atskiras transporto priemones. Nagrinėjamu atveju sunkiasvorė transporto priemonė ne tik važiavo valstybinės reikšmės keliais, neturint leidimo, bet ir nebuvo sumokėtas mokestis, t.y. keliams daroma žala nebuvo atlyginta. Toks priešingas teisei veikimas akivaizdžiai baustinas. Nurodo, kad byloje esantys pagrindiniai įrodymai - Transporto priemonių svėrimo pažyma ir yra pirminis svėrimo dokumentas. Be to, klausimas dėl transporto priemonės su kroviniu svorio iš viso negali būti keliamas nagrinėjamu atveju, nes vien jau iš transporto priemonių dokumentų bei važtaraščių buvo galima nustatyti, kad gabenamas svoris viršija leistina maksimalų svorį. Teigia, kad Kairių g. yra Klaipėdos miesto gatvė, o ATPK 145 str. 3 d. numatyta atsakomybė už važiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis miesto gatvėmis arba valstybiniais keliais, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Taigi toks pažeidimo vietos nurodymas yra užtektinas. Neaiškus yra apelianto argumentas, kad tikslios automobilių stabdymo vietos nurodymas yra labai svarbus, kadangi, anot apelianto, ATPK 145 str. 3 d. važiavimui uosto teritorijoje netaikoma, t.y. transporto priemonės buvimas uosto teritorijoje atsakomybės pagal ATPK 145 str. 3 d. neužtraukia. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo panaikinta aukštesnės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo), kadangi skundą išnagrinėjo teismas, kuris neturėjo teisės jo nagrinėti pagal teismingumo taisykles. Todėl Vilniaus apygardos teismas nepablogino nubaustojo padėties, jis grąžino bylą nagrinėti iš naujo pagal teismingumą - Utenos rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 145 str. 3 d. numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto nuostatas ir 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (toliau – ir Kelių įstatymas) 20 straipsnio nuostatas, transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. T. 2013-05-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3PR4001877 už tai, kad jis neužtikrino, kad be leidimo įmonės naudojamu kroviniu automobiliu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. EJ405, nebūtų vežamas leidžiamą bendrąjį svorį viršijantis krovinys (šios įmonės vairuotojui V. V. 2013-03-06 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3LMC800994) ir tuo pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto nuostatas ir 1995 m. gegužės 11 d. LR Kelių įstatymo Nr. I-891, 20 straipsnio nuostatas numatančias, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. A. T. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, kadangi ATPK 145 str. 3 d. važiavimui uosto teritorijoje netaikoma, t.y. transporto priemonės buvimas uosto teritorijoje atsakomybės pagal ATPK 145 str. 3 d. neužtraukia. Byloje nebuvo išsiaiškinta kur transporto priemonė buvo sulaikyta, o protokole nurodyta tik tai, kad transporto priemonė buvo sulaikyta Kairių g., Klaipėdoje. Vilniaus teritorinė muitinės atstovai tiek savo atsiliepimuose į apeliacinius skundus, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad vietos nurodymas, įrašant gatvės pavadinimą (Kairių g.) yra pakankamas. Tačiau su šiuo teiginiu nesutiktina, nes nepaneigti apelianto nurodomi duomenys dėl transporto priemonės sulaikymo vietos teisinio režimo. Pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-868-406/2010 buvo konstatuota, jog dalis Kairių gatvės yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdomas vietinės reikšmės įmonės vidaus kelias ir jam netaikytinas reikalavimas turėti leidimą vežti sunkiasvorius krovinius. A. T. iškelta versija, kad transporto priemonė SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo metu važiavo uosto vidaus teritorijoje, netikrinta ir bylos duomenimis nepaneigta. Todėl byloje būtina nustatyti tikslią šios transporto priemonės sulaikymo vietą ir tos kelio vietos teisinį režimą bei pašalinti kilusius prieštaravimus. Kadangi tam reikia rinkti papildomus įrodymus, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas bei Institucijos nutarimas naikinami, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Kadangi byla aptartu pagrindu grąžinama tirti iš naujo, skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų skundo motyvų nebepasisako.
Taip pat pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo teisena nenumato pasikėsinimo padaryti administracinį teisės pažeidimą stadijos. Todėl administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius faktą, kad vežėjas sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) negavęs leidimo gabeno krovinį viešuoju keliu, kur toks leidimas būtinas, o manymo, kad vežėjas tokiu keliu be atitnkamo leidimo ketina važiuoti, administracinei atsakomybei kilti nepakanka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7A-629/PR4001877 bei šią bylą grąžinti Vilniaus teritorinei muitinei tirti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.