Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai S. R., Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB „G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0052/17/00736 matyti, kad ši byla antstolės J. Jakimavičienės kontoroje užvesta 2017 m. gegužės 19 d., iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0052/17/01497 matyti, kad byla užvesta 2017 m. spalio 30 d. Atliekant išieškojimo veiksmus, 2017 m. birželio 7 d. antstolės J. Jakimavičienės Turto arešto aktu Nr. S-170009776, 2017 m. lapkričio 17 d. antstolės J. Jakimavičienės Turto arešto aktu Nr. S-170020090 ir 2018 m. kovo 26 d. antstolės J. Jakimavičienės Turto arešto aktu Nr. S-180005835 buvo areštuotas skolininkui R. P. priklausantis turtas. Periodiškai antstolė J. Jakimavičienė priimdavo nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Byloje vyksta ginčas dėl 2021 m. kovo 1 d. antstolės nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408, kuriuo 2021 m. kovo 3 d. nuo skolininko R. P. banko sąskaitos Nr. LT41 7300 0101 0702 5529, esančios AB „Swedbank“, buvo nurašyta 134,64 Eur suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą ((CPK 644 straipsnis), Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad įsiskolinimo likutis 2021 m. kovo 1 d. duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0052/17/00736 ir vykdomojoje byloje Nr. 00052/17/01497 buvo 4024,85 Eur (t. 2, b.l. 107-108). Vykdomosios bylos Nr. 0052/17/00736 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas paskutinį kartą į antstolę kreipėsi 2020 m. balandžio 2 d., į ką gavo 2020 m. balandžio 8 d. antstolės pažymą Nr. S-200001508 (t. 2, b.l. 69-81), daugiau duomenų apie pareiškėjo veiksmus nėra. Taigi pareiškėjas pats turėjo pareigą rūpintis vykdymo proceso eiga, domėtis kokie veiksmai yra atliekami vykdomojoje byloje. Piniginių lėšų priverstinio nurašymo nuo skolininko sąskaitos faktas pats savaime nesuponuoja šių lėšų pervedimo išieškotojui fakto. Aplinkybės pagal kokį dokumentą lėšos yra nurašomos nuo sąskaitos ir kokioje vykdomojoje byloje nurašomos lėšos šioje situacijoje nėra esminės, nes visos antstolės depozitinėje sąskaitoje iš skolininko gautos lėšos privalo būti paskirstytos atsižvelgiant į CPK 753 ir 754 straipsniuose nustatytą eiliškumą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 14 punktas nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Šio Instrukcijos punkto nuostata dėl laisvai disponuojamų lėšų sumos nustatymo yra imperatyvi.

Instrukcijos 94 punktas nustato, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, o kai piniginių lėšų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Instrukcijos 95 punktas nustato, kad iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui tenkančios sumos konkrečioje vykdomojoje byloje paskirstomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip.

CPK 739 straipsnio įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Iš vykdomųjų bylų medžiagos, pareiškėjo skundo matyti, kad skolininkui yra žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad skolininkui geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojams, antstolė vykdo priverstinius vykdymo veiksmus – priverstinai nurašė skolininko lėšas. Akivaizdu, kad skolininkas žinodamas apie vykdymo procesą, žinojo ir tai, kad į sąskaitą patenkančios lėšos bus išieškotos. Skolininkas žinojo, kad jam yra/bus skiriama darbo paieškos išmoka, išmokama Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas apie tai informuoti antstolę, tuo pažeisdamas CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas, atsižvelgiant į Instrukcijos 100 punktą, taip pat turėjo teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs laiku (ar anksčiau, kai tik sužinojo, kad gaus lėšas) antstolę, kad į pareiškėjo sąskaitą bus ar yra pervedamos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Kadangi skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, skolininkas buvo saistomas pareigos aktyviai juo domėtis, bendradarbiauti su antstole ir padėti jai greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 straipsnis).

Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sumos, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesio algos (MMA), išieškant išlaikymą, gali būti išskaitoma iki 30 procentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, patvirtinta minimalioji mėnesio alga – 642 Eur neatskaičius mokesčių. Iš vykdomosios bylos Nr. 0052/17/00736 matyti, kad ji vykdoma pagal teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2YT-125-314/2017 iš R. P. išieškant periodines išmokas (išlaikymą) po 100 Eur nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki I. P., gimusios 2007 m. kovo 25 d. pilnametystės bei 2400,0 Eur įsiskolinimo, išieškotojos S. R. naudai (t. 1, b.l 15-18). Iš į bylą pateikto skolininko R. P. banko sąskaitos Nr. LT41 7300 0101 0702 5529, esančios AB „Swedbank“, išrašo (t. 1, b.l. 9-10) matyti, kad 2021 m. vasario 1-28 dienomis skolininkas į savo sąskaitą Nr. LT41 7300 0101 0702 5529, gavo tokias lėšas: Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. vasario 19 d. pervedė 265,99 Eur, taip pat 2021 m. vasario 10 d. įnešta 100,0 Eur bei 2021 m. vasario 16 d. D. V. pervedė 40,0 Eur skolą. Vertinant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, iš skolininkui išmokėtų 265,99 Eur darbo paieškoms, galima išieškoti 30 procentų, šiuo atveju tai būtų 79,80 Eur suma (265,99 x 30 proc.). Kitų asmenų skolininkui grąžinamos skolos yra priskiriamos prie lėšų, iš kurių išieškoma bendra tvarka. Tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa gautos (grąžintos) skolos suma, nes tai nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolos dengiamos kas mėnesį atliekant CPK 736 straipsnio nustatyto dydžio išskaitas. Gražintos skolos taip pat nepatenka į CPK 739 straipsnio nustatytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Atitinkamai traktuotinos ir sukauptos lėšos (santaupos), kurių skolininkas, kaip matosi iš pateikto banko išrašo, turėjo (100 Eur). Tokiu būdu galima išieškoti suma yra 219,8 Eur (79,80 + 100,0 Eur + 40,0 Eur). Pagal 2021 m. kovo 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408, buvo nurašyta 134,64 Eur suma, kuri neviršija gailimos išieškoti 219,8 Eur sumos, todėl tokie antstolės veiksmai pripažintini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, o skolininkas pats nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir nesidomėjo vykdymo eiga, tinkamai ir laiku nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

Pareiškėjo 2021 m. balandžio 12 d. teismui teiktus raštu paaiškinimus (likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio) dalyje, kad antstolė, žinodama apie 2021 m. kovo 12 d. paduotą pareiškėjo skundą ir priėmusi 2021 m. kovo 16 d. patvarkymą skundo netenkinti, nepagrįstai iš pareiškėjo sąskaitos 2021m. kovo 22 d. (praėjus 6 dienoms po priimto patvarkymo skundo netenkinti) nurašė 263,07 Eur, kurie buvo VSDFV pervesti 2021 m. kovo 19 d. (visa pervesta suma 265,99 Eur), teismas neaptarinėja ir nevertina, kadangi aiškinamos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad antstolės Janės Jakimavičienės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, ir naikinti antstolės Janės Jakimavičienės 2021 m. kovo 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės 2021 m. kovo 1 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408 panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.