- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2591-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01848-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovei J. Č.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. R. kreipėsi su ieškiniu atsakovui A. L. prašydama nustatyti ieškinyje pateiktą A. L. ir A. L. bendravimo tvarką; priteisti iš A. L. po 700 litų sūnaus A. L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, jog J. R. vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8).
Nurodė, kad 2008-01-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-572-430/2008 buvo nustatyta J. R. ir A. L. nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, tačiau neišspręsti kiti su tuo susiję klausimai, t.y. vaiko materialinio išlaikymo forma bei dydis ir bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka. Ieškovė siūlo nustatyti sekančią bendravimo su sūnumi A. L. tvarką:
1. A. L. ir J. R., gyvendami skyrium, turi teisę ir pareigą nevaržomai bendrauti su sūnumi išimtinai atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę ir interesus. Bendravimo metu tiek Ieškovė, tiek Atsakovas privalo užtikrinti sūnaus saugumą.
1.1. bendraudamas su sūnumi A. L. tėvas privalo sudaryti saugias ir vaiko gerovę užtikrinančias sąlygas, kurios yra svarbios bendraujant su vaiku tiek privačioje erdvėje, tiek ir viešose vietose. Lankytinos viešosios vietos turi atitikti vaiko poreikius ir nedaryti neigiamos įtakos jo vystymuisi.
1.2. kiekvienu atveju tėvas A. L. privalo užtikrinti saugų sūnaus transportavimą, t.y. jo naudojamos transporto priemonės turi atitikti reikalavimus, keliamus nepilnamečiui vežti (saugos diržai, pagal ūgį ir svorį pritaikyta speciali sėdynė ir pan.).
1.3. bendravimo su sūnumi metu tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui pagal jo amžių ir poreikius būdingą dienos režimo grafiką, t.y.: a) užtikrinti teisę į poilsį nakties metu, nesukuriant prielaidų miego valandų mažinimui; b) užtikrinti tinkamas sąlygas pamokų ruošai bei papildomos ugdymo veiklos atlikimui; c) užtikrinti savalaikį būrelių (baseino ir kitų, apie kuriuos jam elektroniniu paštu, telefonu arba SMS žinute praneša J. R.) lankymą.
1.4. J. R. Sutarties 1.1-1.3 punktuose įvardytas teises ir pareigas vykdo tiesiogiai gyvendama su sūnumi.
2. A. L. bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę, jeigu yra tokia galimybė išimtinai atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, norą, taip pat, jeigu jis atitinkamą savaitę nėra išvykęs į su A. L. nustatyta tvarka suderintą kelionę.
3. Bendravimas su vaiku darbo dienomis, savaitgaliais derinamas iš anksto, t.y. įspėjus ne mažiau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo apsilankymo. Tėvams tarpusavyje suderinus, šis terminas gali būti trumpesnis.
4. Bendravimo tvarka švenčių dienomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 str. 1 d., derinama abipusiu tėvų susitarimu iš anksto, bet ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki šventės. A. L. ir J. R. susitaria, kad šalims per metus tenka po lygiai bendravimo su sūnumi švenčių dienų, tačiau ši nuostata įgyvendinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.
5. A. L. bendrauja su sūnumi per Tėvo dieną, o J. R. – per Motinos.
6. Tėvo atostogų su vaiku data ir trukmė (ne mažiau kaip 10 dienų, jeigu tokį norą išreiškia vaikas) derinama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki A. L. atostogų pradžios. A. L. privalo tiksliai nurodyti atostogų su vaiku vietą (adresą ir pan.), o jeigu to nėra galimybės padaryti atostogų pradžioje, J. R. paprašius jis privalo teikti šią informaciją atostogų eigoje SMS žinutėmis.
7. A. L. ir J. R. įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su sūnumi, kiek tai liečia jo interesų bei poreikių tenkinimą (informaciją apie sveikatos būklę, mokymosi pasiekimus ir pan.).
8. Sūnui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
9. A. L., norėdamas laikinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu ar SMS žinute. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų laiko tarpą.
10. J. R., norėdama laikinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja apie tai pranešti A. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą.
11. J. R., išvykdama iš Lietuvos Respublikos su tikslu pakeisti sūnaus nuolatinę gyvenamąja vietą, įsipareigoja apie tai informuoti A. L. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute. Sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas perkeliant ją į užsienio valstybę galimas tik su raštišku A. L. sutikimu ir aptarus bendravimo tvarkos pokyčius.
12. Dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su sūnumi suderintu laiku, tiek A. L., tiek J. R. nedelsiant, kai tik sužino aplinkybes, trukdančias įgyvendinti sutartą bendravimo tvarką, privalo elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute informuoti vienas kitą apie pasikeitusią bendravimo situaciją.
Taip pat nurodė, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro iki (duomenys neskelbtini) Lt per metus, t.y. apie (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį, jai nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, 1/4 žemės sklypo, o transporto priemonių registruotinų ieškovės vardu nėra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra sudariusi santuoką su L. R., su kuriuo augina bendrą nepilnametį vaiką V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su šeimos gyvenamuoju būstu. A. L. turi asmeninės nuosavybės teise įgyto registruotino kilnojamojo turto – 6 transporto priemones ir nekilnojamojo turto – žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei statiniais. Atsakovas yra darbingo amžiaus, manytinai be sveikatos problemų, taip pat neturi kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų, sutuoktinės ir pan.). Atsižvelgiant į tai, A. L. nekvestionuojamai yra pajėgus teikti išlaikymą prašoma forma bei dydžiu.
A. L. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 1 470 Lt: 450 Lt maistui (įskaitant apie 100 Lt kišenpinigiams, priešpiečiams ir pietums mokykloje); 300 Lt aprangai ir avalynei; 40 Lt higienos priemonėms; 260 Lt medicinos išlaidoms, medikamentams, baseinui (pagal medikų nurodymą reikalingos specialios mankštos, baseinas bei ortopedo-traumatologo periodinės apžiūros, odontologo, kitų gydytojų konsultacijos ir gydymas); 100 Lt lavinimui (žaidimai, knygos, žurnalai ir kt.); 250 Lt pramogoms, poilsiui, kultūriniams ugdymui (apsilankymai spektakliuose, kino teatruose, koncertuose, parodose, dviratis, paspirtukas, draugų gimtadieniai, ekskursijos, stovyklos ir kt.); 70 Lt mokymosi priemonėms, pailgintos dienos grupei mokykloje (pratybų sąsiuviniai, kanceliariniai reikmenys ir pan.).
Atsiliepimas
A. R. G. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 33-34). Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti po 700 litų sūnaus išlaikymui kas mėnesį (kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimui). Šiuo metu atsakovo pajamos per mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini) litų. Jis gyvenu (duomenys neskelbtini), ir kasdieną važinėti į darbą (duomenys neskelbtini), tai per mėnesį jam kainuoja apie 900 litų. Pažymėjo, kad kaip nurodė pati ieškovė, jos metinės pajamos sudaro apie 60684 litus per metus, t.y. apie 5000 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į gaunamų pajamų santykį ir jo išleidžiamas sumas sūnaus išlaikymui, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovės pateiktoje sūnaus išlaikymo lentelėje nurodyta, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui yra išleidžiama apie 1470 litų. Tačiau į mėnesines išlaidas yra įtraukti punktai, kurie neatitinka tikrovės (apranga, avalynė, dviratis, paspirtukas). Iš ieškovės nurodytų transporto priemonių šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso tik (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Kitos transporto priemonės yra parduotos. Pažymėjo ir tai, kad, kaip ieškinyje ir teigia ieškovė, atsakovas per savaitę mažiausiai dvi dienas būna su sūnumi ir tuo metu jį pilnai išlaiko, t.y. perka jam maistą, duoda kišenpinigių, veda į kino teatrą, parodas ir pan. Būdamas su sūnumi per mėnesį išleidžia apie 300 litų.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. R. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad kilo klausimų dėl vaiko saugumo tuo metu, kai jis bendrauja su tėvu. Atsakovas su sūnumi bendrauja savo nuožiūra, skambina telefonu, tariasi kada nori, susitinka ir bendrauja. Vaikas grįžęs pradėjo sakyti, kad tėtis buvo išgėręs, kad tėtis nuėjo miegoti palikęs su močiute žaisti, kad tėtis išgėręs vairavo, kad jį vežė neprisegtą saugos diržu. Nustatyta tvarka būtų drausminančioji priemonė. Ji neturi tikslo sekti. Vaikui dabar (duomenys neskelbtini) metai. Jos žiniomis atsakovas yra praradęs vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo išgėrus. Šalių santykiai nėra geri. Sutarties 1.1. punktas turėtų drausminti atsakovą. Pasiėmęs sūnų, atsakovas vežasi jį pas savo tėvus, eina į pirtį, smagiai leidžia laiką, tačiau dėl to kartais vaikas nespėja padaryti namų darbų, vėlai nueina miegoti, mokykloje būna mieguistas. Mano, kad atsakovas tinkamai bendrauja su vaiku, tačiau nori nustatyti tvarka, kad asmuo būtų atsakingesnis, kad nesakytų, jog nežinojo. Atsakovas su ja nebendrauja. Tėvas vaiką dažniausiai paima ketvirtadienį po pamokų ir penktadienį atveža į mokyklą, bet buvo atveju, kai nepaima. Dabar dvi savaite nebuvo pasiėmęs. Kartais savaitgaliais bendrauja. Dėl punktų derėjosi su atsakovu. Atsakovas pats prašė dviejų dienų savaitėje bendravimui su sūnum. Su atsakovu negyvena kartu nuo to momento, kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Vaiko poreikiams išlaidos siekia apie 1500 Lt per mėnesį. Vaikas turi ypatingų poreikių. Jo stuburas iškrypęs, nustatyta pilnapadystė, jam rekomenduojama papildoma sportinė veikla, susijusi su baseinu, plaukimu. Jis lanko dabar baseiną ir lengvąją atletiką. Vaiką vežioja į būrelius mieste, susidaro dar papildomos išlaidos. Baseinas kainuoja 210 Lt kas mėnesį, du kartus į savaitę. Dar du kartus savaitę pagal vaiko norą lengvoji atletika. Mano, kad atsakovo pajamos didesnės nei rodo dokumentai. Atsakovas išlaikytinių neturi, gyvena vienas. Kai bandė tartis su atsakovu dėl taikos sutarties, pats atsakovas nurodė savo adresą, kad gyvena pas tėvus. Mano, kad jo finansinė padėtis nėra sunki. Turi žinių, kad jo tėvai padeda jam finansiškai. Atsakovas nesutiko dėl didesnio išlaikymo dydžio argumentuodamas ne lėšų stygiumi, o tik tuo, kad neva ieškovė juos išleidžia ne vaiko poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. I. Kudinavičiūtė-Michailovienė nurodė, kad duomenys nepatvirtina atsakovo nurodomų patiriamų išlaidų. Tuo labiau, kad išlaidos kurui nepagrįstos ir tuo, kad iš atsakovo yra atimta teisė vairuoti. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būdamas su vaiku iš tiesų išleidžia 300 Lt per mėnesį. Darbo užmokestis pradėjo kisti tik prasidėjus bylos nagrinėjimui. Įmonė priklauso artimam giminaičiui. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, automobilį. Naudojasi tėvų gyvenamąja patalpa. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į viską, ieškinys turėtų būti tenkinamas.
Atsakovas A. L. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka sutinka, tačiau išlaikymui skirti 700 Lt negali. Sutinka skirti 400 Lt. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kiekvieną dieną turi važiuoti į darbą (duomenys neskelbtini) km į vieną pusę. Ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. V. S. automobiliu, kuris dabar sugedęs, o kitas automobilis (duomenys neskelbtini) 1982 metų iš vis tik kaip antikvaras stovi. Šiuo metu jam atimtos teisės, nes važiavo išgėręs. Kai jo darbas prie kompiuterio, tai jis gali dirbti ir namuose, nakvoja pas tėvus. Dabar išleidžia mažiau 400-500 Lt vykimui į darbą. Dabar darbų apimtys sumažėjusios, nėra pinigų atlyginimams, nėra kaip gauti didesnį atlyginimą. Dirba (duomenys neskelbtini) firmoje. Kaip statybinėje įmonėje – vieną mėnesį gali būti geriau, kitą jau blogiau. Jo atlyginimas fiksuotas sutartyje, tačiau buvo mažinami atlyginimai ir jam taip pat sumažino. Tokį sprendimą priėmė direktorius – atsakovo tėvas. Jis atlieka dabar mažiau darbų, negali vairuoti. Jų firma ne visus darbus ima, jų specializacija – (duomenys neskelbtini). Naujų statybų nevykdo. Kitų išlaikytinių neturi. Jei galėtų vaikui skirtų ir daugiau. Vaikui duoda kišenpinigių, kada du, kada penkis, kada dvidešimt litų. Vaiką pas save pasiima 6-8 kartus per mėnesį. Paskutiniu metu rečiau. Į kino teatrą, į parodas eina dažnai. Pasiėmęs sūnų išleidžia 300 Lt per mėnesį, dar 400 Lt pervesdavo į atsakovės banko sąskaitą. Skirtų vaikui 700 Lt per mėnesį – pervestų atsakovei 400 Lt, o 300 Lt išleistų su vaiku būdamas. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini). Jis be darbo įmonėje papildomai nedirba. Šiai dienai negali mokėti net 500 Lt išlaikymo. Jei pagerėtų situacija, teiktų didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas adv. p. Č. Norinkevičius nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos ginčo nekyla. LAT yra nurodė, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaikų poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis nelygi, ieškovės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį. Vaiko poreikiams skirtą sumą dalinti matematiškai per pusę yra neteisinga. Atitinkamai išlaikymo dalis tenkanti atsakovui turėtų būti mažesnė.
Teisme VTAS atstovė prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgtina į LAT praktiką dėl 500 Lt išlaikymo priteisimo. Kadangi vaikas turi ir specialiųjų poreikių dėl sveikatos, reikėtų apie 600 Lt skirti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. R. ir atsakovas A. L. nepilnametį sūnų A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). 2008-01-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-572-430/2008 buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo 2007-12-19 sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė sūnaus A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) (b.l. 14-15).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (LR CK 3.175 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.
Ieškinyje ieškovė išdėstė siūlomą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdyje patvirtino, kad su siūloma bendravimo su sūnumi A. L. tvarka sutinka. Kadangi ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, teismas nustato bendravimo su A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą:
1. A. L. ir J. R., gyvendami skyrium, turi teisę ir pareigą nevaržomai bendrauti su sūnumi išimtinai atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę ir interesus. Bendravimo metu tiek Ieškovė, tiek Atsakovas privalo užtikrinti sūnaus saugumą.
1.1. bendraudamas su sūnumi A. L. tėvas privalo sudaryti saugias ir vaiko gerovę užtikrinančias sąlygas, kurios yra svarbios bendraujant su vaiku tiek privačioje erdvėje, tiek ir viešose vietose. Lankytinos viešosios vietos turi atitikti vaiko poreikius ir nedaryti neigiamos įtakos jo vystymuisi.
1.2. kiekvienu atveju tėvas A. L. privalo užtikrinti saugų sūnaus transportavimą, t.y. jo naudojamos transporto priemonės turi atitikti reikalavimus, keliamus nepilnamečiui vežti (saugos diržai, pagal ūgį ir svorį pritaikyta speciali sėdynė ir pan.).
1.3. bendravimo su sūnumi metu tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui pagal jo amžių ir poreikius būdingą dienos režimo grafiką, t.y.: a) užtikrinti teisę į poilsį nakties metu, nesukuriant prielaidų miego valandų mažinimui; b) užtikrinti tinkamas sąlygas pamokų ruošai bei papildomos ugdymo veiklos atlikimui; c) užtikrinti savalaikį būrelių (baseino ir kitų, apie kuriuos jam elektroniniu paštu, telefonu arba SMS žinute praneša J. R.) lankymą.
1.4. J. R. Sutarties 1.1-1.3 punktuose įvardytas teises ir pareigas vykdo tiesiogiai gyvendama su sūnumi.
2. A. L. bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę, jeigu yra tokia galimybė išimtinai atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, norą, taip pat, jeigu jis atitinkamą savaitę nėra išvykęs į su A. L. nustatyta tvarka suderintą kelionę.
3. Bendravimas su vaiku darbo dienomis, savaitgaliais derinamas iš anksto, t.y. įspėjus ne mažiau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo apsilankymo. Tėvams tarpusavyje suderinus, šis terminas gali būti trumpesnis.
4. Bendravimo tvarka švenčių dienomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 str. 1 d., derinama abipusiu tėvų susitarimu iš anksto, bet ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki šventės. A. L. ir J. R. susitaria, kad šalims per metus tenka po lygiai bendravimo su sūnumi švenčių dienų, tačiau ši nuostata įgyvendinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.
5. A. L. bendrauja su sūnumi per Tėvo dieną, o J. R. – per Motinos.
6. Tėvo atostogų su vaiku data ir trukmė (ne mažiau kaip 10 dienų, jeigu tokį norą išreiškia vaikas) derinama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki A. L. atostogų pradžios. A. L. privalo tiksliai nurodyti atostogų su vaiku vietą (adresą ir pan.), o jeigu to nėra galimybės padaryti atostogų pradžioje, J. R. paprašius jis privalo teikti šią informaciją atostogų eigoje SMS žinutėmis.
7. A. L. ir J. R. įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su sūnumi, kiek tai liečia jo interesų bei poreikių tenkinimą (informaciją apie sveikatos būklę, mokymosi pasiekimus ir pan.).
8. Sūnui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
9. A. L., norėdamas laikinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu ar SMS žinute. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų laiko tarpą.
10. J. R., norėdama laikinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja apie tai pranešti A. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą.
11. J. R., išvykdama iš Lietuvos Respublikos su tikslu pakeisti sūnaus nuolatinę gyvenamąja vietą, įsipareigoja apie tai informuoti A. L. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute. Sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas perkeliant ją į užsienio valstybę galimas tik su raštišku A. L. sutikimu ir aptarus bendravimo tvarkos pokyčius.
12. Dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su sūnumi suderintu laiku, tiek A. L., tiek J. R. nedelsiant, kai tik sužino aplinkybes, trukdančias įgyvendinti sutartą bendravimo tvarką, privalo elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute informuoti vienas kitą apie pasikeitusią bendravimo situaciją.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini)Lt per metus) (b.l. 24). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-22). Ieškovė transporto priemonių neturi (b.l. 23). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų V. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).
Atsakovo pajamos iš darbinės veiklos per mėnesį iki 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo (duomenys neskelbtini) Lt atskaičius mokesčius, o nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atlyginimas sumažėjo iki (duomenys neskelbtini) Lt atskaičius mokesčius (b.l. 35, 52, 70-71). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-29). Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, viena iš jų ((duomenys neskelbtini)) 1980 metų gamybos (b.l. 41-42).
Šalių sūnus turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos – jam nustatytas iškrypęs stuburas, pilnapadystė, rekomenduojama mankšta, užsiėmimai baseine (b.l. 16). Vaikas lanko plaukimo treniruotes, kurios mėnesiui kainuoja 210 Lt (b.l. 17, 54), taip pat užsienio kalbos kursus (169,19 Lt per mėnesį) (b.l. 53), telefono abonentinis mokestis kas mėnesį yra 9 Lt (b.l. 55).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Todėl nustatant teiktino išlaikymo dydį, nėra pagrindo besąlygiškai remtis vien šiuo kriterijumi.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė galintis teikti ne didesnį nei 400 Lt išlaikymą.
Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Svarbu pažymėti, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, atsakovas kitų išlaikytinių neturi (santuokos nėra sudaręs, daugiau nepilnamečių vaikų neturi). Byloje nėra duomenų padaryti išvadą, kad šalių finansinė padėtis reikšmingai nelygi. Kritiškai vertinami atsakovo pateikti duomenys, kad jo darbinės pajamos nuo praėjusio mėnesio sumažėjo beveik tris kartus neva dėl krizės, atsižvelgiant į tai, kad jo darbovietės savininkai yra atsakovo tėvai. Jokių įrodymų apie bendrovės neva patiriamus sunkumus atsakovas nepateikė. Teismas pastebi, kad iš esmės atsakovas neneigė savo finansinių galimybių teikti 700 Lt išlaikymą, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad pasiėmęs sūnų jo poreikiams išleidžia apie 300 Lt per mėnesį, todėl nesutiko visą sumą kas mėnesį pervesti atsakovei. Teismas pažymi, kad atsakovas minėtų 300 Lt išlaidų, taip pat ir atsiliepime nurodomų išlaidų kurui nepagrindė jokiais įrodymais. Kita vertus, teismas turi akcentuoti tai, kad atsakovas ir iki bylos iškėlimo teisme pervesdavo 300-400 Lt sūnaus išlaikymui, todėl atsižvelgiant į jo nurodomas 300 Lt patiriamas išlaidas sūnui būnant su juo, atsakovas iš esmės patvirtina galintis teikti 600-700 Lt išlaikymą (~300-400 Lt + 300 Lt) (b.l. 36-40, 48-49).Taip pat teismas mato,kad atsakovas gali dirbti ir turi realią galimybę uždirbti sūnaus išlaikymui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad sūnus turi specialiųjų poreikių, todėl turi lankyti užsiėmimus baseine (kainuojančius 210 Lt kas mėnesį) ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.).
Byloje ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 2) bei patyrė 3000 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 63-65). Atsakovas turėjo 500 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 66).
Teismas pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, nedidelę bylos apimtį,ginčą tik dėl išlaikymo priteisimo dydžio, bei pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, jog ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo gali būti priteista ne didesnė kaip 2 000 Lt suma advokato išlaidoms atlyginti ir sumokėtas 123 Lt žyminio mokesčio (atsižvelgiant ir į patenkintų reikalavimų dalį). Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui dėl atmestų ieškinio reikalavimų dalies nepriteisiamos. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteisiama iš viso 2 123 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo(CPK 88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas atitinka 173,78 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 78 eurocentus) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos 2014-06-10 iki sūnaus pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
„1. A. L. ir J. R., gyvendami skyrium, turi teisę ir pareigą nevaržomai bendrauti su sūnumi išimtinai atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę ir interesus. Bendravimo metu tiek Ieškovė, tiek Atsakovas privalo užtikrinti sūnaus saugumą.
1.1. bendraudamas su sūnumi A. L. tėvas privalo sudaryti saugias ir vaiko gerovę užtikrinančias sąlygas, kurios yra svarbios bendraujant su vaiku tiek privačioje erdvėje, tiek ir viešose vietose. Lankytinos viešosios vietos turi atitikti vaiko poreikius ir nedaryti neigiamos įtakos jo vystymuisi.
1.2. kiekvienu atveju tėvas A. L. privalo užtikrinti saugų sūnaus transportavimą, t.y. jo naudojamos transporto priemonės turi atitikti reikalavimus, keliamus nepilnamečiui vežti (saugos diržai, pagal ūgį ir svorį pritaikyta speciali sėdynė ir pan.).
1.3. bendravimo su sūnumi metu tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui pagal jo amžių ir poreikius būdingą dienos režimo grafiką, t.y.: a) užtikrinti teisę į poilsį nakties metu, nesukuriant prielaidų miego valandų mažinimui; b) užtikrinti tinkamas sąlygas pamokų ruošai bei papildomos ugdymo veiklos atlikimui; c) užtikrinti savalaikį būrelių (baseino ir kitų, apie kuriuos jam elektroniniu paštu, telefonu arba SMS žinute praneša J. R.) lankymą.
1.4. J. R. Sutarties 1.1-1.3 punktuose įvardytas teises ir pareigas vykdo tiesiogiai gyvendama su sūnumi.
2. A. L. bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę, jeigu yra tokia galimybė išimtinai atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, norą, taip pat, jeigu jis atitinkamą savaitę nėra išvykęs į su A. L. nustatyta tvarka suderintą kelionę.
3. Bendravimas su vaiku darbo dienomis, savaitgaliais derinamas iš anksto, t.y. įspėjus ne mažiau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo apsilankymo. Tėvams tarpusavyje suderinus, šis terminas gali būti trumpesnis.
4. Bendravimo tvarka švenčių dienomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 str. 1 d., derinama abipusiu tėvų susitarimu iš anksto, bet ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki šventės. A. L. ir J. R. susitaria, kad šalims per metus tenka po lygiai bendravimo su sūnumi švenčių dienų, tačiau ši nuostata įgyvendinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.
5. A. L. bendrauja su sūnumi per Tėvo dieną, o J. R. – per Motinos.
6. Tėvo atostogų su vaiku data ir trukmė (ne mažiau kaip 10 dienų, jeigu tokį norą išreiškia vaikas) derinama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki A. L. atostogų pradžios. A. L. privalo tiksliai nurodyti atostogų su vaiku vietą (adresą ir pan.), o jeigu to nėra galimybės padaryti atostogų pradžioje, J. R. paprašius jis privalo teikti šią informaciją atostogų eigoje SMS žinutėmis.
7. A. L. ir J. R. įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su sūnumi, kiek tai liečia jo interesų bei poreikių tenkinimą (informaciją apie sveikatos būklę, mokymosi pasiekimus ir pan.).
8. Sūnui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
9. A. L., norėdamas laikinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu ar SMS žinute. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų laiko tarpą.
10. J. R., norėdama laikinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja apie tai pranešti A. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų laiko tarpą.
11. J. R., išvykdama iš Lietuvos Respublikos su tikslu pakeisti sūnaus nuolatinę gyvenamąja vietą, įsipareigoja apie tai informuoti A. L. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomo išvykimo pradžios elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute. Sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas perkeliant ją į užsienio valstybę galimas tik su raštišku A. L. sutikimu ir aptarus bendravimo tvarkos pokyčius.
12. Dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su sūnumi suderintu laiku, tiek A. L., tiek J. R. nedelsiant, kai tik sužino aplinkybes, trukdančias įgyvendinti sutartą bendravimo tvarką, privalo elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute informuoti vienas kitą apie pasikeitusią bendravimo situaciją.“
Priteisti iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 123 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-08-12 teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (įpareigojimą atsakovui teikti laikiną išlaikymą).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.