Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. įgaliotos atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 3 d. nutarimas bei A. T. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 3 d. (dėl 2013-03-06 veikos), ir jam paskirta 1600 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 145 str. 3 d. (dėl 2012-11-24 veikos) nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2013 m. gegužės 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2012 m. lapkričio 24 d., 10:00 val., Klaipėdoje, A. T., būdamas atsakingas už A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ įmonės krovinių vežimo veiklą, neužtikrino, kad be leidimo įmonės naudojamu krovininiu automobiliu SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebūtų vežamas leidžiamą bendrąjį svorį viršijantis krovinys (šios įmonės vairuotojui R. R. 2012-11-24 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2013 m. kovo 6 d., 09:30 val., Klaipėdoje, neužtikrino, kad be leidimo įmonės naudojamu krovininiu automobiliu SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebūtų vežamas leidžiamą bendrąjį svorį viršijantis krovinys (šios įmonės vairuotojui V. V. 2013-03-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto nuostatas ir 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio nuostatas, numatančias, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą (leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka) ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 3 d.

Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 3 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 3 d. ir jam paskirta 2000 Lt bauda.

Dėl šio nutarimo A. T. įgaliota atstovė advokatė Reda Aleksynaitė padavė skundą apylinkės teismui prašydama nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, motyvuojant tuo, kad dėl 2012-11-24 pažeidimo yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, o 2013-03-06 pažeidimas nėra įrodytas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą panaikino, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2012-11-24 veikos nutraukė, A. T. pripažino kaltu pagal ATPK 145 str. 3 d. dėl 2013-03-06 veikos ir paskyrė jam 1600 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu A. T. įgaliota atstovė advokatė Reda Aleksynaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles. ATPK 281 straipsnyje numatyta, jog bendra tvarka administracinio teisės pažeidimo bylos yra nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą, tam tikrais atvejais, įskaitant ir bylas pagal ATPK 145 str. 3 d., bylos gali būti nagrinėjamos ir pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo buvo teikiamas Utenos rajono apylinkės teismui, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nors A. T. gyvenamoji vieta yra Utenoje, tariamas pažeidimas buvo padarytas Klaipėdoje, o transporto priemonės yra įregistruotos VĮ „Regitra“ Utenos filiale, t.y. byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nesutinka su tuo, jog buvo padarytas pažeidimas, kadangi iki šiol nėra nustatyta pažeidimo padarymo vieta, neįrodyta, kad svėrimo rezultatai būtų užfiksuoti tinkamomis matavimo priemonėmis ir laikantis jų naudojimosi instrukcijų, be to, skundžiamas nutarimas grindžiamas netinkamomis teisės normomis. Šioje byloje esminę reikšmę turi transporto priemonės sustabdymo vieta, kadangi atsakomybė pagal ATPK 145 str. 3 d. atsiranda, jei buvo važiuojama gatve. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vieta yra nurodyta Kairių gatvė Klaipėdoje, tačiau jokių įrodymų, kur buvo sustabdyta transporto priemonė, byloje nėra, iš tikrųjų transporto priemonė buvo sustabdyta uosto teritorijoje, kas neužtraukia administracinės atsakomybės, Klaipėdos miesto gatvėmis buvo važiuota iki svėrimo vietos vykdant pareigūnų nurodymus, kas taip pat negali būti vertinamas kaip pažeidimas. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime rėmėsi Kelių transporto kodekso 31 str. 2 d., numatančia, kad krovinys vežėjo priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad krovinys buvo gabenamas tarptautiniu maršrutu, todėl šiuo atveju taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija), pagal kurios nuostatas vežėjas neprivalo tikrinti krovinio kiekio, jei nėra tokio siuntėjo reikalavimo. Jei nėra akivaizdu, kad pakrauto krovinio kiekis neatitinka vežimo dokumentų, tai vežėjas nei turi, nei gali numatyti, kad gabens krovinį, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kurio vežimui reikalingas specialus leidimas. Netinkamu teismo teisės normų taikymu ir aiškinimu vežėjui nepagristai užkraunama pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio svoris atitinka nurodytąjį dokumentuose. Jei pažeidimas ir buvo padarytas, tai jį lėmė būtent siuntėjo veiksmai. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje yra pateikti pakankami duomenys dėl svėrimo rezultatų teisėtumo. Byloje yra pateiktas patikros sertifikatas Nr. 1218306, išduotas 2012-10-15 matavimo prietaisui – el. automobilių svarstyklėms LD5218, tačiau iš byloje esančios transporto priemonės svėrimo pažymos 13LTLU90000286 matyti, kad transporto priemonė buvo sveriama platforminėmis svarstyklėmis TS-300, o ne el. automobilių svarstyklėmis LD5218, patikros sertifikate nurodyta, jog svarstyklių savininkas yra Pasienio kontrolės punktų direkcija, tuo tarpu svėrimo pažymoje pasirašė muitinės pareigūnas. Be to, byloje nėra jokių pirminių svėrimo dokumentų (kvitų ir pan.), pateiktas tik minėtasis svėrimo aktas, nėra platforminių svarstyklių TS-300 patikrą, instrukcijas, svėrimo tvarką ir t.t. patvirtinančių dokumentų, o vairuotojo parašas pažymoje jokiu būdu neįrodo, kad jis sutinka su svėrimo rezultatais, ar kad jis buvo tinkamai supažindintas su svėrimo instrukcija, neaišku, kokiu pagrindu pareigūnas svėrimo pažymoje išskyrė ir nustatė krovinio svorį, kadangi transporto priemonė be krovinio ar krovinys atskirai nebuvo sveriami. Šiuo atveju pažeidimo pobūdis reikalauja tikslaus svorio viršijimo nustatymo, todėl dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo negali kilti jokių abejonių.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad spręsdamas dėl nuobaudos dydžio teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. T. įmonė naudoja daugiau kaip 70 krovininių transporto priemonių, kurios nuolat veža krovinius tarptautiniais maršrutais, todėl vieno pažeidimo padarymas vadovaujant tokiai įmonei neatitinka situacijos, kai pažeidimas pakartotinai padaromas ta pačia transporto priemone ir nelaikytinas ypatingai šią situaciją sunkinančia aplinkybe, be to, A. T., gavęs pranešimą apie administracinę bylą, siekė išsiaiškinti situaciją, domėjosi atliekamu tyrimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Susisiekimo ministro įsakymu nustatyta, jog maksimalios leidžiamos transporto priemonių bendrosios masės negali viršyti 40 tonų ašies (ašių) apkrovos, priešingu atveju reikia turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo vieta yra Kairių gatvė, kuri yra Klaipėdos miesto gatvė, uostas nėra išskirtinė teritorija, kurioje negaliotų teisės aktų reikalavimai. Jokių abejonių, ar transporto priemonė su kroviniu viršijo leistiną masę, nėra. Nepriklausomai nuo to, ar vežėjas, ar siuntėjas pagal teisės aktus turi pareigą tikrinti krovinio svorį, jau dokumentuose (krovinio važtaraštyje ir transporto priemonių registracijos liudijimuose) nurodytų duomenų buvo aišku, kad bendra masė viršys 40 tonų, ką galėjo ir turėjo įvertinti tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek įmonės vadovas. Be to, svėrimo metu nustatyta, kad bendroji masė dar daugiau viršija leistiną. Pažymi, kad muitinėje yra naudojamos tik sertifikuotos svarstyklės, praėjusios metrologinę patikrą, tai patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas. Byloje esanti svėrimo pažyma ir yra pirminis svėrimo dokumentas. Taip pat nurodo, kad sistemingas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, vengimas atvykti į muitinę, neigiamai charakterizuoja A. T. asmenybę, jam paskirta bauda nepažeidžia proporcingumo principo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinio poveikio priemones savo kompetencijos ribose taiko tik tam įgalioti organai ir pareigūnai.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Kaip A. T. kaltę patvirtinančiu įrodymu apylinkės teismas rėmėsi byloje esančia svėrimo pažyma, kurioje užfiksuotas bendras transporto priemonės su kroviniu svoris. Svėrimo rezultatus patikimais teismas pripažino atsižvelgdamas į byloje esantį patikros sertifikatą Nr. 1218306, kuris išduotas 2012-10-15 el. automobilių svarstyklėms LD5218. Tačiau svėrimo pažymoje nurodyta, kad sveriant transporto priemonę naudotos platforminės svarstyklės TS-300. Taigi, iš bylos medžiagos neaišku, ar transporto priemonė buvo sveriama tomis pačiomis svarstyklėmis, kurių patikros sertifikatas yra pateiktas byloje. Teismas nesiėmė veiksmų šiam prieštaravimui pašalinti, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nebuvo aktyvus, nepašalino esančių abejonių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su A. T. kalte dėl pažeidimo padarymo, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant bylą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas galėjo būti apskųstas apylinkės teismui pagal ATPK 281 straipsnyje nustatytas taisykles, kurios reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą. Šios taisyklės taikomos ne tik organui (pareigūnui) nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, bet ir nagrinėjant skundus dėl organo (pareigūno) nutarimų. ATPK 281 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendroji taisyklė, jog administracinio teisės pažeidimo byla yra nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tam tikros administracinio teisės pažeidimo bylos, įskaitant ir bylas pagal ATPK 145 str. 3 d., gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog pažeidimas buvo padarytas Klaipėdoje. A. T. gyvenamoji vieta yra Utenoje. Transporto priemonių registracijos liudijimai išduoti VĮ „Regitra“ Utenos filiale, kas patvirtina, jog transporto priemonių įskaitos vieta taip pat yra Utenoje. Įvertinus tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė bylą dėl ATPK 145 str. 3 d. numatyto pažeidimo persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei, kuri ir priėmė byloje nutarimą, todėl skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo nagrinėjimas teismingas Utenos rajono apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundas ir buvo adresuotas Utenos rajono apylinkės teismui, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė skundą be pagrindo persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris nepatikrinęs skundo teismingumo, bylą išnagrinėjo. Esant tokioms aplinkybėms, byla grąžintina ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Utenos rajono apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. įgaliotos atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Utenos rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.