- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-485-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01554-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. I., J. I.
- Atsakovas
- R. A., D. V. A., A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovams V. I., J. I., jų atstovei advokatei L. D., atsakovų R. A., D. V. A., A. A. atstovui advokatui V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. I. ir J. I. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6622-285/2018 pagal ieškovų J. I. ir V. I. patikslintą ieškinį ir atsakovių R. A., D. V. A. ir A. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. I. ir J. I. pradiniu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką (b. l. 3-5). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai, atsikirsdami į atsakovių priešieškinį, tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui V. I. priteisiant 45,00 kv. ploto, 4 000 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, o atsakovei R. A. – 23,00 kv. ploto, 1 000 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, iš ieškovo V. I. atsakovės R. A. naudai priteisiant 1 500 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą (b. l. 76-79). Galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, jog dėl reikalavimo atidalyti ūkinius pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis susitarė taikiai, prašė nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. (kvalifikacijos Nr. 2M-M-322) 2018 m. gegužės 31 d. parengtą projektą tokią naudojimosi 0,2849 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką: ieškovui V. I. paskirti naudotis sklypo dalimi „B“, 878 kv. m. ploto (rožinė spalva); atsakovėms paskirti naudotis sklypo dalimi „C“, 1478 kv. m. ploto (violetinė spalva); sklypo dalimi (prie pastatų, kiemas) (projekte pažymėta „A“, 493 kv. m., geltona spalva) bendraturčiams paskirti naudotis bendrai (b. l. 104, 125-126). Prašė galutinį patikslintą ieškinį tenkinti, patvirtinti tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, be to, tokia naudojimosi tvarka, kokią siūlo ieškovai, yra nusistovėjusi daugelį metų. Ieškovų naudojamas sklypas yra visapusiškai sutvarkytas, sukultūrintas, apsodintas vaiskrūmiais, tuo tarpu atsakovės negyvena namų valdoje, žemės sklypu nesinaudoja, namų valda yra apleista ir neprižiūrima. Ieškovai prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovių priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal atsakovių pateiktą projektą, teigdami, jog ieškovams tektų nepatogi, nefunkcionali bei itin siauro ploto žemės sklypo dalis, dėl ko sumažėtų ir tokio sklypo turtinė rinkos vertė. Į tokio mažo pločio ir pailgos formos sklypo dalį nebūtų galimybės įvažiuoti sunkvežimiui, tiekiančiam ieškovams kietą kurą, skirtą namo šildymui, būtų apsunkintas ir galimas sklypo užstatymo statiniais įgyvendinimas. Nurodė, kad atsakovių siūlomas planas atmestinas dar ir tuo pagrindu, jog pažeistų nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią ieškovai naudojasi dešiniąja, bet dvigubai platesne žemės sklypo dalimi, be to, ieškovai neturėtų galimybės įsirengti atskiro įvažiavimo į sklypą, nes siūloma įvaža yra per siaura.
3. Atsakovės R. A., D. V. A. ir A. A. patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams plano projektą tokiu būdu: atsakovėms paskirti naudotis 1464 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; ieškovui V. I. paskirti naudotis 864 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ , atsakovėms ir ieškovui V. I. paskirti bendrai naudotis 521 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdomus bendraturčių ieškovo V. I. ir atsakovės R. A., ieškovui V. I. priteisiant 45,00 kv. ploto, 4 000 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. A. – 23,00 kv. ploto, 1 000 Eur rinkos vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. I. atsakovės R. A. naudai priteisiant 1 500 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą. (b. l. 108-109).
Atsiliepimas
4. Atsakovės nurodė, kad dėl reikalavimo atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę šalys sudarė taikos sutartį. Nurodė, kad pagal ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos: tiek patys ieškovai neneigė, tiek liudytojai patvirtino, kad ieškovai prižiūri ir puoselėja dešiniąją žemės sklypo pusę iki pat galinės tvoros, be to, ieškovų naudojamoje sklypo dalyje yra jų statinių, todėl ieškovų reikalavimas paskirti atsakovėms naudotis galine sklypo dalimi yra nesuprantamas ir neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovų siūlomas modelis užprogramuoja konfliktines situacijas tarp bendraturčių tuo atveju, jei atsakovės tarpusavyje pageidautų atidalyti savo dalis iš bendro turto ar nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovių nuomone, jų pateiktas projektas labiausiai atitinka ginčo šalių interesus, per daugelį metų susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtinti ieškovo V. I. ir atsakovių 2018m. birželio 8 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitarė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 45,00 kv. m. ploto ūkinį pastatą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4 000 Eur ir 23,00 kv. m. ploto ūkinį pastatą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
2. Ieškovui V. I. atitenka nuosavybės teise 45,00 kv. ploto, 4 000 Eur rinkos vertės ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovei R. A. atitenka nuosavybės teise 23,00 kv. ploto, 1 000 Eur rinkos vertės ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovas V. I. ir atsakovė R. A. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, įsipareigoja atlaisvinti iki tol bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytų ir joms priklausiusių pastatų dalis (pasiimti joms priklausantį turtą, išvalyti, išvežti šiukšles) ir perduoti: V. I. – R. A., R. A. – V. I..
5. V. I. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, įsipareigoja sumokėti R. A. 1 500 Eur kompensaciją už jam nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą (ūkinį pastatą), pervedant šią pinigų sumą į R. A. sąskaitą.
Civilinę bylą reikalavimų dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo nutraukė.
Ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, atsakovių patikslintą priešieškinį tenkino ir nustatė 0,2849 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams planą ir priskyrė naudojimui:
1. Atsakovėms paskyrė naudotis 1464 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“.
2. Ieškovui paskyrė naudotis 864 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“.
3. Atsakovėms ir ieškovui paskyrė bendrai naudotis 521 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“.
Grąžino ieškovui 75 Eur žyminį mokestį; grąžino atsakovei R. A. 75 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovo atsakovės D. V. A. naudai 100 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už teisinę pagalbą; priteisė iš ieškovo valstybei 24,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Dėl reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo šalys dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės sudarė taikos sutartį (b. l. 127-128). Teismas, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties turinį, padarė išvadą, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti. Patvirtinęs taikos sutartį, teismas civilinę bylą dėl reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo nutraukė (CPK 293 str. 5 d.).
7. Dėl reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad ieškovas V. I. ir atsakovės yra 0,2849 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1057/2849 dalys minėto žemės sklypo, atsakovei R. A. – 1063/2849, atsakovei D. V. A. – 19/407, atsakovei A. A. – 596/2849 dalys žemės sklypo (b. l. 15). Kadangi ginčo žemės sklypo dalis ieškovui V. I. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė J. I. laikytina tik kaip ieškovo sutuoktinė bei įgaliotas asmuo, pati neturinti reikalavimo teisės byloje. Ieškovas V. I. ir atsakovė R. A. yra šių pastatų bendraturčiai: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. 2018 m. gegužės 31 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (b. l. 104), atsakovės – UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą plano projektą (b. l. 110). Projektai atitinka imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus.
8. Teismas nurodė, kad jo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.
9. Teismas nurodė, kad lyginant pateiktus šalių projektus, matyti, kad skiriasi projektuojamo kiemo dydis prie gyvenamojo namo. Pagal atsakovių siūlomą variantą paliekamas 521 kv. m. plotas, pagal ieškovo patikslintą variantą plane numatyta žemės sklypo 493 kv. m. dalis prie gyvenamojo namo, skirta bendriems poreikiams tenkinti. Abiejuose planuose pastatams aptarnauti teritorija yra pakankama, nesant kitų plano skirtumų, siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu prie pastatų galėtų būti nustatoma tiek pagal vienos, tiek pagal kitos šalies projektą. Byloje apklausti liudytojai iš esmės patvirtino tą aplinkybę, kad tiek ieškovai, tiek atsakovės pagal nusistovėjusi tvarką naudojasi išilginėmis žemės sklypo dalimis, kurios abi yra maždaug vienodos. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad atsakovių pateiktas projektas labiausiai atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus naudojimosi žemės sklypu kriterijus. Ieškovų naudojamoje galinėje žemės sklypo dalyje yra jų statinių, vaismedžių ir vaiskrūmių, tačiau ieškovas siūlo galinę žemės sklypo dalį skirti atsakovėms naudotis. Teismas sprendė, kad ieškovo projekte siūloma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, užprogramuoja tolesnius bendraturčių tarpusavio konfliktus. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą grindžia tuo, kad norėtų turėti platesnį žemės sklypą 878 kv. m. Teismas sprendė, kad atsakovių pateiktas projektas užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi šalims priskirtinos sklypo dalys yra taisyklingos formos, apylygio naudingumo ir patogumo.
10. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovų atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovių priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovų naudai iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, nustatydamas 521 kv. m. ploto bendrojo naudojimosi sklypo dalį, nukrypo nuo teismų praktikos suformuoto reikalavimo dėl bendrojo naudojimosi minimalios žemės sklypo dalies nustatymo palikdamas šalims mažiau žemės naudotis atskirai, nors pats teismas pripažino, kad pastatams aptarnauti teritorija yra pakankama tiek pagal ieškovų, tiek ir pagal atsakovių pasiūlymus. Ieškovų pateiktame plane bendrojo naudojimosi teritorija buvo numatyta 493 kv. m. ploto, todėl prioritetas jau vien šiuo aspektu turėjo būti skirtas ieškovų projektui, pagal kurį bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė;
1.2. Teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pagal atsakovių pateiktą projektą, priėmė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Teismas, argumentuodamas, kad nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą, būtų užprogramuoti tolesni bendraturčių tarpusavio konfliktai, nes ieškovo siūlomoje skirti atsakovėms galinėje žemės sklypo dalyje yra ieškovo statinių, vaismedžių ir vaiskrūmių, patvirtino žemės sklypo naudojimosi planą, pagal kurį ieškovų 5 vnt. sodinių ir parodinis rožynas pateko į atsakovėms priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, kas reiškia, kad teismo sprendimu jau yra užprogramuoti konfliktai tarp ginčo šalių. Ieškovai tiek 2018-10-04, tiek ir 2018-11-04 teismo posėdžių metu patvirtino, kad jokių ginčų, jei žemės sklypo galinė dalis, kurioje yra vaiskrūmiai bei vaismedžiai, būtų priskirta atsakovėms, nekiltų. Patys ieškovai prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią minėta žemės sklypo dalis su vaismedžiais ir vaiskrūmiais atitektų atsakovėms. Patvirtinus žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovų projektą, priešingai nei nurodė teismas, jokių konfliktų dėl statinių, vaiskrūmių ir vaismedžių tarp šalių nekiltų;
1.3. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Iš tikrųjų tiek liudytojai, tiek ir patys ieškovai nurodė, kad atsakovės niekada neprižiūrėjo žemės, pastatai, žemė buvo apleisti, visa atsakovėms priklausanti teritorija buvo tvarkoma ieškovų. Iš tikrųjų ieškovai prižiūrėjo žemės sklypo dalį nuo pirties iki kareivinių tvoros. Teismas nevertino ieškovų argumentų, kodėl jie šią dalį tvarkė, tvarko, ir kokiu tikslu. Teismas buvo labai formalus ir faktinę aplinkybę, kad ieškovai dėl atsakovių žemės sklypo nepriežiūros buvo priversti šį plotą prižiūrėti ir tvarkyti, prilygino faktiškai susiklosčiusiems santykiams ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką ne tokią, kokia užtikrintų ir atitiktų abiejų šalių interesus, o remiantis tuo, kad ieškovai prižiūrėjo žemės sklypo dalį, kurią turėdamos prievolę prižiūrėti atsakovės, tokios prievolės neatliko;
1.4. Teismas, visą dėmesį sutelkė aiškinantis dėl žemės sklypo naudojimo ilgio, tačiau nevertino tų aplinkybių, kad tiek ankstesni savininkai (ieškovo tėvai, seneliai), tiek ir ieškovai, visą laiką naudojosi sklypu per pusę jo pločio (apie 14-15 metrų pločio). Šią faktinę aplinkybę patvirtino tiek ieškovai, duodami paaiškinimus, patvirtina ir foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovų vaismedžiai ir net šiltnamis pagal teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką patenka į atsakovių sklypą, t. y. nuo 6 cm iki 3,02 m atstumu nuo nustatytos ribos. Teismas, ieškovų žemės sklypo dalies priežiūrą iki kareivinių tvoros prilygindamas faktiškai susiklosčiusiems santykiams, ignoravo kitą faktiškai susiklosčiusią ir itin reikšmingą aplinkybę, t. y. tai, kad ieškovai naudojosi žymiai platesne žemės sklypo dalimi, nei kad nustatė teismas;
1.5. Teismas neįvertino ir tai, kad ieškovams priskirtoje žemės sklypo dalyje yra nustatyti žemės naudojimo apribojimai - vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,0004 ha), ryšių linijos apsaugos zonos (0,0025 ha), elektros linijų apsaugos zonos (0,0023 ha), kas reiškia jau ir taip esamus praradimus bei mažesnę atskirai naudotinos žemės teritoriją;
1.6. Nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka visų ginčo šalių interesų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, ieškovų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai savo sklypo dalyje ketino pasistatyti namą, o pagal atsakovių projektą namui pastatyti neužtenka ploto. Atsakovės niekada nesinaudojo nei galine žemės sklypo dalimi, nei ta dalimi, kuri pagal teismo sprendimą atiteko atsakovėms. Nustačius pagal ieškovų siūlomo pločio sklypo dalis, nei viena iš šalių neatsidurtų blogesnėje padėtyje, o atsakovėms nebūtų suteiktas prioritetas. Priešingai, būtų užtikrinti abiejų šalių interesai, nes atsakovėms tektų daugiau nei 16 metrų pločio žemės sklypo dalis, kurios pilnai pakaktų įgyvendinti statytojo teises. Ieškovams tenkančios žemės sklypo dalies, kurioje jokia statyba neįmanoma, vertė yra ženkliai mažesnė nei atsakovių. Atsakovėms priskirta dvigubai platesnis žemės sklypo plotis, t. y. 20,04 m, o ieškovams priskirto sklypo plačiausioje dalyje – sklypo plotis nesiekia nei 10 m.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidoms atlyginti. Atsiliepime atsakovės iš esmės pritarė teismo sprendime nurodytiems motyvams ir papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Vien tai, kad viename žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra palikta mažesnė bendrai naudojama žemės sklypo dalis, nėra lemiama aplinkybė, kuria teismas privalo vienareikšmiškai vadovautis nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes tam įtakos turi ir kitos aplinkybės bei veiksniai. Pagal atsakovių žemės sklypo atidalijimo planą bendrai naudojama žemės sklypo dalis tik 28 kv. m. didesnė už ieškovų planu pasiūlytą bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Toks nežymus bendrai naudojamos žemės sklypo dalies skirtumas nėra esminis, dėl kurio prioritetas būtų skiriamas ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui;
2.2. Atsakovių žemės sklypo naudojimo plane suformuota bendrai naudojama žemės sklypo dalis atsižvelgiant į ieškovų interesus. Ieškovai teigė, kad jiems yra reikalingas pakankamai platus patekimas per bendrai naudojamo žemes sklypo dalį į jiems priklausantį ūkinį pastatą atsivežti kurui (malkoms, anglims), kurį jie laiko ūkiniame pastate. Atsižvelgiant į tai bendrai naudojamo žemės sklypo plotas ir buvo suformuotas. Priešingu atveju, jei būtų patvirtintas ieškovų siūlomas planas, ieškovai tokios galimybės neturėtų. Vien ta aplinkybė, kad pagal ieškovų žemės sklypo naudojimosi planą bendrai naudojamo žemės sklypo dalis yra mažesne vos 28 kv. m. nėra pati svarbiausia aplinkybė, kuri nulemia kuriam žemės sklypo naudojimosi projektui turi būti teikiamas pirmumas;
2.3. Apeliantų pateiktos nuotraukos su jų atliktais matavimais nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, nes šie matavimai nėra tikslūs. Tik atlikti geodeziniai matavimai galėtų neginčijamai patvirtinti, ar atsakovėms priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra apeliantų augalų ir statinių. Apeliantai neteisėtai naudojosi jiems nuosavybės teise nepriklausančia žemės sklypo dalimi ir šioje sklypo dalyje neteisėtai pastatė šiltnamį bei pasodino vaiskrūmius. Iš ne teisės negali atsirasti teisė, todėl pagal savo turimas dalis bendroje nuosavybėje apeliantai negali naudotis tokiu sklypo plotu, kuriuo naudojosi anksčiau. Apeliantai visą laiką naudojosi puse viso žemės sklypo (pagal ištisinį jo ilgį nuo gatvės iki kareivinių tvoros), nors tokios teisės neturėjo. Per ilgą laikotarpį sklypas buvo naudojamas per pusę išilginėmis dalimis nuo gatvės iki kareivinių tvoros;
2.4. Žemės sklypo apribojimai yra numatyti tai sklypo daliai, kuri yra paskirta bendram naudojimui;
2.5. Apeliantai savo argumentams, kad jie negali įgyvendinti statytojo teisių, nes jiems priskirta sklypo dalis yra per siaura, pagrįsti nepateikė jokių tai pavirtinančių įrodymų. Ieškovams priskirta žemės sklypo dalis yra 9,34 m pločio ir 95,24 m ilgio, todėl tokiame žemės sklype bet kokios statybos yra leidžiamos. Jeigu žemės sklypu naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškovų pasiūlytą projektą, tokiu būdu ieškovas būtų atsidūręs geresnėje padėtyje, nes jam būtų priskirta naudotis geresnė žemės sklypo dalis, o atsakovėms būtų paskirta per siaura žemės sklypo dalis, kurios naudojimosi tvarką ateityje tarp šių trijų bendraturčių būtų sunku nusistatyti;
2.6. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad jiems atitekusi žemės sklypo dalis yra vertingesnė. Apeliantai visos bylos nagrinėjimo metu kartojo, kad atsakovių žemės sklypo dalis yra labai apleista, o jo žemės sklypo dalis yra prižiūrėta. Be to, byloje nėra pateikta jokių turto vertintojų išvadų dėl žemės sklypo dalių vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. I. ir atsakovės yra bendraturčiai 0,2849 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui V. I. nuosavybės teise priklauso 1057/2849 dalys minėto žemės sklypo, atsakovei R. A. – 1063/2849, atsakovei D. V. A. – 19/407, atsakovei A. A. – 596/2849 dalys žemės sklypo. Ieškovas V. I. ir atsakovė R. A. yra bendraturčiai pastatų: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
16. Ieškovai pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. 2018 m. gegužės 31 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą plano projektą.
17. Pirmosios instancijos teismas šalių reikalavimų dalyje dėl ūkinių pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sudarė taikos sutartį, kurią teismas skundžiamu teismo sprendimu patvirtino, taip pat teismas nustatė ginčo sklypu naudojimosi tvarką pagal atsakovų priešieškinį. Ieškovei nesutikdami nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal atsakovų reikalavimą pateikė apeliacinį skundą.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
18. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
20. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantai nesutikdami su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nurodo, kad pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą šalims tenka didesnė bendrai naudojamo žemės sklypo dalis, todėl prioritetas turėjo būti skirtas apeliantų pateiktam žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui.
22. Kaip matyti iš šios nutarties 5 punkto, teismas tenkino atsakovių patikslintą priešieškinį ir nustatė 0,2849 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ matininkės A. S. 2018 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčiams planą ir priskyrė naudojimui: atsakovėms – 1464 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; ieškovui V. I. paskyrė naudotis 864 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“; atsakovėms ir ieškovui paskyrė bendrai naudotis 521 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“.
23. Nors apeliantų pateiktame plane numatyta šalių bendrai naudojama teritorija 493 kv. m., tačiau tai nėra lemiama aplinkybė nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką. Nežymus bendrai naudojamos žemės sklypo dalies skirtumas nėra esminis, dėl kurio pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti prioritetą apeliantų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui. Be to, kaip nurodė atsakovai, bendro naudojimo plotas suformuotas atsižvelgiant į tai, kad apeliantai turėtų galimybę privažiuoti prie ūkinio pastato, ieškovų projekte šis privažiavimas nurodytas žymiai siauresnis.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką neatsižvelgė į nusistovėjusią jo naudojimosi tvarką ir kad patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovių projektą teismas sudarė pagrindą tolesniems bendraturčių ginčams, nes atsakovių priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra apeliantams priklausančių augalų ir statinių. Nors apeliantai pripažino, kad jie visą laiką naudojosi puse viso šio sklypo dalimi pagal ištisinį jo ilgį nuo gatvės iki tvoros, tačiau pažymėtina, kad jie neturėjo teisės naudotis tokia sklypo dalimi, nes ieškovo V. I. žemės sklypo dalis buvo žymiai mažesnė ir neatitiko jo dalių bendrojoje nuosavybėje. Pagal ginčijamą teismo sprendimą atsakovams atiteko žemės sklypo dalis, kuriame ieškovai neteisėtai pasistatė metalinį garažą bei šiltnamį ir pasodino augalus. Akivaizdu, kad pagal turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ieškovai negali naudotis tokiu žemės sklypo plotu, kuriuo naudojosi anksčiau. Be to, pažymėtina, kad atsakovai tik 2017 metais įgijo nuosavybę į ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius ir pradėjo juos tvarkyti, o aplinkybė, kad ieškovai anksčiau naudojosi didesne žemės sklypo dalimi nei jiems priklausė ir pagal jų pateiktą planą siekia išsaugoti pastatytus minėtus statinius, nesudaro pagrindo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų planą.
25. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantams paskirtoje žemės sklypo dalyje yra nustatyti žemės sklypo ribojimai. Iš atsakovų pateikto plano matosi, kad žemės sklypo apribojimai (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrengimų) yra nuo gatvės pusės, priekinėje žemės sklypo dalyje, kuri yra paskirta bendram naudojimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti apribojimai pažeidžia apeliantų teises naudotis jiems paskirta žemės sklypo dalimi.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal patvirtintą atsakovių žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovas negali įgyvendinti statytojo teisės, nes jam paskirta sklypo dalis yra per siaura. Iš žemės sklypo plano matosi, kad ieškovui paskirta žemės sklypo dalis yra 9,34 m. pločio ir 95,24 m. ilgio, todėl apeliantams nepateikus jokių įrodymų dėl jų statytojų teisių ribojimo, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka išilginėmis dalimis, į tai, kad atsakovų pateiktame plane siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.
28. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais ir kriterijais nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Į bylą pateikta 2019 m. sausio 4 d. sąskaita serija AVK Nr. 001/2019 už teisines paslaugas ir 2019 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matosi, kad atsakovė R. A. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Eur išlaidų. Pagal 2019 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 19/45 ir Swedbank AB 2019 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 219 R. A. UAB „Dzūkijos valdos“ už žemės sklypo plano parengimą sumokėjo 266,20 Eur.
30. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovų atsakovei R. A. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, iš viso 566,20 Eur (CPK 93 str.).
31. Be to, iš ieškovų priteistinos 23,89 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų J. I. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. I. a. k. (duomenys neskelbtini) po 283,10 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 10 centų) atsakovei R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų J. I. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. I. a. k. (duomenys neskelbtini) po 11,94 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.