Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-730-549/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-11-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-02-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
1-730-549/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44431-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
M. Š.
Nukentėjusysis
S. I.
Advokatai
Svietlana Baracevičienė, Svietlana Baraceviči
Kategorijos
  • 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-730-549/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44431-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1.; 1.2.4.6.1.;2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Kristinai Vyšniauskienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei,kaltinamajam M. Š., jo gynėjai advokatei Svietlanai Baracevičienei,nukentėjusiajam S. I.,ekspertui Gintautui Paulikui,vertėjai Svetlanai Agafonovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. kaltintas tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą: t.y. ., kaltinamas tuo, kad 2024-11-01, apie 02:00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu S. I. į nosį, padarydamas jam nosies kirstinę žaizdą ir tokiu būdu padarė S. I. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju M. Š. kaltės nepripažino. Parodė, kad viskas vyko 2024 metais naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. Buvo eilinis vakaras, kadangi dirba pamaininį darbą (po 24 val.), tai spalio 31 d. nuėjo miegoti 22 val., nes anksti keltis. Spalio 31 d., apie 21 val., suprato, kad pas kaimynus ((duomenys neskelbtini)) prasideda pobūvis, girdėjosi triukšmas. Virš jo gyvena nukentėjusiojo brolis – K. I. ir O.. Su K. I. nepalaikė jokių santykių. Pas kaimynus girdėjosi vaiko šokinėjimas, muzikos garsai. Muzika tęsėsi iki 22 val. Jis žiūrėjo televizorių, o po to ėjo miegoti į miegamąjį. Bandė užmigti, tačiau negalėjo, nes triukšmas netilo, nors jau buvo 00 val. Supratęs, kad triukšmas netils, nuėjo į ,,saloną“, įsijungė televizorių ir užmigo. Miegojo tol, kol kažkas nepradėjo belsti, tiesiog daužyti jo duris. Durys yra šarvuotos, bet jos tiesiog drebėjo. Jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs prie durų pamatė, kad stovi nematyta moteris, kuri kumščiais daužė duris. Tai vyko bendrame koridoriuke, kuriame yra jo ir kaimynės butai. Pirmos durys iš laiptinės buvo atidarytos. Jis atidarė duris, kurios atsidaro į lauko pusę, o, kaip dabar žino, K. G., puolė ant jo į butą, šaukdama ir keikdamasi necenzūriniais žodžiais. Moteris tvirtino, kad pas jį namie garsi muzika, kad girdisi būgnų garsai, kad vaikams neleidžia miegoti. Ji veržėsi į butą, peržengė slenkstį, iškeikė, pradėjo rankomis mojuoti. Jis atstatė rankas, norėdamas ją išstumti, išprašyti iš savo namų. Moteris buvo girta, sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, todėl nežinojo, ką ji gali padaryti, nes namuose buvo dukra, žmona. Tuo metu jis pats buvo išsigandęs ir kaip vienintelis vyras namuose, turėjo gintis. Jam bandant ją išprašyti, koridoriuko gale pamatė stovintį vyriškį – nukentėjusįjį, kuris svirduliavo. Kai jis atstūmė moterį, kuriai jokių sužalojimų nepadarė, ir ji jau buvo bendrame koridoriuke, jis žengė jai iš paskos ir pamatė tarpduryje . (prie lauko durų (geltonų). Kol aiškinosi su moterimis, nepastebėjo ar šis ten buvo. Jis jau norėjo uždaryti savo duris, bet nukentėjusysis jį puolė klausdamas, kodėl jis stumdo jo moterį. Jis minėtą moterį porą kartų pastūmė tam, kad ją išprašyti iš savo iš buto ir uždaryti buto duris. Tų žmonių iki tol jis nepažinojo ir nebuvo matęs. Nukentėjusysis vyras praleido moterį ir puolė ant jo su kumščiais. Durų uždaryti nepavyko, nes jį užpuolė, kaip dabar žino, S., praleidęs moterį į bendrą patalpą. Tada įvyko susigrūmimas. Durys užsitrenkė ir visos grumtynės vyko prie skydinės, mažajame koridoriuke. Tuo momentu jo žmona buvo hole. Kadangi nukentėjusysis taikė jam į veidą, jis užsidengė, tačiau dešinės kojos keliu jam pataikė į galvos sritį. Nukentėjusysis jį griebė už rankų ir išsitempė, tačiau pats užkliuvo už slenksčio ir trenkėsi į duris - trenkėsi šonu ar nugara, tuo metu jį laikydamas už rankų. Moteris, kuri buvo bendrame koridoriuje, nagais griebė jam už kaklo, matyt, norėjo atitraukti, bet nukentėjusysis jo ranką laikė abiem rankom, o moteris visu svoriu ant jo kairės rankos pasikabino. Tuo metu dar nukentėjusiojo brolis atėjo ir du kartus kaire ranka jam trenkė į galvą. Po to išėjo kaimynas, kurio durys yra priešais, ir paprašė liautis. Kadangi per durų akutę viską matė jo žmona E. Š., ji iškvietė policiją. Tada jis nuėjo apsirengti. Kaltės nepripažįsta, nes jis net negalėjo suduoti, kadangi gynėsi nuo daugiau žmonių, o be to, moteris elgėsi agresyviai. Po susigrūmimo jam pačiam buvo padaryti sužalojimai, kliuvo į veido sritį nuo kumščių ir prie ausies pataikė iš kojos, nukentėjusiojo sugyventinė su nagais puolė jį.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp nukentėjusiojo S. I. ir įtariamojo M. Š., pastarojo duotus parodymus (1 t., b. l. 178-181), parodė, jog kai muistėsi, gal ir galėjo ranka suduoti nukentėjusiajam, nes ir jam buvo suduoti smūgiai, tačiau tai nebuvo tyčiniai veiksmai. Policijos pareigūnų visada buvo apklausiamas kaip įtariamasis, o jo žmonos niekas neapklausė, nes laikė nepatikima liudininke, tuo tarpu neblaivi S. I. sugyventinė laikoma patikima liudininke. Jis pats įvykio metu buvo sužalotas, yra medicininė išvada. Kreipėsi į gydytoją, nes po įvykio jam pradėjo tirpti dešinė koja, didelis skausmas nugaroje. Buvo išvežtas į ligoninę iš darbo, turėjo nedarbingumą dėl nugaros skausmų ir sužalojimų galvoje. Jis sportuoja ,,Gym plius“, po įvykio, 3 ar 4 dienas nėjo į salę, o po to ėjo, nes turi visą parą būti aktyvus, todėl ten mankštinasi. Grįžęs iš ligoninės jis taip pat parašė pareiškimą, nes sunkiai judėjo, leidosi vaistus, bet jo byla nutraukta. Darbe fizinės jėgos negali naudoti, jų darbo pagrindas – informuoti policijos pareigūnus. Tačiau kaip apsiginti žino. Darbe yra keliami reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos, todėl dėl šios bylos gali prarasti darbą.

Apklaustas įtariamuoju M. Š. parodė (2024-11-18 apklausa), kad 2024-10-31, apie 22 val., jis nuėjo miegoti, kadangi anksti reikėjo keltis į darbą. Namuose taip pat buvo jo sutuoktinė E. Š. ir dukra G. Š.. Jos abi taip pat jau miegojo. 2024-11-01, apie 2 val., jis prabudo iš miego išgirdęs stiprų durų trankymą. Nuėjęs prie durų pažiūrėjo pro akutę ir pamatė stovinčią nepažįstamą moterį. Jis atidarė duris ir ji pradėjo jį vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikusi ir veržėsi į jo butą. Jis pabudęs iš miegų nesuprato kas vyksta. Norėdamas uždaryti savo buto duris, pastūmė moterį. Užuodė, kad nuo moters sklinda alkoholio kvapas. Jis tą vakarą buvo visiškai blaivus. Tarpduryje stovėjo minėtos moters vyriškis, kuris pasakė jam, kodėl stumdo jo moterį ir puolė ant jo. Įvyko grumtynės tarp jo ir minėto vyriškio. Jis pirmas smūgio vyriškiui nesudavė, tas vyras būdamas neblaivus pirmas ant jo puolė. Kiek jam smūgių buvo suduota, neskaičiavo. Jam buvo trys guzai galvoje, apdraskytas kaklas. Buvo suduota ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Suduota buvo kumščiais ir apdraskytas kaklas nagais. Jis gindamasis galėjo netyčia pataikyti S. I. į nosį, tačiau pirmas jokių smūgių nesudavė ir jokios tyčios sužaloti asmens neturėjo. Jis tiesiog gynėsi ir bijojo dėl savo šeimos saugumo, kadangi neblaivūs asmenys pažadino jį vidury nakties ir norėjo įsibrauti į jo butą. Jis visiškai nesuprato, ko jie iš jo nori ir kas vyksta. Minėtus asmenis jis matė pirmą kartą. Jiems besigrumiant su tuo asmeniu, atėjo kaimynas K. iš trečio aukšto ir jam užspaudė vieną ranką prie sienos, moteris, kuri veržėsi pas jį į butą, užspaudė jam kitą ranką, o asmuo, su kuriuo grūmėsi (kaip žino vardu S.) išsilaisvino ir pradėjo jam smūgiuoti vėl į įvairias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai, konkrečių smūgių pasakyti negali, tačiau, kaip jau ir minėjo, viso įvykio metu jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Kai jį asmenys paleido, jis grįžo į savo butą ir jo žmona pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo visas įvykio aplinkybes. Nors jam po viso įvykio buvo pradėjusi skaudėti nugarą, tačiau greitosios medicinos pagalbos jis nesikvietė, žmona jam suleido vaistų nuo skausmo, galvojo skausmas praeis savaime. Tačiau 2024-11-01 nuvykus į darbą skausmas nesiliovė ir jis nusprendė į darbo vietą išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri jį pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo atlikti būtini tyrimai ir jam buvo išrašyta nedarbingumo pažyma nuo 2024-11-01 iki 2024-11-05. Su pranešimu apie įtarimą jis nesutinka visiškai, kadangi specialiai ir tyčia jokio smūgio į nosį S. I. jis nesudavė. Sužaloti galėjo jį netyčia, gindamasis. (1 t., b. l. 166-169).

Papildomai apklaustas įtariamuoju M. Š. parodė (2024-12-17 apklausa), kad prašo remtis ankstesniais jo parodymais, tik patikslina, kad visų pirma jam atstūmus moterį nuo savo buto durų, su ja kartu buvęs vyriškis, t. y., S. I. pradėjo eiti link jo agresyviai nusiteikęs, jis nespėjo užsidaryti savo buto durų ir jie susigrūmė, t. y., S. I. jį sugriebė už rankų, o jis gindamasis netyčia galėjo pataikyti ranka jam į nosį, specialiai jo sužaloti tikrai neketino ir į nosį specialiai jis netaikė. Norėdamas išsilaisvinti iš šio asmens, galėjo netyčia pataikyti jam į nosį (1 t., b. l. 173-175).

Nukentėjusysis S. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo santykiai su broliu geri. Parodė, kad įvykio vakarą jis su K. svečiavosi pas brolį, (duomenys neskelbtini). Jie vartojo alkoholį: moterys - vyną, jiedu - alų. Sėdėjo, žiūrėjo televizorių, kartas nuo karto girdėjo muziką, garsas buvo ,,bum, bum“. Jis pirmas išėjo, leidosi laiptais, muzikos garsas buvo. K. sako, „palauk“, nuėjo ten, kur tas garsas buvo. Jis laukė prie laiptinės turėklų. Jis dar jai pasakė „einam namo, nedurniuok“. Durys atsidarė, pasigirdo keiksmai, šaukimai, pykčiai, „ko čia man trukdot miegoti, ilsėtis“, keiksmažodžiai. Jis pamatė, kaip bendram koridoriuje pastūmė K. ir su kumščiu užsimojęs ėjo link jos. Po to pastūmimo, ji išsigando ir atsidūrė prie jo, tuo metu ji nieko nesakė. Jis negirdėjo, ką ji sakė, kai kaltinamasis duris atidarė. Girdėjo, kaip K. beldėsi. Kai durys atsidarė, jis negirdėjo, ką ji kalbėjo, o kaltinamasis rėkė su keiksmažodžiais: ,,užknisot, pastoviai ramybės neduodat, triukšmai“. Jie ten negyvena, tai nežino, kokie santykiai tarp kaimynų. Tada, kai pamatė, kaip pastūmė K., įsikišo ir jis, sakydamas „ko stumdai mano moterį“. Nematė, kad kaltinamasis turėtų ką rankose, kai trenkė jam į nosį. Kai jam trenkė į nosį, jis apkabino kaltinamąjį per sprandą, palenkė jį, norėjo paguldyti. Šis priešinosi, draskėsi, pradėjo mosikuotis, tada susvirduliavę jiedu trenkėsi į sieną. Jis kaltinamajam už sprando paėmė, palenkė, kad nematytų, kur trenkti. Tada atbėgo K., kuris patraukė jį (nukentėjusįjį). Negali atsakyti, iš kur kaltinamajam atsirado sužalojimai, galimai nuo sienos. Jis jam nespyrė į galvos sritį. M. Š. žemesnis už jį, savo fizinės jėgos nevertino. Jo veiksmai nebuvo agresyvūs, jis kaltinamajam nei trenkė, nei sudavė, tiesiog norėjo tik sutramdyti, nes šis pastūmė K. ir iškėlė kumštį. Jei nebūtų trenkęs, jie būtų ir išėję, viskas įvyko spontaniškai. Kai jau atėjo K., šiedu su kaltinamuoju tarpusavy ginčytis pradėjo. Visą tą laiką kaltinamojo buto durys buvo atidarytos. Kai jau K. jį atitraukė, tada kaltinamojo žmona ir kaimynas iš priešais išėjo. Kaimynas liepė baigti triukšmauti, M. Š. išėjo į kambarį, apsirengė, grįžo į koridorių ir uždarė savo duris. Jis buvo išgėręs ir nesuprato, už ką jam trenkė. Jo tikslas nebuvo užpulti ar sumušti, norėjo tik apginti K.. Kai K. pamatė jo nosį, pasakė, kad reikia kviesti policiją. Atvažiavusi policija paklausė, kas įvyko, apžiūrėjo nosį, iškvietė greitąją. M. Š. dar bandė aiškintis, bet pareigūnai liepė eit į namus ir laukti. Kai sužinojo, kad yra kaltinamas, kai pats nukentėjo, tada ir pats parašė pareiškimą.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 38-41) nukentėjusysis parodė, jog girdėjo, kad K. G. kažką sakė, bet ką kalbėjo, nežino. Jis tik bandė ją atkalbėti, sakė „neblūdyk, einam namo“. Jis matė tik pagrindinėje laiptinėje kaip K. G. pastūmė. Nematė to momento, kai K. buvo koridoriuke. Pagal tą atstumą, ką matė, ji buvo koridoriuko viduryje. Pirmo pastūmimo nematė, tik pamatė, kai atsitraukė. Jis stovėjo prie laiptinės turėklų, o kaltinamasis ją atsistūmė beveik iki tų laiptų, priartėjo ir tada jau stūmimo metu jie atsidūrė prie tų durų. M. Š. žmoną pamatė, kai K. jau buvo juos išskyręs. Ji po visko priėjo, pažiūrėjo, kas vyksta, ir pasišalino. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo laiptinėje, laukė jų. Jam buvo nustatytas girtumas virš 1,5 promilių. Pareigūnai jį apžiūrėjo vietoje. Kadangi jis buvo neblaivus, konkrečių parodymų iš jo neėmė. Buvo įteiktas tik šaukimas atvykti pas tyrėją.

Nukentėjusysis S. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2024-11-18 apklausa), parodė, kad 2024-10-31, apie 20 val., su savo sugyventine K. G. atėjo į svečius pas savo brolį K. I. ir jo sutuoktinę O. I., (duomenys neskelbtini). Jis, K. sutuoktinė ir K. G. vartojo alkoholinius gėrimus, brolis K. I. tą vakarą buvo blaivus. Bevartodami alkoholinius gėrimus žiūrėjo ir televizorių, tačiau jis didelio garso neskleidė. Kaimynas, gyvenantis apatiniame bute, visą vakarą klausėsi mušamųjų instrumentų skleidžiamą muziką, tačiau kadangi niekas iš jų miegoti dar nesiruošė, todėl ta muzika jiems netrukdė. 2024-11-01, apie 02:00 val., jis su savo sugyventine K. G. nusprendė eiti namo. Išėjus iš brolio namų jis jau buvo nulipęs laiptais žemiau, t. y., buvo antrame aukšte esančioje laiptų aikštelėje, o jo sugyventinė K. tuo metu nusprendė pasibelsti į antrame aukšte esančio buto Nr. 5 duris ir paprašyti kaimyno, kad pritildytų muziką. Jis sakė K., ką ji čia daro, prašė eiti namo ir neišsidirbinėti. Stovėdamas antro aukšto laiptų aikštelėje jis išgirdo konfliktuojančius K. ir minėtą kaimyną. K. G. prašė pritylinti muziką. Netrukus jis pamatė, kad minėtas asmuo pastūmė K. G. ir buvo užsimojęs ranka. Tuomet jis priėjo prie kaimyno ir pasakė, kad šis nestumdytų jo moters ir tada minėtas kaimynas nieko nesakęs sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį, dėl ko jis pajautė stiprų fizinį skausmą. Po šio veiksmo jis stengėsi asmenį sulaikyti, suėmęs kaimyną už galvos palenkė į apačią norėdamas paguldyti ant žemės, kad šis apsiramintų ir nebesimosikuotų. Specialiai asmeniui jis nei vieno smūgio tikrai nesudavė ir tokių ketinimų neturėjo. Po jam suduoto smūgio į nosį, jis minėtą asmenį norėjo tik sulaikyti. Tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jis panaudodamas kovinius veiksmus galėjo tik netyčia kažkur įtrenkti. Atsimena, kad kažkuriuo momentu jie abu trenkėsi į laiptinės sieną. Jis asmenį buvo įspraudęs į kampą ir laikė norėdamas, kad šis aprimtų. Išgirdęs triukšmą atbėgo ir jo brolis K.. K. įsiterpė tarp jų ir juos atskyrė. K. nei vieno smūgio minėtam asmeniui nesudavė. Grumtynės nurimo, jis paleido kaimyną, kaip dabar žino tai M. Š.. Pastarasis pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, jie taip pat sakė, jog kvies ir brolis K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvyko. Kadangi jam buvo prakirsta nosis, kraujavo iš jos, policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie suteikė pirmąją pagalbą, į ligoninę važiuoti jis atsisakė. Pas teismo medicinos ekspertus eiti atsisako, kadangi sužalojimas ant nosies yra užgijęs, todėl tai yra netikslinga. Taip pat nori pasakyti, kad nurimus konfliktui, M. Š. išėjo vėl į laiptinę ir pradėjo iš naujo žodžiais konfliktuoti su jo broliu K., kai laukė policijos pareigūnų. Civilinio ieškinio jis nereikš (1 t., b. l. 38-41).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2024-11-28 apklausa), nukentėjusysis S. I. parodė, kad prašo pridėti prie jo apklausos protokolo tiriamo įvykio filmuotą medžiagą, kuri buvo užfiksuota iškarto po konflikto š. m. lapkričio 1 d. 02 val. 07 min. telefonu Xiaomi Redmi 11 light 5G. Vaizdo įrašą užfiksavo O. I.. Taip pat nori papildyti dėl sužeidimų, kuriuos patyrė gindamas savo sugyventinę K. G.. Pamatęs kaip M. Š. stumdo jo sugyventinę K. G. garsiai keikdamasis rusiškais necenzūriškais žodžiais ir yra užsimojęs į ją ranka, bei išgirdęs pagalbos šauksmą iš savo sugyventinės, jis puolė ginti ją prieidamas ir įsiterpdamas tarp jų bei klausdamas M. Š., kodėl stumdo jo sugyventinę. Tuo metu M. Š. toliau keikdamasis rusiškais necenzūriškais žodžiais, ta pačia užsimojusia dešine ranka, trenkė jam vieną smūgį į veido sritį. Jis pajuto didelį skausmą nosies srityje. Smūgio metu buvo prakirsta viršutinė nosies dalis. Gindamasis nuo galimų tolimesnių smūgių ir siekdamas apginti K. G. bei sutramdyti užpuoliką (M. Š.) panaudodamas kovinių imtynių veiksmus jis paėmė M. Š. už sprando bandydamas prispausti prie žemės, kad šis nebekeltų grėsmės ir nesužalotų jo ir jo draugės. Tačiau M. Š. galva smūgiavo jam į smakrą, dėl ko jis pajuto skausmą ir smakro srityje ir patyrė sumušimą bei nubrozdinimą. Po smūgio jis paleido M. Š. ir atsitraukė, tačiau M. Š. nenusiramino ir agresyviais judesiais (rankų mostais) toliau puolė ir jis pajuto dar vieną smūgį į veido sritį. Smūgio metu jam buvo pamušta dešinė akis. Ginantis nuo M. Š. smūgių vėl įvyko susistumdymas, kurio metu jis panaudodamas kovinių imtynių veiksmus prispaudė M. Š. prie sienos, kad nebekeltų grėsmės. Įvykio metu, gindamas savo sugyventinę K. G. ir gindamasis pats nuo piliečio M. Š. agresyvaus elgesio jis patyrė daugiau nei vieną smūgį į veido sritį ir daugiau nei vieną sužalojimą, jam buvo prakirsta nosis, sumušta dešinė akis ir nubrozdintas smakras. Užfiksuotame vaizdo įraše, kuris buvo darytas iš karto po įvykio, akivaizdžiai matosi jo veido sužalojimai, prakirsta nosis, sumušta akis ir nubrozdintas smakras, kuriuos jis patyrė nuo piliečio M. Š.. Gindamasis nuo M. Š. jis nesudavė pastarajam nei vieno smūgio, tik panaudodamas kovinių imtynių veiksmus prispaudė jį prie sienos. Tikslo konfliktuoti, smūgiuoti ar kitokiu būdu sužaloti M. Š. jis tikrai neturėjo (1 t., b. l. 42-45).

Ekspertas Gintautas Paulikas teisiamajame posėdyje pagal 2024-12-10 išvadą (1 t., b. l. 95), paaiškino, jog tyrimo objektas – medicininis dokumentas, kuris buvo pateiktas jų įstaigai, šioje kopijoje GMP darbuotojas K. aiškiai aprašė sužalojimą. Turi ir teismo medicinos vadovėlį, kuriame aprašyta, kas padaro kirstines žaizdas – jas padaro aštrūs daiktai. Patvirtino, jog kirstinės žaizdos padaromos įrankiais, kurie turi ašmenis, pleištą. Pagal mediko aprašą matyti, kad tai kirstinė žaizda, tad jis taip ir traktuoja. Jei medikas parašė, kad kirstinė žaizda, tai kitaip vertinti jis negali, kaip kad padaryta kirstiniu daiktu. Buvo vienas trauminis kontaktas. Gali suduoti ir buku, ir aštriu daiktu. Tai vis tiek yra smūgis. Muštinė žaizda turėjo būti parašyta. Jei būtų su žiedu suduota, vis tiek tai bus muštinė žaizda padaryta kietu, buku, ribotu daiktu. Tyrimo užsakovas – vyr. tyrėja V. L., tą aplinkybę ji turėjo ir išsiaiškinti iki teismo. Jei buvo žaizda, tai turėjo būti tirtas ir įrankis, su kuriuo buvo suduota. Kur įvykio vietoje yra aštrus daiktas, šiuo atveju eina kalba apie kirstinę žaizda. ,,Kirstinė žaizda“ kumščiu negali būti suduota. Atsitrenkus į radiatorių būtų muštinė žaizda. Kirstinės žaizdos padaromos kertamaisiais įrankiais, kurie turi ašmenis (kardai, kirviai, kastuvai ir kt.).

Liudytoja K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. I. yra jos sugyventinis. Įvykio vakarą svečiavosi pas O. ir K.. Jie sėdėjo, vartojo alkoholį, kalbėjosi. Visą laiką nuo 20 val. iki puse dviejų vartojo alkoholį. Apie puse dviejų susiruošė eiti namo. S. pirmas išėjo, o ji, besileisdama, išgirdo garsiai skambant muziką, todėl nuėjo ten, iš kur ji sklido. Garsas buvo duslus, kaip būgnai, Afrikos būgnų melodija, gal televizija, radijas, grotuvas. Kai svečiavosi, nežymus triukšmas taip pat buvo. Ten buvo du butai, durys - bendro naudojimo, jos buvo visiškai atidarytos. Ji nuėjo, pabeldė į duris pagal garsą. Jos tikslas buvo paprašyti, kad pritildytų muziką. Tiesiog elgėsi pilietiškai. Pabeldė 3 kartus garsiai į duris. Duris atidarė, kaip dabar žino, M. Š. ir ją nubloškė į sieną. Kai atidarė duris, jis buvo pusnuogis. Jis buvo labai energingas ir agresyvus, neatrodė iš miego pažadintas. Ji pasakė: ,,Labas vakaras, prašau išjungti muziką, nes trukdote miegoti“. Prie durų buvo viena, S. buvo atsirėmęs į laiptinę, jis bandė atkalbėti, sakė: ,,baik blūdyti“. Bet ji priėmė tokį sprendimą – sudrausminti. Persimėtė keliais žodžiais su buto šeimininku ir pokalbio metu jį ištiko pykčio priepuolis. Ji buvo apie metrą nuo jo slenksčio. Tiksliai pamena, kad slenksčio neperžengė. Jis bloškė vieną kartą į krūtinę, tada pasivijo, vėl nubloškė ją prie laiptų turėklų ir tada kumštį iškėlė, jausmas buvo toks, kad trenks. Kai pirmą kartą pastūmė, ji atsitraukė, išsigando, šaukė. Ji bandė atsitraukti tolyn, bet jis ją pasivijo, dar kartą ją stūmė. Po antro smūgio ji jau buvo bendro naudojimo laiptinėje ir tada jau S. įsikišo, paklausė: ,,kodėl muši mano moterį“. M. Š. trenkė kumščiu S. I. į nosį ir ją sužalojo, o po to su galva trenkė į krutinę, todėl S. prirėmė jį ir laikė prispaudęs. Tada atbėgo K., kuris juos išskyrė, ir M. Š., keikdamasis nuėjo apsirengti, buto durų neužsidaręs. Jis apsirengė ir tada atėjo vėl tęsti diskusijos dėl triukšmo. Pamena, kad atidarius duris, iš buto sklido būgnų garsas. Ji tiksliai matė, kaip M. Š. sudavė kumščiu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užduotas klausimas, ar tiksliai pamena, kaip ir kur suduota. Tai atsakė, kad negali tiksliai atsakyti, kaip tai buvo padaryta. Jos neblaivumas buvo nustatytas 1,21 promilės. Parodė, kad įvykio metu ji nelaikė M. Š. už rankos. Kai ją stumdė prie durų, ji buvo viena, o kai jau pristūmė prie S., ji jau turėjo užnugarį. Nors stūmimai buvo intensyvūs ir skausmingi, pėdsakų ant jos neliko. Dėl sužalojimo kreipėsi į policiją, bet buvo nutraukta byla. Nesutinka, kad išprovokavo M. Š. elgesį, nes tikrai buvo triukšmas M. Š. bute. Jie skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad pasitikslinti, ar tikrai iškvietė policiją.

Liudytojas K. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Š. yra jo kaimynas, o nukentėjusysis jo brolis. Su kaimynu santykiai neutralūs. Įvykio vakarą pas juos į svečius atėjo brolis S. su K.. Jų butas yra (duomenys neskelbtini). Jie vakarojo. Išleidę svečius, jis nuėjo atsigulti, kai žmona pasakė, kad kažkas vyksta apačioje. Jis nuėjo ir pamatė, jog brolis S. prirėmęs M. Š. prie sienos. Atbėgo ir juos išskyrė. Viskas vyko didžiajame koridoriuje, laiptinėje. Nežino, kodėl vyko tas susirėmimas. M. Š. leido muziką, buvo ,,bumčikai“, būgnų garsas. Jis visada ją leidžia, dėl to turėjo pokalbį. Nežino, ar turi muzikos instrumentus. Gal kažkiek ir buvo to garso ir jų bute, bet jam miegoti netrukdė. Kai nusileido ir S. buvo M. prie sienos prirėmęs, S. nosis buvo kruvina. M. Š. apsižodžiavo ir nuėjo į savo kambarį, apsirengė rūbus ir atėjo vėl į koridorių diskutuoti. M. Š. buto durys buvo atdaros, kai jis nuėjo apsirengti. Kai apsirengė, atėjo ir tada uždarė duris. S. buvo praskelta nosis, kruvina. Ant M. sužalojimų nematė. K. G. šone stovėjo, ji konflikte nedalyvavo. Jis iškvietė policiją, žino, jog M. Š. ar Š. taip pat kvietė. M. Š. vis šūkavo, šaukė ir ant jo, kad jis triukšmauja, kad remontai vyksta, kad vaikai kamuolį spardo. Brolis pasakojo, kad viskas įvyko dėl to, jog M. Š. puolė ant K.. Nežino, kaip brolis su sugyventine atsidūrė pas M. Š.. Bet kai jis atėjo, negrojo muzika. Pareigūnai buvo atėję ir pas juos, apklausė, kas įvyko, kodėl policija buvo iškviesta. Jis juos pasitiko, atidarė duris, nes buvo kodinė spyna, pakilo kartu į antrą aukštą. Pareigūnai apžiūrėjo sužalojimus ir iškvietė greitąją. Sulaukus greitosios medikų, šie išsivedė S. į automobilį.

Liudytoja O. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad su vyru K. I. gyvena (duomenys neskelbtini). Spalio 31 d., vakare atvyko į svečius vyro brolis S. su sugyventine. Jie vakarojo, smagiai leido laiką ir apie 1 val. 30 min. nusprendė skirstytis. Tą vakarą žiūrėjo televizorių, be muzikos, nes kitame kambaryje miegojo vaikai. Iš apačios, antro aukšto, 5 buto girdėjosi triukšmas. Garsas ,,bum, bum“ – būgnų ar kažkoks įrašas. Tas garsas girdėjosi iki pat jiems išsikirstant, todėl greičiausiai iki 2 val. Kadangi tai ne pirmas kartas, garsą ignoravo. Anksčiau jos vaikai bandė įrašinėti tą garsą, bet telefonu nepersiduoda tas dažnis. Vyras bandė kelis kartus pas kaimyną eiti aiškintis, kaimynė šalia gyvenanti ėjo, bet niekas durų nedarė. Kai išsiskirstė, jai iš kambario nešant indus į ,,saloną“, išgirdo triukšmą. Jos butas 3 aukšte ir kai atidarė duris, išgirdo, kad garsas sklido iš 2 aukšto. Vyrui pasakė, kad kažkas vyksta ir vyras bėgo į apačią. Ji pasiėmė telefoną ir bėgo iš paskos. Šiek tiek spėjo nufilmuoti. Ten buvo S., K., G. ir kaimynas iš 5 buto. Kai ji atėjo, jau visi skirstėsi. Sužalojimus matė ant S., jam nosis buvo sužalota. Kaltinamasis skundėsi, kad ausis skauda, kad kažkas patempė jam ausį. Kiek žino, kaimynė iš 5 buto iškvietė policiją, o jie antrą kartą perskambino iš jos telefono. Paskui kaimynas iš 7 buto išlindo, kai jie jau ant laiptų buvo. Pačio konflikto nematė. Nežino, kodėl įvyko konfliktas, bet gali būti, kad K. G. norėjo sudrausminti kaimyną. Incidentas prasidėjo, kada jos svečiai išėjo, tai nuo 1.30 val. iki 2 val. Jų bute buvo atliekami remonto darbai ir gavo nusiskundimų iš 5 buto, bet jie remonto darbus darė legaliai. Jos vaikams (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų, bet jie dažniausiai muzikos klausosi su ausinėmis. Jie yra labai užsiėmę, grįžta vėlai vakare 19.30 val. - 20 val. vakare.

Liudytoja E. Š. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra kaltinamojo žmona, sutinka duoti parodymus. Parodė, jog įvykio naktį, ji atsibudo nuo garsaus trenksmo į duris, buvo gili naktis, laiką sužinojo vėliau. Garsas truko apie minutę laiko. Kai ji išėjo, vyras jau buvo atidaręs duris, o jai nepažįstama moteris jau buvo įėjusi į jų butą ir bandė praeiti pro vyrą, isteriškai šaukė. Tą naktį jie miegojo su vyru atskiruose kambariuose. Kas įvyko, ji nesuprato, tos moters anksčiau nebuvo mačiusi. Moteris šaukė: ,,aš žinau, kur tu dirbi, aš padarysiu tvarką, tu kvieti visada policiją“. Vyras kelis kartus liepė jai išeiti, klausė kas ji tokia. Tarpdury matė vyrą – nukentėjusįjį, ji jo nepažinojo, matė pirmą kartą. Jis niekaip nereagavo, rėmėsi tarpdury. Jos vyras yrėsi kartu su ta moterimi, o moteris bandė prasiveržti. Galiausiai jie pasišalino iš koridoriaus, ji nematė ar vyras stūmė moterį, ar ne. Kai jie pasišalino, durys užsidarė. Po kiek laiko ji priėjo prie durų ir žiūrėjo pro akutę. S., jo vardą sužinojo iš bylos, laikė jos vyrą už pečių ir smūgiavo jos vyrui. Po smūgio jos vyras išsilaisvino, tada jie lyg priėjo prie durų, ta moteris pasirodė, bandė jos vyrą atitraukti, įsikibo į vyro ranką, o S. laikė kitą ranką. Kiek ji matė, vyro rankos niekada nebuvo laisvos. Po to pasirodė K., kaimynas iš trečio aukšto, puolė ir jis, smūgiavo jos vyrui. Suprato, kad jie yra visi kartu, kad K. vienas iš jų, nes nebandė skirti, o puolė jos vyrą. K. su šeima gyvena virš jų, yra jiems kvietę policiją (2023 m. gruodžio pabaigoje), nes girdėjosi pastovus plaktuko daužymas naktį, o jų paaiškinimas buvo, kad jie mušė mėsą. Įvykio naktį jie jau vakare girdėjo, kad pas kaimynus vyksta išgertuvės, o vyrui sunkiai sekėsi užmigti, tai jis išėjo miegoti į kitą kambarį. Pas kaimynus nebandė eiti. Vyras ragino kviesti policiją, bet ji tikėjosi, kad greitai viskas baigsis. Jų buto durys atsidaro į išorę. Tuo metu kai moteris veržėsi į butą, ji buvo hole. Savo vyrą matė tarp priebučio ir bendro koridoriaus. Ten yra atitverta patalpa su dviem skambučiais, kad niekas neitų. Nuo jos stovėjimo vietos iki jų buvo kokie 3 metrai atstumas. Matė, kad moteris jau yra bute, o vyras jos nebeleido eiti toliau. Ji nesuprato, ko ta moteris veržėsi į butą, jos pasakymai buvo nelogiški, rėkė: ,,aš žinau, kur tu dirbi, aš padarysiu tvarką“. Kadangi vyras į ją stovėjo nugara, nematė ar jis stūmė moterį, ar ne. Po to jie abu išėjo iš buto vykstant susistumdymui ir atsidūrė priebutyje. Kai durys užsidarė, po kokių 15-20 sekundžių priėjo prie akutės ir moters jau nebuvo. Pamatė, kad jos vyro rankos laikomos, todėl iškvietė policiją, nes suprato, kad kaimynai puola. Jų bute tą vakarą buvo visiškai tylu, nes ruošėsi miegoti. Buvo blaivūs. Namuose buvo dukra. Muzikos jie negirdėjo, o ką dukra matė ar girdėjo, negali atsakyti, nes dukra nebuvo išėjusi pažiūrėti. Jos vyras stengėsi pašalinti grėsmę iš jų buto. Jis nebuvo linkęs elgtis agresyviai. Kai skambino bendrajam pagalbos centrui, sakė tai, ką matė. Jos tikslas buvo greičiau sulaukti pagalbos. Pareigūnai atvyko du. Klausinėjo tame pačiame prieangyje, o paskui nuėjo pas kaimynus. Jie viską fiksavo savo kameromis. Policininkai fiksavo vyro sužalojimus, kai grįžo iš kaimynų.

Ji matė, kad vyrui kairėje pusėje virš antakio buvo gumbas ir nubrozdinimai, sprandas perrėžtas. Po policijos ruošė vyrą į darbą, nes įvykis buvo 2 val., o į darbą jam reikėjo puse šešių, tai nutarė nebemiegoti. Vyras sakė, kad skauda nugarą, kad skausmas eina į koją, todėl nutarė kartu vykti iki jo darbo, o ten jau iškvietė greitąja pagalbą, nes vyras nesugebėjo pats iš automobilio išlipti, kolegos padėjo jam. Nuo 7 val. ryto iki 4-5 val. vakaro buvo ligoninėje ir tada suteiktas nedarbingumas. Skausmai susiję po įvykio sumušimo, tampymo. Santykiai su kaimynais geri, su jais sveikindavosi. Iš kaimynų pretenzijų nėra turėję. Muzikos instrumentų, būgnų, svečių neturi, balių nedaro.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, nėra pažįstamas nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju, bet kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Nukentėjusiojo nepažįsta. Su kaltinamuoju jokiais santykiais nesusijęs, tik prasilenkia ir kartais pasisveikina. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, todėl žino, kodėl kviečiamas. Apie įvykį nieko nežino, jo nematė. Praeitą vasarą, birželio, liepos mėnesį kartais tekdavo girdėti vakarais (10-11 val.) mušamųjų garsus. Jo butas pirmas, o garsus girdėdavo iš 5 buto, kuriame gyvena kaltinamasis. Tuos garsus girdėdavo dažnai, bet namuose buvo ne kasdien. Garsus girdėjo didžiajame kambaryje, virš savo galvos, tiesiai ir sklisdavo akustinių mušamųjų garsas. Toks įspūdis jam susidarė. Girdėdavo muzikos (būgnų, mušamųjų) grojimą. Tuos garsus toleruodavo, dėl jų niekur nesikreipė, kaimynų dėl garso neįspėjo. Nežino kas toks K. I.. Pažintis su juo tokia, kad, kai šis ruošėsi daryti remontą, rinko parašus, ar neprieštaraus dėl remonto. Girdėdavo virš savo buto triukšmą, todėl nemano, kad jis buvo iš 9, o ne iš 5 buto.

Liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, gyvena su juo viename bloke, 6 bute, šalia kaltinamojo. Jų santykiai normalūs, pasisveikina. Nukentėjusiojo nepažįsta. Apie įvykį nieko nežino, jo nematė, nors buvo namuose, bet negirdėjo jokio triukšmo. Kadangi viskas vyko naktį, greičiausiai jau miegojo. Viename aukšte yra tambūras, ir jos ir kaltinamojo butai. Tambūre yra durys, bet nerakinamos. Girdimumas toks, kad, jei stovėtų prie durų, girdėtų, kas ten vyksta. 6 bute gyvena nuo 2022-09-28, tačiau triukšmo iš 5 buto nėra girdėjusi. Apie įvykį lapkričio 1 d. sužinojo iš tyrėjos.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Apie 3 metus gyvena (duomenys neskelbtini). 5 butas yra priešais. Tą naktį kaimynų tambūre girdėjo garsias kalbas. Bet apie ką kalba, negirdėjo. Girdėjo tik pakeltą toną. Pamatė ten žmones – moterį, vaikiną neapsirengusį iki pusės ir dar du ar tris žmones. Visi jie buvo kaimynų tambūre. Vienas neapsirengęs tambūre, o kiti arčiau laiptų. Jam išėjus, jie pabaigė kalbėtis. Jis įspėjo, kad vėlus laikas. Tuo metu nieko nevyko, tik pokalbiai. Negali atsakyti dėl neblaivumo, bet tai nebuvo draugiškas pasikalbėjimas. Intonacija, pakeltas tonas. Negali pasakyti, kuris taip kalbėjo. Jį pažadino žmona. Jis išėjęs pasakė, „turėkite sąžinės“. Negali atsakyti, ar buvo sužalotų asmenų, linkęs manyti, kad nebuvo. Bet jis tiesiog į juos nežiūrėjo. Prieš įvykį triukšmo negirdėjo. Kaimyno iš 5 buto negali vertinti, nes juo jokių santykių neturi. Muzikos garsai, būgnai ir dabar būna, bet iš kur jie sklinda, negali pasakyti. Galvoja, kad iš kaimynės 6 buto, bet ji turi mažą vaiką. Kada policija atvažiavo, negirdėjo.

Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje parodė kad įvykio metu dirbo reagavimo skyriuje, reagavo į tą įvykį dėl triukšmo. Tikslaus adreso nepamena, įvykis buvo naktį. Vyko su kolega L.. Kiek atsimena, gavo iš budėtojo pranešimą, kad konfliktuoja kaimynai, triukšmas, grumtynės, muštynės. Juos pasitiko akivaizdžiai neblaivūs asmenys, kurie nurodė, kad vartojo alkoholį bute, o po to sukonfliktavo su kaimynu. Buvo vyras ir moteriškė, kurie teigė, kad išėjo iš buto, ėjo pas kaimyną aiškintis dėl triukšmo, nes kaimynas dažnai triukšmaudavo. Ėjo aiškintis situacijos, nes tą vakarą teigė, kad triukšmavo. Priėję prie durų pabeldė, teigė, kad kaimynas atidarė duris ir pastūmė moterį, o vyriškis užstojo moteriškę, todėl įvyko grumtynės. Tas kaimynas, pas kurį beldėsi, trenkė kumščiu. Akivaizdžiai matėsi, kad nosis kraujavo. Įvykio vietoje vyriškis nieko nenorėjo, bet akivaizdžiai matėsi sužalojimas. Nuėjus pas tą kaimyną, jis sakė, kad jam tempė už kaklo, rankų, ar skundėsi kuo, nebepamena. Moteriškė, atrodo nebuvo sužalota. Konfliktas vyko tarp vyrų. Moteriškė su vyru išeidami iš ne savo buto sumąstė nueiti pas kaimyną, kuris seniau triukšmavo ar tuo metu triukšmavo. Išėjo pasiaiškinti ar pakalbėti, kodėl triukšmauja. Kas iniciatorius, neaišku, įvyko pastūmimas asmens iš 5 buto. Moteris ir vyras su prakirsta nosimi, jiems atvykus buvo ramūs, neagresyvus, bet akivaizdžiai neblaivūs, vyriškis išvis nieko nenorėjo, medikų pagalbos net atsisakė, bet jie buvo iškviesti. Jis surašė asmens apžiūros protokolą. Visada paklausia, ar sutinka asmenys, kad būtų apžiūrimi, surašo apžiūros protokolą.

Dėl perskaityto apžiūros protokolo (1 t., b. l. 81-84), paaiškino, jog nepamena, kad asmuo skundėsi nugaros skausmais. Kai žmogus skundžiasi, ar kai patys mato, jog reikia tokios pagalbos, patys kviečia medicininę pagalbą. Kiek pamena, kad bendravo ramiai, asmuo buvo pavargęs, nakties metas, bet bendravimo su pareigūnais problemų nebuvo. Ar kaltinamasis sakė, kad buvo užpultas, nepamena, bet sakė, kad vyko grumtynės, jis teigė, kad grumėsi su juo, kibo už kaklo, neslėpė, kad vyko grumtynės. Nukentėjusysis lyg sakė, kad pastūmė jo moterį, dėl to jis puolė ginti savo moterį ir dėl ko įvyko grumtynės.

Liudytojas L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio gerai nepamena, todėl prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Perskaičius tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 16-18), paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip ir surašyta tarnybiniame pranešime. Papildomai neturi ką paaiškinti, tvirtina nurodytas aplinkybes. Jeigu kaltinamasis buvo nufotografuotas, visa asmens apžiūra turėtų būti įkelta. Tarnybinį pranešimą greičiausiai rašė automobilyje, nes jis buvo surašyta nešiojamame kompiuteryje, bet tai galėjo būti 10 minučių bėgyje. Viskas apklausta buvo žodžiu ir buvo įteikti šaukimai atvykti. Ką kalbėjo, tas ir buvo surašyta. Neatsimena ką sakė kaltinamasis, bet viskas surašyta tarnybiniame pranešime. Asmenų neblaivumas visada veikia žmonių elgesį. Jei neblaivus asmuo, visada matosi, promilės nustatytos, o neblaivų asmenį gali atskirti iškart. Negali pasakyti ar asmenys buvo agresyvūs, bet prie jų nebuvo agresyvūs. ,Body“ kameros buvo jo ir kolegos, nepamena pastabų, kurias galėjo pasakyti.

Liudytoja Z. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. Jos butas yra 2-ajame aukšte. Ji visada yra namuose, nes yra pensininkė. Nieko negirdėjo, tik muziką, bet nežino, iš kurio aukšto ir buto ji sklido. Girdėjo muzikos garsus – įvairius ritmus, tokius kaip „boom“ ir „boom“. Namas yra blokinis, muzika sklido anksti ryte, apie 5–6 valandą. Jos miegamasis yra į tą pusę. Naktį nieko negirdėjo, muziką girdėjau tik anksti ryte. Tą dieną vakare muzikos negirdėjo. Ji neseniai gyvena tame name ir nesikiša į konfliktus. Virš jos buto yra 6-asis butas, šalia – 5-asis butas. 5-asis butas yra šone. Aukšte yra 4 butai. 9 aukšto buto gyventojų nepažįsta. Bendrauja tik su pirmojo aukšto gyventojais. Kas kur vyksta, nesidomi. Ikiteisminiame tyrime viską pasakė. Pasirašė be akinių, neskaitė, ką buvo surašiusi tyrėja. Patvirtino, jog 2024 m. lapkričio 1 dieną nieko negirdėjo ir nematė.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024-11-01 įvykio, į kurį vyko, nepamena. Tačiau patvirtina, kad iškvietimo kortelę (1 t., b. l. 101-102) pildė jis. Įvykio nematė, todėl nurodė, kad traumos aplinkybės neaiškios. Pagal ligonio žodžius surašė, kad stebimas paviršutinis nosies sužalojimas. Kad stebimas nosies paviršiuje 1,5 mm kirstinė žaizda, kuri nekraujuoja, nurodė, nes taip įprastai rašo, darant prielaidą, jog buvo smūgis ar griuvimas. Rašo, jog kirsta, kad būtų aišku, jog buvo kraujavimas. Kuo ta kirsta žaizda buvo padaryta, negali pasakyti, bet greičiausiai kietu daiktu. Jeigu žmogus būtų trenkęsis į durų rėmą ir būtų susižalojęs, būtų taip pat rašęs, jog tai kirstinė žala. Jis sužalojimą aprašė tik pagal žaizdos pavidalą, o su kuo ji buvo padaryta – ar kumščiu, ar batu, negali pasakyti. Įprastai, jeigu oda prasiveria ir atsidaro žaizda – ją traktuoja kaip kirstinę. Jo nuomone ir trenkiant kumščiu, galėjo būtų padaryta ir kirstinė žaizda.

Liudytoja K. G. ikiteisminio tyrimo metu (2024-11-04 apklausa) parodė, kad 2024-11-01 buvo svečiuose pas sugyventinio S. I. brolį K. I. ir jo sutuoktinę O. I., ten visi, išskyrus K. I., vartojo alkoholinius gėrimus. Bute taip pat buvo O. ir K. du vaikai D. ir N.. Jiems vakarojant buvo įjungtas televizorius, tačiau jo skleidžiamas garsas nebuvo didelis. Kaimynas iš apatinio buto visą vakarą klausė mušamųjų instrumentų skleidžiamą muziką, tačiau tai jiems netrukdė. Apie 02.00 val. ji ir S. nusprendė eiti namo. Ji nulipusi iš trečio aukšto į antrą, girdėdama iš minėto kaimyno buto mušamųjų instrumentų skleidžiamą garsą, nusprendė pabelsti į duris ir paprašyti, kad išjungtų muziką. S. tuo metu jau buvo nulipęs žemiau – tarp pirmo ir antro aukšto, jis jai pasakė: „ką darai čia, neišsidirbinėk, einam namo“. Tačiau ji vis tiek pabeldė į kaimyno duris, jas atidarė vyras, ji pasakė „labas vakaras, išjunkite muziką, kodėl visada taip elgiatės“. Tada kaimynas ėmė šaukti: „jūs debilai, ką jūs čia darot, ko jūs čia norit“. Kilo žodinis konfliktas ir tas kaimynas ranka ją pastūmė į krūtinę. Toliau vykstant žodiniam konfliktui minėtas asmuo ją stumtelėjo į krūtinę dar sykį ir kita ranka užsimojo ketindamas trenkti. Tuomet pribėgo S. ir pasakė „nestumdyk mano moters“. Po šių žodžių minėtas kaimynas trenkė S. į nosį, kaip konkrečiai trenkė nepamena, prasidėjo grumtynės, S. suėmė kaimyną rankomis, jokių smūgių neatliko ir prispaudė kaimyną laiptinės kampe. Išgirdęs triukšmą atbėgo K. I.. S. kaimyną paleido, šis nuėjo į savo butą ir pasakė, kad „kviečia policiją“. Jie taip pat pasakė, kad kvies pareigūnus ir grįžo į K. butą bei laukė policijos. Vėliau atvyko GMP, medikai suteikė pirmąją pagalbą S., nes jam buvo prakirsta viršutinė nosies dalis (nugarėlė), šiek tiek kraujavo. Ji dėl įvykio jokių sužalojimų nepatyrė, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 58-61).

Liudytojas K. I. ikiteisminio tyrimo metu (2024-11-18 apklausa) parodė, kad 2024-10-31, apie 20 val., pas jį į svečius (duomenys neskelbtini). atėjo brolis S. I. su savo sugyventine K. G.. S., K. ir jo sutuoktinė O. I. vartojo alkoholinius gėrimus, o jis tą vakarą nevartojo išvis, buvo blaivas. Kaimynas gyvenantis bute Nr. 5 dažnai leidžia garsiai muziką. Tą vakarą garsiai leisti būgnų skleidžiamą garsą jis pradėjo 2024-11-01 maždaug nuo 1 val., tikslaus laiko neprisimena, nes tai vyksta dažnai. Dažniausiai būgnų skleidžiamą garsą jis leidžia nakties metu ir paryčiais, kaimynas keršija jam dėl to, kad jis darė savo bute remontą. 2024-11-01, apie 2 val., S. I. su savo sugyventine K. G. išėjo namo. Jis nieko nežinojo, kad K. planuoja eiti pas kaimyną prašydama pritylinti muziką, nieko apie tai nekalbėjo. Maždaug po minutės išgirdo triukšmą laiptinėje, nulipo laiptais žemyn į antrą aukštą ir bendro naudojimo laiptinėje pamatė, kad brolis S. laiko prirėmęs prie sienos kampe kaimyną M. Š.. Jis priėjęs juos atskyrė ir pamatė, kad S. I. kraujuoja iš nosies, todėl nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą S. I., kadangi pamatė, jog jam kraujuoja iš nosies. Jis nei vieno smūgio kaimynui M. nesudavė, tik atskyrė S. ir M.. Taip pat jis nematė pačių muštynių, atbėgo jau tuo momentu, kai S. laikė prirėmęs kampe prie sienos M. Š.. Pas M. Š. jokių sužalojimų nesimatė ir jų tikrai nebuvo, kadangi jo brolis jį laikė tik prirėmęs prie sienos (1 t., b. l. 64-67).

Liudytoja O. I. ikiteisminio tyrimo metu (2024-12-02 apklausa) parodė, kad ji kartu su savo sutuoktiniu K. I. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024-10-31, apie 20 val., pas juos į svečius atvyko vyro brolis S. I. su savo sugyventine K. G.. Jie visi pavakarieniavo, ji, K. ir S. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, o jos sutuoktinis K. I. tą vakarą buvo visiškai blaivus. Namie buvo įjungtas televizorius, tačiau tikrai negarsiai. Kaimynas iš apatinio buto Nr. 5, M. Š., muziką pradėjo leisti 2024-11-01, apie 1 val., tačiau jie jau pripratę, jis labai dažnai taip elgiasi, todėl nekreipė į tai dėmesio ir nieko apie tai nešnekėjo. 2024-11-01, apie 2 val., S. su K. išėjo namo. Kad K. sugalvos eiti ir belstis kaimynui į duris, ji nieko nežinojo ir net nebuvo apie tai kalbos. Besitvarkant, išgirdo triukšmą laiptinėje, girdėjosi kaimyno iš 5 buto pakelto tono balsas. Tuomet jos sutuoktinis išbėgo į laiptinę, o ji iš paskos. Kadangi išgirdo, jog tikrai vyksta konfliktas su minėtu kaimynu, ji iškart įsijungė telefone esančią kamerą ir viską nufilmavo. Nusileidusi iš trečio aukšto į antrą aukštą pamatė bekonfliktuojančius kaimyną iš buto Nr. 5 ir S. I. bei K. G.. Pas S. I. matėsi sužalojimas ant nosies. Pačių muštynių ji nematė, jai atėjus visi tarpusavyje tik konfliktavo žodžiais. Pas M. Š. jokių sužalojimų nematė, o pas S. jie buvo akivaizdūs (1 t., b. l. 70-73).

Iš 2024-11-05 S. I. pareiškimo nustatyta, kad 2024-11-01, apie 02:00 val., asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), minėto namo laiptinėje stumdė jo draugę K. G. ir buvo užsimojęs prieš ją kumščiu. Pamatęs tai, priėjo ir tuo metu pajuto vieną smūgį į nosį, dėl ko pajautė didelį fizinį skausmą, buvo prakirsta nosis ir bėgo kraujas (1 t., b. l. 1-9).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2024-11-01, apie 02 val. 05min., patruliuojant Klaipėdos mieste su tyrėju D. G. AP „L1103“ iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 2 min., prie buto buvo atėjęs kaimynas, šūkavo, grasino, su pranešėjos vyru susimušė. GMP atsisako. Pokalbio metu kaimynas buvo pasišalinęs į savo butą Nr. 9. Pranešėja laukia namuose kartu su vyru. DK 5. kontaktinis tel. (duomenys neskelbtini). 02:57 val. info GMP. Atvykus nurodytu adresu pasitiko 9 buto gyventojas K. I., kuris nurodė, jog pas jį bute vyko išgertuvės, po kurių jo brolis S. I. ir pastarojo draugė K. G. išeidami iš jo buto, nuėjo į antrame aukšte esantį 5 butą išsiaiškinti su kaimynais, kurie triukšmauja. K. G. paaiškino, kad po pasibaigusio pasisėdėjimo jie su S. I. nusileido laiptais ir bandė belstis į 5 buto duris, nes šiame bute asmenys triukšmavo ir taip elgėsi ne pirmą kartą, todėl ji norėjo išsiaiškinti dėl triukšmo. Duris atidarė vyras, kuris ją pastūmė, tuomet S. I., gindamas ją, atsistojo tarp jų, apsistumdė ir tuomet vyras iš 5 buto trenkė ranka S. I. į nosies sritį, ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir pradrėskė odą ant nosies. Įvykio vietoje S. I. nustatytas 1,52 prom. neblaivumas, o K. G. 1,21 prom. neblaivumas. S. I. įvykio vietoje apžiūrėtas, jam buvo iškviesti GMP medikai, S. I. į gydimo įstaigą vykti atsisakė. Aiškinantis aplinkybes bendrauta su 5 buto gyventoju M. Š., kuris nurodė, jog visą vakarą viršuje esančio 9 buto kaimynai triukšmavo, tuomet ir jis kartais sukeldavo garsą. Apie 01 val. 50 min., į duris pradėjo kažkas smarkiai bildenti, jis pamanė, jog juokauja, todėl nekreipė dėmesio, tačiau kai tas bildenimas nesiliovė, jis atidarė duris ir pamatė bildenančią moterį ir ją pastūmė nuo durų. Tuomet jos draugas šoko tarp jų ir jie apsistumdė, tas vyras bandė tempti jį už kaklo ir tuomet jis trenkė kumščiu vyrui į veido sritį. Po smūgio jis grįžo namo, ir jo žmona, kuri įvykio aplinkybių nematė, iškvietė policiją (1 t., b. l. 16-19).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota įvykio vietoje atlikta nukentėjusiojo S. I. apžiūra. Apžiūrint asmenį, fiksuota nosies viršuje esanti žaizda, iš kurios matomas nubėgęs rausvos spalvos skystis, galimai kraujas. Taip pat ant smakro matomas įbrėžimas, iš kurio taip pat nubėgęs galimai kraujas. Vyriškio dešinės pusės skruoste, ties dešine akimi matomas įdrėskimas su rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 74-75).

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje atlikta įtariamojo M. Š. apžiūra. Apžiūrint M. Š. galvos sritį, kairėje pusėje ties smilkiniu ir aukščiau matomos kraujosruvos su patinimu, kaklo srityje įbrėžimai su paraudimu (1 t., b. l. 81-82).

Specialisto išvada Nr. G 1106/2024 (03) patvirtina, kad S. I. nustatyta nosies kirstinė žaizda, kuri gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Nurodytas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 95).

Nukentėjusiojo S. I. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2024-11-01 vykstantis konfliktas laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Įraše matyti kaip K. G. kreipiasi į M. Š. klausdama: ,,kaip reikia namuose gyventi, jei mėsą muša“. M. Š. aiškina: ,,o tu su su savo grąžtais seniai užpi...s. Jau keturi metai greži.“ S. I. klausia M. Š.: ,,o į nosį kodėl trenkei?“ M. Š.: ,,o ko tu atėjai pas mane, tu man irgi trenkei“.

S. I.: tu pradėjai mano moterį stumdyti, aš atėjau sakyt „kas yra“ ir tu man trenkei“.

M. Š.: ,,nieko aš tau netrenkiau“. K. G.: ,,aš tik pabeldžiau, kad išjungtum savo muziką“.

Filmuojanti moteris, t. y. O. I. priartina kamerą prie sužaloto S. I. veido, ant kurio matosi žaizdelės ant nosies ir smakro. Abi konflikto pusės praneša, kad iškvietė policiją (1 t., b. l. 103-105).

Policijos pareigūnų vaizdo registratoriais (,,Body“ kameromis) daryti vaizdo įrašai įvykio vietoje ir jų apžiūros protokolas. Įrašuose užfiksuota kaip K. G. nurodo, jog buvo svečiuose ir visą vakarą iš žemiau esančio buto sklido muzika. Eidama namo norėjo išsiaiškinti dėl garsiai grojančios muzikos, todėl nusileidusi laiptais pasibeldė į 5 buto duris. Vyras atidaręs duris paklausė ką ji čia daro ir pradėjo ją stumdyti. Tada ją užstojo S., gavosi tarp jų muštynės. S. I. patvirtina, kad jam buvo suduota ranka. M. Š. pasakoja, kad buvo beldžiamasi į jo buto duris, jas atidarius stovėjo moteris ir jis pastūmė ją nuo durų, o tas ( rodo į S. I.) pasakęs, ko stumdai ir jis pradėjo gintis afekto būsenoje, jie su S. I. apsistumdė. M. Š. nurodo, kad jie ten viršuje keturiese gėrė iki pusės dviejų nakties, o jam rytoj į darbą, jis naftoje dirba, 6 ryto turi būti darbe, parą dirba, todėl ir neapsikentė, teigė, kad viršuje gyvenantys žmonės vaikščiojo po butą, jam viskas girdisi. Pareigūnai nurodo M. Š., kad taip elgtis, kaip jis pasielgė, negalima, reikėjo kviesti pareigūnus.

Šalies argumentai

M. Š. nurodo, kad ir jis yra subraižytas. Pareigūnas apžiūri S. I. nosį, praneša, jog iškvies medikus.

K. I. pareigūnams skundžiasi, kad M. Š. yra visoms instancijom jį apskundęs, jie negali po 10 val. jungti skalbimo mašinos, vaikščioti po butą (1 t., b. l. 113-115).

Iš atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo S. I. ir įtariamojo M. Š. protokolo nustatyta, kad akistatos metu nukentėjusysis S. I. patvirtino, jog 2024-11-01, apie 2 val., ėjo namo iš svečių, t. y., jo brolio K. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine K. G. ir lipant laiptais K. nusprendė pasibelsti į buto Nr. 5 duris, norėdama paprašyti, kad neleistų pastoviai taip garsiai muzikos. Duris atidarė M. Š. ir jis matė, kaip M. Š. du kartus stūmė K., buvo užsimojęs prieš ją ranka, norėdamas jai suduoti. Jis stovėjo laiptinėje ir viską matė. Norėdamas apginti savo moterį, jis priėjo prie M. Š. arti ir paklausė, kodėl stumdo jo moterį ir tada M. Š. iš karto sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį. Tuomet jis paėmė M. Š. už sprando ir norėjo jį paguldyti ant grindinio. Jis yra pareigūnas ir yra apmokytas kaip panaudojant kovinius veiksmus sulaikyti asmenį. Jokių smūgių M. Š. specialiai jis nesudavė, galėjo kažkur įtrenkti ar įbrėžti nagais netyčia, per sulaikymo veiksmus. Kadangi asmuo priešinosi, jis jį prispaudė prie sienos ir tiek, norėjo M. Š. tiesiog suvaldyti, kad daugiau niekam jokių smūgių nebesuduotų. Grumtynėse daugiau nei vienas asmuo nedalyvavo, tik jis ir M. Š., brolis K. I. atėjo išgirdęs triukšmą laiptinėje ir K. jį patraukė nuo M. Š. ir viskas. K. I. jokių veiksmų M. Š. atžvilgiu neatliko.

Įtariamasis M. Š. tvirtino, kad 2024-11-01, apie 2 val., nakties prabudęs iš miego išgirdo stiprų beldimą į duris. Atidaręs duris pamatė nepažįstamą moterį, kuri buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji šaukė, keikėsi, norėjo patekti į butą, reiškė priekaištus dėl nuolat garsiai leidžiamos muzikos. Jis moterį atstūmė nuo savęs stengdamasis užstoti įėjimą į butą, kad ji neįeitų. Tuomet laiptinėje stovėjęs S. I. pasakė, kodėl jis stumdo jo moterį ir iškart puolė jį, t. y., sudavė jam daug smūgių į įvairias kūno vietas, į galvą, buvo apibraižytas nagais kaklas, smūgiai buvo suduoti į viršutinę kūno dalį iki kojų. Kiek buvo jam suduota smūgių negali pasakyti. Jiems besigrumiant atėjo S. I. brolis, kuris laikė jį už vienos rankos, S. I. moteris laikė jį už kitos rankos, o S. I. smūgiavo toliau jam į galvą, pataikė į ausį. Jis specialiai smūgio S. I. niekur suduoti nenorėjo, nebuvo tokių ketinimų ir jokios tyčios, tačiau gindamasis neatmeta galimybės, kad galėjo jam ranka pataikyti į nosį ar dar į kurią nors kūno vietą, tačiau sužaloti jo tikrai nenorėjo. S. I. muštynes pradėjo pirmas (1 t., b. l. 178-181).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenų nustatyta, kad pacientas yra S. I.. Sužalojimo vieta nurodoma veidas, trauminis sužalojimas. Dėl aplinkybių nurodoma, kad traumos aplinkybės neaiškios, stebima nosies paviršiuje –1,5 mm kirstinė žaizda. Šiuo metu nekraujuoja. Poodinės hematomos nestebi, edemos nėra, palpuojant neskausminga, krepitacijos nėra. Vykti į ligoninę atsisako. Būklei keičiantis ar blogėjant patarta vykti į ligoninę (1 t., b. l. 101-102).

Iš medicininio dokumento išrašo 2024-11-01 dėl M. Š. matyti, kad jam VšĮ Klaipėdos ligoninėje diagnozuota nugaros apatinės dalis ir dubens sumušimas, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (2 t., b. l. 74-75).

Specialisto išvadoje Nr. 1095/2024 (03) 2024-12-03 konstatuota, kad M. Š. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: paviršiniai smulkūs odos nubrozdinimai galvos ir kaklo srityse. Diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, remiasi subjektyviu nusiskundimu – skausmu, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2024-11-01, 07.07 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam Įvykio laikui. Medicininiuose dokumentuose nurodytos dvi trauminių kontaktų sritys (galva ir kaklas), kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais. Konkretesnės galvos ir kaklo sumušimo sritys nenurodytos. Visi išvados l-ame punkte nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimai teismo medicinoje yra skirstomi pagal jų padarymo būdą, o ne pagal įvykio aplinkybes. Sužalojimų padarymo būdas yra nurodytas išvados l-ame punkte. Įvykio aplinkybių nustatymas neįeina į teismo medicinos gydytojo kompetenciją (2 t., b. l. 76-78).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės 2025-05-23 nutarimu S. I. nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44436-24 nustačius, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant būtinosios ginties sąlygoms.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro N. Š. 2025-06-30 nutarimu atmestas M. Š. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės skundas dėl 2025-05-23 nutarimo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje 2025-04-07 protokolo matyti, kad pasiūlius M. Š. atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, jis geranoriškai sutiko. M. Š. pakviečia užeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į svetainę ir nurodo, kurioje vietoje jis snaudė ant sofos ir nurodo, kad buvo įjungtas televizorius, kai išgirdo durų trankymą 2024-11-01, apie 02:00 val. (Fotolentelė Nr. 1). M. Š. parodo, kad priėjo prie durų, savo rankomis parodė, kokio stiprumo durų trankymas buvo (Fotonuotrauka Nr. 2), po ko, jam atidarius buto duris, parodė, kad K. G. įėjo į jo butą ir parodė, kurioje vietoje ji buvo įėjusi. Taip pat nurodo, kad įėjusi K. G. jam pasako: „pas tave muzika kažkokia groja, aš tave žinau, tu dirbi apsaugoj, maišai žmonėms gyvent, visi tavęs bijo, tu agresyvus. Užuodė nuo moters sklindantį alkoholio kvapą. (Fotonuotrauka Nr. 3,4). M. Š. parodė, kad abejomis rankomis į krūtinės sritį išstūmė K. G. iš savo buto. Parodo, kad stipriai nestūmė, o tik kaip moterį. (Fotonuotrauka Nr. 5). Parodė, kad tuo tarpu atitverto koridoriuko tarpdury atsirėmęs į staktą stovėjo girtas ir visas svyruodamas S. I. (Fotonuotrauka Nr. 6). Tuomet M. Š. parodo, kad dar kartą abejomis rankomis stūmė K. G. į krūtinės sritį, kadangi norėjo, kad ji pasišalintų iš jo teritorijos (Fotonuotrauka Nr. 7) ir parodo, kad K. G. atsidūrė bendro naudojimo koridoriuje (Fotonuotrauka Nr. 8), M. Š. parodo, kaip tuo tarpu, kovinėj pozoj atkišęs rankų kumščius, prieš jį atsistojo S. I. ir paklausė, „kam tu stumdai mano moterį“ (Fotonuotrauka Nr. 9,10), tuo tarpu M. Š. dengėsi rankomis (Fotonuotrauka Nr. 11) ir S. I. sudavė jam kumščiais į abi rankas (Fotonuotrauka Nr. 12,13,14) ir pataikė į galvos kairę pusę (Fotonuotrauka Nr. 15). M. Š. parodo, kad susilenkė ir prisidengė rankomis veidą (Fotonuotrauka Nr. 16), o S. I. paėmė jį už sprando, lenkė M. Š. žemyn (Fotonuotrauka Nr. 17) ir dešine koja S. I. pataikė M. Š. į kairiąją ausį (Fotonuotrauka Nr. 18, 19). Tuomet M. Š. parodo, kad S. I. jį sugriebė už rankų (Fotonuotrauka Nr. 20,21), abu iš atitverto koridoriuko išsistūmė į bendro naudojimo koridorių ir S. I., laikydamas M. Š. už rankų, atsitrenkė į laiptinės sieną (Fotonuotrauka Nr. 22), nes užkliuvo už slenksčio (Fotonuotrauka Nr. 23), o M. Š. atsitrenkė į S. I. (Fotonuotrauka Nr. 24). Parodo, kad už jo stovėjo K. G. (Fotonuotrauka Nr. 25) ir ji griebė jam nagais už kaklo bei jį atitraukė nuo S. I. (Fotonuotrauka Nr. 26,27). Tuomet parodė, kad S. I. visu svoriu laikė M. Š. paėmęs už dešinės rankos (Fotonuotrauka Nr. 38), o K. G. laikė jam už kairės rankos. (Fotonuotrauka Nr. 29,30,31). Po to parodo, kad ant laiptų į trečią aukštą stovėjo K. I., jis mano, kad jis slėpėsi (Fotonuotrauka Nr. 32) ir parodo, kad K. I. atėjęs prie jo iš nugaros suduoda jam du smūgius kumščiu į galvos kairiąją pusę. (Fotonuotrauka Nr. 33) Parodo, kad pakėlęs galvą M. Š. pamatė, jog K. I. sutuoktinė, stovėdama laiptinėje, viską telefonu filmavo. Parodo, kurioje vietoje ji stovėjo. (Fotolentelė Nr. 34) Taip pat parodo, kad iš buto Nr. 7, kurio gyventojų jis nepažįsta, išėjo rusakalbis vyriškis, kuris rusiškai pasakė baigti triukšmauti, vaikas miega. Parodo minėto buto numerį. (Fotonuotrauka Nr. 35,36) ir M. Š. nuėjo į savo butą apsirengti (Fotonuotrauka Nr. 37).

Parodymų patikrinimo vietoje 2025-04-07 protokole nurodyta, kad pasiūlius K. G. atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, ji geranoriškai sutiko. K. G. parodo, kad keturis kartus dešinės rankos kumščiu pabeldė į buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris. (Fotonuotrauka Nr. 1) Tuomet K. G. parodo, kad M. Š. labai intensyviai atidarius duris, ji atsidūrė už durų prie sienos (Fotonuotrauka Nr. 2) Tada K. G. parodo, kad atsistoja priešais M. Š. per atstumą, kadangi jis buvo pusnuogis, tik po trumpikėmis, užėjusi į buto vidų nebuvo, pasisveikina, paprašo išjungti muziką, paklausia, kodėl jis taip elgiasi su kaimynais. Nurodo, kad įvyko trumpa diskusija tarp jos ir M. Š. (Fotonuotrauka Nr. 3). K. G. parodo, kad M. Š. sukilo pykčio ir agresijos priepuolis, ir stūmė M. Š. ją rankomis į krūtinės sritį (Fotonuotrauka Nr. 4,5) ir K. G. iš inercijos eidama atbula iš atitverto koridoriuko atsiduria bendro naudojimo laiptinėje prie atitverto koridoriuko (Fotonuotrauka Nr. 6), kur M. Š. dar karta ją abejomis rankomis stumia į krūtinės sritį ir K. G. parodo, kurioje laiptinės vietoje ji atsiduria (Fotonuotrauka Nr. 7). Tuomet parodo, kad M. Š. prieš ją veido srities aukštyje laikė atkišęs kumštį, lyg ruošdamasis jai suduoti ir K. G. pradėjo šauktis pagalbos (Fotonuotrauka Nr. 8,9) ir tuomet parodo vietą, į kurią atėjo S. I. (Fotonuotrauka Nr. 10) ją nustūmė už savęs ir pats atsistojo priešais M. Š. (Fotonuotrauka Nr.11,12) ir M. Š. sudavė S. I. į veidą (Fotonuotrauka Nr. 13), kaip konkrečiai, nematė, nes tuo metu buvo nustumta į šoną, parodo kurioje vietoje (Fotonuotrauka Nr. 14). K. G. parodo, kad S. I. po smūgio į veidą buvo apglėbęs priešais stovintį M. Š. per kaklą ir laikė, kad jis nesimuistytų (Fotonuotrauka Nr. 15,16) ir parodo, kad S. I. įstūmė M. Š. į kampą tarp laiptinės sienos ir atitverto koridoriuko durų vis dar laikydamas M. Š. apglėbęs (Fotonuotrauka Nr. 17,18,19) Tuomet parodo, kad atėjo S. I. brolis, atsistojo į tarpą tarp M. Š. ir S. I. bei juos atskyrė (Fotonuotrauka Nr. 20,21,22) Parodo, kurioje vietoje buvo priėjusi ji pati ir ramino vyrus viską baigti (Fotonuotrauka Nr. 23) ir parodo, kad tuomet M. Š. nuėjo į savo butų palikęs atidarąs duris, rengtis (Fotonuotrauka Nr. 24).

Iš parodymų patikrinimo vietoje 2025-04-07 protokolo matyti, kad pasiūlius S. I. atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, jis geranoriškai sutiko. S. I. nurodo atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus S. I. nurodo išlipti iš automobilio ir parodo namą, esantį (duomenys neskelbtini) bei įėjimą, į kurį reikės įeiti, (fotonuotrauka Nr. 1). S. I. nurodo vietą antrame laiptinės aukšte (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo, kai K. G. nusprendė pabelsti į buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris ir užfiksuojama iš jo stovėjimo vietos K. G. matomumas, kai ji beldė į duris. Taip pat nurodo, kad atitverto koridoriuko durys buvo atidarytos prieš K. G. užeinant į jį (Fotonuotraukos Nr. 2, 3, 4). Tuomet S. I. parodo vietą prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) durų, kur stovėjo K. G. belsdama į duris (Fotonuotrauka Nr. 5). Tada S. I. parodo, kad šiek tiek paėjo laiptinėje link buto Nr. 5, pamatęs, kad yra stumdoma K. G. (Fotonuotrauka Nr. 6). S. I. parodo, kad M. Š. išstūmus K. G. iš atitverto koridoriuko į bendro naudojimo laiptinę, nurodo, kurioje vietoje atsidūrė K. G. ir prieš ją užsimojęs kumščiu nurodo, kad stovėjo M. Š. (Fotonuotrauka Nr. 7). Tuomet S. I. užstojo K. G. ir M. Š. užsimojęs kumščiu sudavė vieną kartą jam į nosį (Fotonuotrauka Nr. 8, 9). Tada S. I. parodo, kaip abejomis rankomis padėjęs rankas ant priešais jį stovinčio M. Š. pečių jį palenkia, o K. G. lieka stovėti už S. I. nugaros, šone prie sienos (Fotonuotrauka Nr. 10). Tuomet parodo, kad S. I. paleidžia M. Š. ir M. Š. kūnu (krūtine ir galva) bando atstumti S. I. (Fotonuotrauka Nr. 11, 12). S. I. vėl laiko abejomis rankomis apkabinęs per kaklą priešais jį stovintį M. Š. ir M. Š. kairės pusės šonu ir kairės pusės galvos sritimi atsitrenkia į laiptinės sieną, o S. I. atsitrenkia į laiptinės sieną dešine kūno puse (Fotonuotrauka Nr. 13, 14). Tuomet S. I. parodo, kad apkabinęs priešais stovintį Š. per kaklą atremia jį į laiptinės sienos kampą. Užfiksuota, kad laiptinės siena yra grublėta. Taip pat nurodo, kad kaip tik tuo metu prie jų prieina K. I., kuris stoja į vyrų tarpą ir patraukia S. I. nuo M. Š. (Fotonuotrauka Nr. 15, 16). S. I. taip pat parodo, kad koridoriuko durys stumiant M. Š. į kampą buvo atidarytos iki pusės maždaug, tačiau stumiant M. Š. į kampą, jos užsidarė. (Fotonuotrauka Nr. 17,18) Tuomet parodo, kad konfliktui pasibaigus M. Š. nueina į savo butą, visos durys lieka praviros. (Fotonuotrauka Nr. 19).

Parodymų patikrinimo vietoje 2025-04-07 protokoluose aprašytos aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įrašuose „Š. 20250407-01“, „Š. 20250407-02“, „Š. 20250407-03“ (2 t., b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021).

Sprendžiant dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo, bylai teisingai išspręsti yra reikšmingos smurto panaudojimo aplinkybės ir jo sukelti padariniai, taip pat tai patvirtinantys įrodymai.

Asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės. Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26-1073/2023 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta.

O šioje byloje pagrindiniai įrodymai ir yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų asmenų grupių parodymai. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Esant byloje nustatytai konfliktinei situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų asmenų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga ir tokiais parodymais remtis, o šių standartų neatitinkančius parodymus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023 ir joje nurodyta praktika).

Byloje nustatyta, kad K. G., S. I. sugyventinė, būdama neblaivi, nusprendusi, jog nakties metu, 2 val., iš M. Š. buto sklido triukšmas, nutarė jį sudrausminti ir, priėjusi prie jo buto, stipriai kelis kartus pabaldė į jo duris. Kaip nurodė K. G., nukentėjusysis, pats kaltinamasis, duris atidarė apsirengęs vien trumpikėmis ir labai nepatenkintas bei piktas. Ir tai visiškai suprantama, nes tai, jog kaltinamasis nebuvo apsirengęs rodo, jog jis ilsėjosi, todėl toks liudytojos K. G. elgesys pagrįstai galėjo sukelti jo pyktį, ypač, kad jokių įrodymų, jog triukšmas sklido iš jo buto, byloje nėra nustatyta, kadangi nei vienas byloje apklaustas kaltinamojo kaimynas, nesuinteresuotas bylos baigtimi: A. K., K. S., M. K., Z. S. – to nepatvirtino.

Kaltinamasis pripažino, jog bandė sutrukdyti neblaiviai K. G. įeiti į jo butą ir ją du kartus stūmė tam, kad ją išprašytų iš buto ir galėtų uždaryti duris. Jokių sužalojimų jai nepadarė. Pati liudytoja K. G. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ją pastūmė du kartus nesukeldamas jokių pasekmių sveikatai. Nėra ginčo ir dėl to, kad nukentėjusysis S. I. įsikišo į šį konfliktą, siekdamas užstoti K. G. ir stojo tarp jos ir M. Š., sakydamas „ko stumdai mano moterį“. Nėra ginčo ir dėl to, jog tarp M. Š. ir S. I. kilo konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko artimas fizinis kontaktas. Tačiau kaltinamasis nesutinka su S. I. ir K. G. parodymais, jog jis prieš K. G. buvo užsimojęs kumščių, dėl ko ji galėjo pagrįstai manyti, kad jai bus suduota, o kai tarp jų įsikišo S. I., jis tyčia ir tikslingai kumščiu trenkė šiam į nosį ir ją sužalojo. Priešingai, M. Š. tvirtino, kad būtent S. I. jį puolė kumščiais, bandė suduoti į veidą, bet jis užsidengė rankomis, todėl jam pataikė į rankas. Po to S. I. jį suėmė už sprando ir palenkęs dešinės kojos keliu trenkė į galvos sritį. Po to, nukentėjusysis jį griebė už rankų ir tempė iš mažojo koridoriaus į bendrą koridorių, tačiau užkliuvo už slenksčio ir trenkėsi į duris šonu ar nugara, tuo metu laikydamas kaltinamajam už rankų. Tada atbėgo K. G., kuri buvo bendrame koridoriuje, nagais griebė jam už kaklo, greičiausiai norėdama jį atitraukti. Nukentėjusysis laikė jo dešinę ranką abiem rankom, o K. G. visu svoriu pasikabino ant jo kairės rankos. Jiems taip besigrumiant, atbėgo K. I., kuris jam taip pat sudavė į galvos sritį. Po to išėjo kaimynas, kurio durys yra priešais ir paprašė liautis. Po ko jie baigė grumtynes. M. Š. pripažįsta, kad besigindamas nuo S. I. ir su juo grumdamasis, galėjo ranka suduoti šiam smūgius, tačiau tyčia to nedarė. Šias aplinkybes jis nurodė ir atliktoje akistatoje tarp nukentėjusiojo S. I. ir įtariamojo M. Š., bei 2025-04-07 parodymų patikrinimo vietoje, atlikto ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44436-24, metu.

S. I. neginčija, kad jis konflikto metu taip pat buvo aktyvus, pripažino, jog tarp jo ir kaltinamojo įvyko grumtynės, kurių metu jis panaudodamas kovinius veiksmus, galėjo netyčia kažkur įtrenkti, tačiau kategoriškai laikėsi pozicijos, jog būtent M. Š. pirmas jį puolė ta pačia užsimojusia dešine ranka, kuria buvo užsimojęs prieš K. G., trenkė jam vieną smūgį į nosį. Ir tolesni jo veiksmai – tai, jog panaudojęs kovinių imtynių veiksmus paėmė M. Š. už sprando bandydamas prispausti prie žemės, kad šis nebekeltų grėsmės ir nesužalotų jo ir jo draugės, vyko jau po gauto smūgio, ginantis nuo galimų tolimesnių smūgių ir siekiant apsaugoti K. G. bei sutramdyti M. Š.. S. I. patvirtino, kad M. Š., suduodamas jam smūgį, rankose nieko neturėjo.

Nors liudytoja K. G. viso proceso metu taip pat tvirtino, kad būtent M. Š. pirmas puolė S. I. jam suduodamas, tačiau nebuvo nuosekli – teisiamajame posėdyje ji parodė, kad po to, kai M. Š. ją pastūmus antrą kartą, būnant bendro naudojimo laiptinėje, įsikišo S. I. klausdamas: ,,kodėl muši mano moterį“, M. Š. trenkė kumščiu S. I. į nosį ir ją sužalojo, o po to su galva trenkė jam į krūtinę, todėl šis, prirėmė jį ir laikė prispaudęs. Ant M. Š. rankos, kuria trenkė, nematė, kad būtų žiedas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė, jog kaimynas (M. Š.) trenkė S. į nosį, bet kaip konkrečiai trenkė nepamena. Po to prasidėjo grumtynės, S. suėmė kaimyną rankomis, jokių smūgių neatliko ir prispaudė kaimyną laiptinės kampe. Parodymų patikrinimo vietoje 2025-04-07 protokole nurodoma, kad K. G. taip pat nurodė, jog S. I. (Fotonuotrauka Nr. 10) ją nustūmus už savęs ir pačiam atsistojus priešais M. Š. (Fotonuotrauka Nr.11,12), M. Š. sudavė S. I. į veidą (Fotonuotrauka Nr. 13), bet kaip konkrečiai, nematė, nes tuo metu buvo nustumta į šoną, parodo kurioje vietoje (Fotonuotrauka Nr. 14). K. G. parodo, kad S. I. po smūgio į veidą buvo apglėbęs priešais stovintį M. Š. per kaklą ir laikė, kad jis nesimuistytų (Fotonuotrauka Nr. 15,16). Bet parodymų patikrinimo vietoje 2025-04-07 metu darytame video įraše užfiksuota, jog vieną kartą K. G. nurodo, jog S. I. gavo į veidą, bet ji nematė smūgio, nes tuo metu buvo nustumta, o kai atsisuko, S. I. jau laikė M. Š. (vaizdo įrašo failo „Š. 20250407-01“ laikas 06.09-06.13), o kitą kartą jau užtikrinta tvirtina, kad matė, kaip M. Š. vožė S. I. į nosį dešine ranka, bei nurodo, kad jau stovėjo kitoje vietoje – šalia pastarųjų asmenų (vaizdo įrašo failo „Š. 20250407-03“ laikas 02.01)(2 t, b. l. 124).

Šios aplinkybės verčia abejoti tuo, kad K. G. tikrai matė tą aplinkybę, kad M. Š. tikslingai trenkė ir pataikė S. I. į nosį rankos kumštimi. Tokia aplinkybe abejotina ir dėl to, kad M. Š. gerokai žemesnis už nukentėjusįjį, todėl kaltinamajam turėjo būtų gana sudėtinga pataikyti į nukentėjusiojo nosį, be to, pastarasis nurodė turintis kovinių imtynių patirties, todėl manytina, būtų išvengęs ar atrėmęs tikslingą smūgį, tuo labiau, kad jis nebuvo netikėtas, kadangi kaltinamasis, pasak nukentėjusiojo ir liudytojos K. G., jau stovėjo iškėlęs kumštį ir grasino suduoti.

Dar daugiau, specialisto išvadoje Nr. G 1106/2024 (03) nurodyta, kad S. I. nustatyta nosies kirstinė žaizda, kuri gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (1 t., b. l. 95). Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad iškvietimo kortelėje nurodė, kad stebima nosies paviršiuje 1,5 mm kirstinė žaizda, kuri nekraujuoja, nes taip įprastai rašo, darant prielaidą, jog buvo smūgis ar griuvimas ir rašo, jog kirsta, kad būtų aišku, jog buvo kraujavimas. Tačiau taip rašo ir tuo atveju, kai žmogus susižaloja trenkęsis į durų rėmą, ir tuo atveju, kai sužalojamas trenkiant kumščiu. Jis sužalojimą aprašė tik pagal žaizdos pavidalą, o su kuo ji buvo padaryta – ar kumščiu, ar batu, negali pasakyti. Įprastai, jeigu oda prasiveria ir atsidaro žaizda – ją traktuoja kaip kirstinę. Ekspertas Gintautas Paulikas teisiamajame posėdyje nurodė, jog 2024-12-10 išvada (1 t., b. l. 95), buvo pateikta įvertinus medicininį dokumentą, kuriame M. K. aprašė sužalojimą. Tiesiogiai nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas. Tačiau pagal teismo medicinos praktiką, kaip nurodė ekspertas, kirstinė žaizda gali būti padaryta tik aštriu daiktu – įrankiais, kurie turi ašmenis, pleištą. Nors buvo vienas trauminis kontaktas, bet kirstinė žaizda kumščiu negali būti padaryta. O byloje nustatyta, kad jokio įrankio, turinčio kertančių savybių, net žiedo, kaltinamasis neturėjo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad S. I. nosies kirstinė žaizda buvo padaryta būtent M. Š. tyčiniais veiksmais – tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į nosį.

M. Š. kategoriškai neigė tyčia trenkęs nukentėjusiajam, nurodė, jog priešinosi S. I., taip pat nukentėjusysis, laikydamas jį, trenkėsi į sieną, ką patvirtino ir liudytoja K. G..

Kaip minėta, pats S. I. neginčija, kad jis konflikto metu buvo aktyvus, naudojo kovinius veiksmus, pripažino, jog tarp jo ir kaltinamojo įvyko grumtynės, kurių metu jie abu trenkėsi į laiptinės sieną, todėl galimai nukentėjusysis susižalojo grumtynių metu.

Jokių kitų objektyvių įrodymų ir nešališkų įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų, galinčių nurodyti įvykio aplinkybes, byloje nėra, nes nė vienas byloje apklaustas liudytojas, išskyrus K. G., įvykio nuo pradžios iki pabaigos nematė, nes E. Š., K. I., O. I. matė tik atskirus epizodus, M. K. – konflikto apskritai nematė, tik girdėjo kaimynus tambūre garsiai kalbant. Kiti kaimynai apie konfliktą apskritai nieko nežinojo.

Tuo tarpu visi tiesiogiai konflikte dalyvavę asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai nelaikytini objektyviais įrodymais, nes kiekvienas laikosi sau palankių aplinkybių aiškinimo ir tik iš dalies patvirtina konflikto ir patirtų sužalojimų aplinkybes.

Tokiu atveju teismas sprendžia apie akivaizdų dviejų asmenų grupių interesų susipriešinimą ir tai, kad kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti. Todėl vien tik nukentėjusiojo ir su juo buvusios jo sugyventinės K. G. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir daro išvadą, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien šių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo M. Š. atžvilgiu. Ypač kai pačiam nukentėjusiajam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. Š. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis M. Š. sudavė vieną kartą kumščiu S. I. į nosį ir tokiu būdu padarė jam nosies kirstinę žaizdą, nežymiai sutrikdydamas S. I. sveikatą, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamasis M. Š. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kiti procesiniai klausimai.

Civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė