- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2S-1684-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Skolininkas
- UAB „Autranspa ir partneriai“
- Kreditorius
- Valstybės įmonė Valstybės turto fondas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Autranspa ir partneriai“ vadovo S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7238-584/2012 pagal antstolės A. A. pareiškimą dėl arešto skyrimo (išieškotojas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė A. A. vykdo 2009-06-18 gautą Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2381-199/2009 dėl 6.173,7 Lt skolos (nuomos mokesčio), 1.145,66 Lt delspinigių ir 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojui (vykdomosios bylos Nr. 0036/09/02972 lapas 1). Vadovaujantis CPK XLVI skyriaus normomis, 2009-06-18 skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau per raginime nustatytą terminą priteista skola nesumokėta. Nesumokėjus įsiskolinimo per nustatytą terminą, vadovaujantis CPK 624 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkės direktoriui (vadovui) už antstolių reikalavimų nevykdymą Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-22 nutartimi c. b. Nr. 2-22806-151/2010 paskyrė 200 Lt baudą (apie kurios sumokėjimą duomenų antstolė neturi); 2011-06-09 nutartimi c. b. Nr. 2-12732-615/2011 - 1.000 Lt baudą (apie kurios sumokėjimą duomenų antstolė taip pat neturi). 2011-09-22 skolininkei registruotu laišku išsiųsti reikalavimai dėl turimo turto duomenų pateikimo. Šie reikalavimai 2011-09-26 įteikti pasirašytinai įmonės savininkui (vadovui) S. D. ir vadybininkui T. D.. Reikalavime nurodyta per penkias dienas, skaičiuojant nuo reikalavimo gavimo dienos, pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius bei turto valdymo faktą įrodančių dokumentų kopijas ir kt. 2011-12-23 antstolė gavo 2011-12-07 atsakymą į reikalavimą, jog „šiuo metu mūsų įmonė nevykdo veiklos. Kada atnaujinsime veiklą, pranešime raštu. Įmonė turto neturi ir piniginių lėšų neturi“. VĮ Regitra duomenimis, įmonė turi keturias transporto priemones ir tris priekabas, tačiau apie šį įmonės turtą skolininkės direktorius (vadovas) neužsimena ir nenurodo turto buvimo vietos. Taip pat nėra pristatyti įmonės dokumentai, išvardinti reikalavime. Reikalavimas nėra tinkamai įvykdytas. Skolininkė ne tik tinkamai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, bet sąmoningai savo veiksmais daro vykdomojo dokumento įvykdymą neįmanomu, taip pat pažeidžia išieškotojo teisėtus interesus kuo greičiau atgauti skolą.
Antstolė 2012-03-26 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu (b. l. 3-4) skirti areštą skolininkės direktoriui (vadovui) už antstolio reikalavimų nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-03 nutartimi (b. l. 25-26) tenkino antstolės pareiškimą ir už antstolės reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/02972 skolininkės vadovui skyrė 15 parų areštą. Teismas nustatė, jog skolininkė turi keturias transporto priemones ir tris priekabas, kurių buvimo vieta nežinoma, kito turto nerasta (b. l. 8-12). Per beveik trejų metų vykdymo laikotarpį skolininkei ir jos vadovui išsiųsti penki antstolės reikalavimai pateikti duomenis apie įmonės turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius bei turto valdymo faktą įrodančių dokumentų kopijas ir kt., galiausiai – nurodyti įmonei priklausančių transporto priemonių buvimo vietą (b. l. 23-25, 39-40, 53-54, 61-62, 73-74). Už antstolės reikalavimų nevykdymą skolininkės vadovas du kartus teismo baustas piniginėmis baudomis (b. l. 36-37, 52), tačiau informacija apie turto buvimo vietą nepateikta iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad skolininkės vadovas nuo pirmojo antstolės reikalavimo gavimo dienos (2010-08-27) iki šiol, t. y. daugiau kaip dvejus metus, neteikdamas duomenų apie turto (transporto priemonių) buvimo vietą, sąmoningai savo veiksmais sunkina beveik trejus metus tebesitęsiantį vykdymo procesą, kurio metu neieškotos jokios lėšos išieškotojui, tokiu būdu trukdo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl yra pagrindas jam taikyti CPK 645 straipsnio 3 dalyje numatytas priemones. Teismas, skirdamas15 parų areštą, taip pat įvertino vieningo antstolių registro duomenis, pagal kurį skolininkės vadovo atžvilgiu yra užvestos 27 vykdomosios bylos, ir sprendė, kad piniginių baudų skolininkės vadovui skyrimas yra neefektyvus (CPK 645 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkės vadovas atskiruoju skundu (b. l. 33-34) prašo 2012-05-03 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas teiginys, kad jis yra skolininkės vadovas, neatitinka faktinių aplinkybių, nes nuo 2010 m. spalio mėn. jis nebėra skolininkės vadovas, todėl neprivalo vykdyti antstolės nurodymų ir reikalavimų dėl skolininkės žinioje esančio turto pateikimo antstoliui, nes šiems veiksmams neturi jokios juridinės teisės. Norėdama gauti išsamią informaciją apie skolininkei priklausantį turtą, antstolė privalėjo kreiptis į įmonės vadovus, apie kuriuos informacija yra VSDFV, ten pat yra informacija, nuo kada apeliantas nėra minėtos įmonės vadovas, todėl neturi šioje įmonėje nei teisių, nei pareigų, o teismas nepasivargino pasitikslinti „Sodroje“ esančią informaciją ir pasitikėjo antstolės pateiktais, tikrovės neatitinkančiais, duomenimis.
2. Antstolės minimas turtas yra ne kas kita, o tik likučiai minimų transporto priemonių, kurių eksploatacija seniai pasibaigė, jos neteko prekinės vertės, tiesiog supuvo ir tinka nebent į metalo laužą ar į sąvartyną. Kadangi yra likę tik dokumentai ir valstybiniai numeriai tų transporto priemonių, tačiau antstolė niekada nesidomėjo, kur yra tas turtas, neatvyko jo surašyti ar apžiūrėti, o pasitenkino tik popieriukų rašinėjimu, nors į jos pareigas įeina tikrinti faktines aplinkybes apie turto buvimą ar nebuvimą atitinkamoje vietoje. Apeliantas nėra įpareigotas pateikinėti metalo laužą į antstolės kontorą ir tuo labiau neturi tokios juridinės teisės minėtoje įmonėje.
3. Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės yra niekinės, nes skolininkė atsako savo turtu, ir jei jo nėra ar jis yra sunaikintas arba susidėvėjo, nors ir likęs įmonės balanse, reikia jo ieškoti įmonėje, o ne pas asmenį, kuris niekaip nesusijęs su įmone. Jei įmonė neturi jokio turto ir nevykdo jokios veiklos, jai gali būti skelbiamas bankrotas antstolio iniciatyva ir skiriamas turto administratorius, tačiau apeliantas, kaip fizinis asmuo, negali būti atsakingas už įmonės turtą ir tuo labiau jį kažkam pateikinėti.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu į skolininkės vadovo atskirąjį skundą (b. l. 44-45) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2012-05-03 nutartį nepakeistą šiais argumentais:
1. Apeliantas niekad nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog jis nėra įmonės vadovas. Nepateikė net tuomet, kai buvo skiriamos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą. VĮ Registrų Centro 2012-06-14 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (b. l. 46-47) duomenimis, įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2006-07-26 iki šios dienos yra apeliantas. Remiantis šiais duomenimis, reikalavimai buvo siunčiami įmonės direktoriui.
Šalies argumentai
2. Apeliantas, teigdamas, jog antstolė niekada nesidomėjo, kur yra įmonės turtas, akivaizdžiai meluoja, nes įmonės vadovas gaudavo reikalavimus nurodyti turto buvimo vietą. Už šių reikalavimų nevykdymą apeliantas yra nubaustas net du kart piniginėmis baudomis, todėl ir buvo kreiptasi į teismą dėl arešto paskyrimo. Surašyti ar apžiūrėti įmonės turto antstolė negalėjo, nes jai nėra žinoma šio turto buvimo vieta.
3. Apeliantas teigia, jog jam ankščiau paskirtos baudos yra niekinės, nes skolininkė, būdama uždarąja akcine bendrove, atsako už savo skolas turtu, įmonės vadovui paskirtos baudos nėra įmonės skolos. Už antstolio reikalavimų nevykdymą atsako ne įmonė, o jos vadovas, todėl baudos ir buvo paskirtos apeliantui, tačiau paskirtų baudų pareiškėjas nemoka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos teismų ir informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-22 nutartimi c. b. Nr. 2-22806-151/2010 skolininkės vadovui už antstolės reikalavimų nevykdymą pateikti duomenis apie turtą paskirta 200 Lt bauda. Teismas įvertino, jog skolininkės vadovas savo kaltę pripažino, antstolio įpareigojimo neįvykdė pirmą kartą, telefonu antstolę informavo apie įmonės turtinę padėtį, todėl neskyrė antstolės siūlytos maksimalios 2.000 Lt baudos (CPK 645 str. 3 d.); 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nutartimi c. b. Nr. 2-12732-615/2011 skolininkės vadovui už antstolės reikalavimų nevykdymą pateikti duomenis apie turtą paskirta 1.000 Lt bauda, nors antstolė prašė paskirti jam areštą.
Taigi nagrinėjamu atveju antstolė jau trečiąjį kartą kreipėsi į teismą, prašydama apeliantui taikyti sankciją už skolininkės pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymo (CPK 645 str. 3 d.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jis jau nuo 2010 m. spalio mėn. nėra skolininkės vadovas, todėl neprivalo vykdyti antstolės nurodymų ir reikalavimų dėl skolininkės žinioje esančio turto pateikimo antstoliui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtą apelianto argumentą visiškai paneigia kartu su antstolės atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas VĮ Registrų centro 2012-06-14 Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 46-47), iš kurio matyti, jog apeliantas nuo įmonės įregistravimo dienos 2006-07-26 yra ne tik skolininkės direktorius (vadovas), bet ir vienintelės akcininkas. Apeliantas, šią versiją iškeldamas tik šioje byloje, antstolei trečiąjį kartą pasikreipus į teismą dėl baudos (arešto) skyrimo, aiškiai klaidiną teismą, tuo labiau, kad pirmąjį kartą (2010-11-22 nutartimi) apeliantui netgi buvo sumažinta bauda, nes jis savo kaltę pripažino. Kita vertus, vadovaujantis CK 2.62 straipsnio 3 dalimi, juridiniai asmenys privalo Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatyta, kad Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens organai; juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. To paties CK 2.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymų dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Tačiau, kaip minėta, pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo pat įmonės įregistravimo 2006-07-26 iki 2012-06-14 įmonės vadovu (direktoriumi) bei vieninteliu akcininku buvo apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, jeigu, kaip jis teigia, nebėra vadovas ir akcininkas, tuomet nepateikimas Juridinių asmenų registrui informacijos apie valdymo organo narių ir dalyvių pasikeitimus vertintinas kaip nepakankamai atidus ir rūpestingas (CK 2.87 str.). Įstatymo reikalavimų nepaisymas sukelia neigiamas pasekmes. Teisinga yra ta informacija, kuri yra paskelbta viešame registre (CK 2.66 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 645 straipsnio 2 dalimi, jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Todėl apelianto argumentai, jog jam paskirtos baudos yra niekinės, nes skolininkė, būdama uždarąja akcine bendrove, pati atsako už savo skolas turtu, o įmonės vadovui paskirtos baudos nėra įmonės skolos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl apelianto argumento, kad skolininkės nuosavybės teise turimos transporto priemonės yra tik metalo laužas ir jis nėra įpareigotas pateikinėti metalo laužą į antstolės kontorą, pažymėtina, kad pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, nesutinkančiam su antstolio reikalavimu, CPK XXXI skyrius numato teisę skųsti antstolio veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog apeliantas per antstolės nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo pateikti informacijos apie įmonės turtą (konkrečiai – apie registruotas transporto priemones, jų (tiek metalo laužo, jeigu jos susidėvėję, tiek jų valstybinių numerių ir dokumentų) buvimo vietą, tokiu būdu vilkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą ar darydamas jį neįmanomu, taip pat pažeisdamas išieškotojo teisėtus interesus kuo greičiau atgauti skolą, tai daro piktybiškai (būdamas už tai baustas baudomis ir klaidingai teigdamas, jog nėra įmonės vadovas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokios pagrindo naikinti visiškai pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.