- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 2-6622-285/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01554-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- J. I., V. I.
- Atsakovas
- R. A., D. V. A., A. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. I. ir V. I. patikslintą ieškinį ir atsakovių R. A., D. V. A. ir A. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami nustatyti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką (b. l. 3-5). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai, atsikirsdami į atsakovių priešieškinį, tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ieškovui V. I. priteisiant 45,00 kv. ploto, 4 000,00 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, o atsakovei R. A. – 23,00 kv. ploto, 1 000,00 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, iš ieškovo V. I. atsakovės R. A. naudai priteisiant 1 500,00 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą (b. l. 76-79). Galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, jog dėl reikalavimo atidalyti ūkinius pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis susitarė taikiai, prašė nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. (kvalifikacijos Nr. 2M-M-322) 2018 m. gegužės 31 d. parengtą projektą tokią naudojimosi 0,2849 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką: ieškovui V. I. paskirti naudotis sklypo dalimi „B“, 878 kv. m. ploto (rožinė spalva);atsakovėms paskirti naudotis sklypo dalimi „C“, 1478 kv. m. ploto (violetinė spalva);sklypo dalimi (prie pastatų, kiemas) (projekte pažymėta „A“, 493 kv. m., geltona spalva) bendraturčiams paskirti naudotis bendrai (b.l. 104, 125-126).
Šalies argumentai
Procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu
tvarkos projektas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, be to, tokia naudojimosi tvarka, kokią siūlo ieškovai, yra nusistovėjusi daugelį metų. Ieškovų naudojamas sklypas yra visapusiškai sutvarkytas, sukultūrintas, apsodintas vaiskrūmiais, tuo tarpu atsakovės negyvena namų valdoje, žemės sklypu nesinaudoja, namų valda yra apleista ir neprižiūrima. Prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovių priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal atsakovių pateiktą projektą nustatymo, teigdami, jog ieškovams tektų nepatogi, nefunkcionali bei itin siauro ploto žemės sklypo dalis, dėl ko sumažėtų ir tokio sklypo turtinė rinkos vertė. Į tokio mažo pločio ir pailgos formos sklypo dalį nebūtų galimybės įvažiuoti sunkvežimiui, tiekiančiam ieškovams kietą kurą, skirtą namo šildymui, būtų apsunkintas ir galimas sklypo užstatymo statiniais įgyvendinimas. Atsakovių siūlomas modelis atmestinas dar ir tuo pagrindu, jog pažeistų nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią ieškovai naudojasi dešiniąja, bet dvigubai platesne žemės sklypo dalimi, be to, ieškovai neturėtų galimybės įsirengti atskiro įvažiavimo į sklypą, nes siūloma įvaža yra per siaura.
Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė galutinį patikslintą ieškinį tenkinti, patvirtinti tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašo teismo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams plano projektą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tokiu būdu: atsakovėms paskirti naudotis 1464 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; ieškovui V. I. paskirti naudotis 864 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ , atsakovėms ir ieškovui V. I. paskirti bendrai naudotis 521 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdomus bendraturčių ieškovo V. I. ir atsakovės R. A., ieškovui V. I. priteisiant 45,00 kv. ploto, 4 000,00 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. A. – 23,00 kv. ploto, 1 000,00 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. I. atsakovės R. A. naudai priteisiant 1 500,00 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą. (b.l. 108-109):
Atsakovių atstovas teismo posėdyje patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė, patvirtino, jog dėl reikalavimo atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę šalys sudarė taikos sutartį, prašė atmesti kaip nepagrįstą ieškovų reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą plano projektą, kadangi jis neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos: tiek patys ieškovai neneigė, tiek liudytojai patvirtino, kad ieškovai prižiūri ir puoselėja dešiniąją žemės sklypo pusę iki pat galinės tvoros, be to, ieškovų naudojamoje sklypo dalyje yra jų statinių, todėl ieškovų reikalavimas paskirti atsakovėms naudotis galine sklypo dalimi yra nesuprantamas ir neturi jokio teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų siūlomas modelis užprogramuoja konfliktines situacijas tarp bendraturčių tuo atveju, jei atsakovės tarpusavyje pageidautų atidalyti savo dalis iš bendro turto ar nustatyti naudojimosi tvarką. Laikosi pozicijos, kad atsakovių pateiktas projektas labiausiai atitinka ginčo šalių interesus, per daugelį metų susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl turi patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmetamas, patikslintas priešieškinis tenkinamas. Tvirtinama šalių taikos sutartis dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo šalys dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės sudarė taikos sutartį, prašo ją patvirtinti ir bylą šioje dalyje nutraukti (b. l. 127-128). Remdamasis civilinės bylos duomenimis, teismas nustato, kad ginčo šalys patikslintuose procesiniuose dokumentuose be reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, taip pat reiškė reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ieškovui V. I. priteisiant 45,00 kv. ploto, 4 000,00 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, o atsakovei R. A. – 23,00 kv. ploto, 1 000,00 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, iš ieškovo V. I. atsakovės R. A. naudai priteisiant 1 500,00 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą (b. l. 76-79, 108-109).
Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia. Nagrinėjamos bylos kontekste įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties turinį, teismas daro išvadą, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Bylos šalys patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis). Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla dėl reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 dalis).
Dėl reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. I. ir atsakovės yra bendraturčiai 0,2849 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui V. I. nuosavybės teise priklauso 1057/2849 dalys minėto žemės sklypo, atsakovei R. A. – 1063/2849, atsakovei D. V. A. – 19/407, atsakovei A. A. – 596/2849 dalys žemės sklypo (b. l. 15). Kadangi ginčo žemės sklypo dalis ieškovui V. I. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė J. I. laikytina tik kaip ieškovo sutuoktinė bei įgaliotas asmuo, pati neturinti reikalavimo teisės byloje.
Ieškovas V. I. ir atsakovė R. A. yra bendraturčiai pastatų: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. 2018 m. gegužės 31 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (b. l. 104), atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą plano projektą (b. l. 110).
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kiekviena iš šalių pateikė savo projektus.
Pagal civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Šalys ne kartą tikslino savo teikiamus planus, tačiau ir po pakartotinių siūlymų dėl naudojimosi tvarkos nesusitarė, todėl tokia tvarka nustatytina teismo.
Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Privalu vadovautis ir proporcingumo ir socialinės taikos kriterijais: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiat, kad nei vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Tvarka turi būti racionali, užtikrinti efektyvų naudojimąsi bendru turtu (racionalumo ir efektyvumo kriterijus). Taip pat laikomasi nuostatos, jog sprendžiant ginčus turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius ( faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus).
Byloje yra pateikti abiejų šalių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektai. Lyginant pateiktus šalių projektus, matyti, kad skiriasi projektuojamo kiemo dydis prie gyvenamojo namo. Pagal atsakovių siūlomą variantą paliekamas 521 kv.m. plotas, pagal ieškovo patikslintą variantą plane numatyta žemės sklypo 493 kv.m. dalis prie gyvenamojo namo, skirta bendriems poreikiams tenkinti. Abiejuose planuose pastatams aptarnauti teritorija yra pakankama, nesant kitų plano skirtumų, siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu prie pastatų galėtų būti nustatoma tiek pagal vienos, tiek pagal kitos šalies projektą. Byloje apklausti liudytojai E. I., V. I., G. R., V. A. iš esmės patvirtino tą aplinkybę, kad tiek ieškovai, tiek atsakovės pagal nusistovėjusi tvarką naudojasi išilginėmis žemės sklypo dalimis, kurios abi yra maždaug vienodos. Todėl teismo vertinimu, atsakovių pateiktas projektas labiausiai atitinka aukščiau paminėtus naudojimosi žemės sklypu kriterijus. Ieškovui projektą parengė Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo matininkas, atsakovių projektą parengė uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos valdos “matininkė A. S.. Abu projektai atitinka įstatymų reikalavimus: juos parengė licenziją turintys specialistai, juose nurodyti sklypo kadastro duomenys, leidžiantys jį identifikuoti. Yra išskirtos ir nurodytos sklypo dalys, skirtinos naudotis atskiriems savininkams. Projektai atitinka imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus. Nepažeistas ir adekvatumo kriterijus, nes atsižvelgta į bendraturčių turimą dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškovų naudojamoje galinėje žemės sklypo dalyje yra jų statinių, vaismedžių ir vaiskrūmių, tačiau ieškovas siūlo galinę žemės sklypo dalį skirti atsakovėms naudotis. Teismas sprendžia, kad ieškovo projekte siūloma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, užprogramuoja tolesnius bendraturčių tarpusavio konfliktus. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą grindžia tuo, kad norėtų turėti platesnį žemės sklypą 878 kv.m.. Atsakovių pateiktas projektas užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi šalims priskirtinos sklypo dalys yra taisyklingos formos, apylygio naudingumo ir patogumo, todėl tenkinamas atsakovių patikslintas priešieškinis, o ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas ( civilinio proceso kodekso 178, 186, 197, 185 straipsniai, civilinio kodekso 4.72, 4.75 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės pateikė mokėjimo įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 175,55 Eur sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 63) ir 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 136, 141). Tenkinus patikslintą priešieškinį visiškai, iš ieškovo atsakovei D. V. A. priteisiamas 100,00 Eur žyminis mokestis (sumokėtas 2018m. balandžio 18d. AB “Lietuvos paštas“). Šalims sudarius taikos sutartį dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, atsakovei R. A. ir ieškovui grąžinama 75 procentai už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2d.).
Remiantis CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.). Atsakovės pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 500,00 Eur. Advokatas V. K. nurodo, kad išlaidas už teisinę pagalbą sudaro 300,00 Eur už procesinių dokumentų (atsiliepimų, priešieškinio) parengimą bei 200,00 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nors byla ir nėra sudėtinga, tačiau pasiruošimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, dėl ko advokatas turėjo ruošti atitinkamus procesinius dokumentus. Byloje atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį ir patikslintus priešieškinio reikalavimus. Taip pat atsakovių atstovas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose. Galiojančios redakcijos Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad už atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis yra 2,5, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Atsakovių patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, laikytinos protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovėms (88 straipsnio 1dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 24,81 Eur, todėl tenkinus atsakovių priešieškinį, valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
I. Patvirtinti ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovių R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018m. birželio 8d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. šalys susitarė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 45,00 kv. m. ploto ūkinį pastatą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4 000,00 Eur ir 23,00 kv. m. ploto ūkinį pastatą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 000,00 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:
2. ieškovui V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka nuosavybės teise 45,00 kv. ploto, 4 000,00 Eur rinkos vertės ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
3. atsakovei R. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka nuosavybės teise 23,00 kv. ploto, 1 000,00 Eur rinkos vertės ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
4. ieškovas V. I. ir atsakovė R. A. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, įsipareigoja atlaisvinti iki tol bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytų ir joms priklausiusių pastatų dalis (pasiimti joms priklausantį turtą, išvalyti, išvežti šiukšles) ir perduoti: V. I. – R. A., R. A. – V. I..
5. V. I. ,asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, įsipareigoja sumokėti R. A. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) kompensaciją už jam nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą (ūkinį pastatą), pervedant šią pinigų sumą į R. A. ,asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.
II. Civilinę bylą reikalavimų dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, nutraukti.
III. Ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
IV. Tenkinti atsakovių patikslintą priešieškinį ir nustatyti 0,2849 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams planą ir priskirti naudojimui:
1. atsakovėms R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 1464 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“.
2. ieškovui V. I. paskirti naudotis 864 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“.
3. atsakovėms R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. A. ir asmens kodas (duomenys neskelbtini)A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovui V. I. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis 521 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“.
V. Grąžinti ieškovui V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. sausio 30 d., mokėjimo nurodymu Nr. 245 (mokėtojas J. I.).
VI. Grąžinti atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. balandžio 18 d.
VII. Priteisti iš ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) už teisinę pagalbą.
VIII. Priteisti iš ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,81 Eur (dvidešimt keturių eurų ir 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.