- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-1353-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00351-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-439-522/2011 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui E. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. K. pateikė ieškinį atsakovui E. J., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-03-19 paprastąjį vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2010-04-30 sumokėti atsakovui 40000 Lt, kaip sudarytą dėl realaus grasinimo. Nurodė, kad 2010-03-19 ieškovas susitiko su atsakovu aptarti verslo reikalų. Kartu su atsakovu atvyko stambaus kūno sudėjimo, aukštas vyriškis, kaip vėliau ieškovas sužinojo - A. Z.. Atsakovas ir A. Z. prieš ieškovą naudodami psichologinį smurtą privertė ieškovą pasirašyti paprastąjį vekselį, pagal kuri ieškovas įsipareigojo iki 2010-04-30 atsakovui sumokėti 40000 Lt, nors ieškovas atsakovui tokios sumos nebuvo skolingas. 2010-04-30 atsakovas kreipėsi į ieškovą raštu, reikalaudamas iki 2010-05-04 apmokėti vekselį. Dėl šių grasinimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad atsakovas prieš ieškovą naudojo psichinę prievartą, tačiau to nepakako pripažinti atsakovo veiką nusikalstama. Ieškovas nurodė, kad susitikimo metu bendraujant su atsakovu ir A. Z., atsakovas nurodė, kad žino kur ieškovas gyvena, kur leidžia laiką ir pan. Neišlaikęs tokio spaudimo, ieškovas vekselį pasirašė prieš savo valią, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių grasinimo padarinių realumą, nes ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas ieškovui negrasino, o pinigų perdavimą paliudijo liudytojai. Atsakovas su ieškovu vykdė bendrą verslą, todėl žino kur ieškovas gyvena, tačiau niekada nebūtų ieškovui grasinęs. Pinigus, dėl kurių gražinimo ieškovas pasirašė vekselį, atsakovas ieškovui paskolino verslui Baltarusijoje kurti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 33,06 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog šioje byloje tarp šalių buvo susiklostę santykiai dėl statybų verslo. Ir ieškovas, ir atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad jie investavo savo pinigines lėšas statybos verslui Baltarusijoje, tačiau dokumentais šie santykiai nebuvo įforminti. Teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. b. 27 l.) iš ranka rašytų raštelių matyti, kad atsakovas yra investavęs 8527 Lt. Ši suma yra žinoma ir ieškovui. Iš šios medžiagos taip pat matyti, kad šalių pinigai buvo naudojami Baltarusijoje įkurtai įmonei, kurios šiuo metu bendrasavininku yra ir ieškovas. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas neneigia, kad atsakovas yra investavęs pinigų į nurodytą verslą ir kad pinigai jam liko negražinti dėl nepavykusio verslo-negauto pelno. Teismas konstatavo, jog ieškovas neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas išdavęs vekselį sukūrė atsakovo naudai visiškai kitą, negu buvęs įsipareigojimas – šiuo atveju statybų verslas ir atsiskaitymas pagal jį, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio išrašymas yra vienašalis sandoris. Ši nauja savarankiška prievolė nepriklauso nuo teisinio santykio – šalių verslo ir įsipareigojimų pagal jį. Tačiau vekselis negali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo. O toks pagrindas buvo ir jis yra pripažintas šalių ir įrodytas rašytiniais įrodymais – ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šio vekselio pagrindu yra šalių pinigų investavimas į statybų verslą ir likęs dėl to įsiskolinimas.
Teismas konstatavo, jog šalių paaiškinimais ir rašytine ikiteisminio tyrimo medžiaga įrodyta, kad vekselis šiuo atveju atliko papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, nes su atsakovu iki šiol neatsiskaityta už jo investuotas lėšas į statybos verslą įmonėje OSK, kurios akcininku šiuo metu yra ir ieškovas. Teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes patvirtino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir kitas šios įmonės savininkas O. S. (b.b. 39-40 l.). Šiuo atveju vekselis suteikė atsakovui papildomą garantiją to, kad skola jam bus grąžinta. Teismas neanalizavo pirminės prievolės mąsto (skolos dydžio), nes ginčas teisme yra nagrinėjamas ne dėl šios prievolės tinkamo įvykdymo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas buvo sąžiningas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad vekselis buvo išrašytas dėl atsakovo pavartotos apgaulės, grasinimo ir įrodinėjo CK 1.91 str. numatytą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad po 4 dienų po vekselio išrašymo ieškovas kreipėsi į policiją ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas neįrodo, kad egzistuoja nurodyti pagrindai sandoriui pripažinti negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovas sudarė šį sandorį viešoje vietoje – kavinėje, kurioje buvo ir kiti asmenys – kavinės darbuotojai (b.b. 10 l.). Iš rašytinių įrodymų (b.b. 33-34 l.) matyti, kad kavinės darbuotojos vekselio išrašymo dieną nieko įtartino kavinėje nepastebėjo. Į kavinę ieškovas atėjo savo noru. Teismas pažymėjo, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.b.51 l.) matyti, kad į susitarimo vietą kavinėje ieškovas ėjo iš paskos atsakovui ir liudytojui A. Z.. Kito asmens –liudytojo A. Z. dalyvavimas vekselio išrašymo metu savaime nepatvirtina, kad šis asmuo ieškovą gąsdino ir jam kaip nors grasino, darė psichologinį spaudimą. Šis liudytojas buvo apklaustas posėdžio metu ir vizualiai nepasitvirtino ieškovo apie liudytoją nurodytos aplinkybės – stambaus sudėjimo, įtartinos išvaizdos. Byloje nėra įrodymų, kad liudytojas A. Z. naudojo specifinį kalinio žargoną ir pan. A. Z. niekada nebuvo teistas. Teismas pažymėjo, jog liudytojas A. Z. patvirtino, kad dalyvavo šalių susitarime, kad šalių prašomas užpildė vekselį, nes jo darbo praktikoje teko susidurti su tokiais dokumentais. Jis parodė, kad iš susitarimo vietos buvo ne kartą išėjęs ir šalys buvo likę dviese. Tai, kad tarp šalių galėjo kilti ginčas, kad buvo įtampa dėl pokalbio turinio ir buvo reikalaujama grąžinti skolą neįrodo, kad buvo psichologinis smurtas, kad ieškovas išsigando dėl savo sveikatos, gyvybės ar pan. Po to, kai šalys išsiskyrė, ieškovas į policiją kreipėsi tik po 4 dienų. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės rodo, kad ieškovas vekselio išrašymo momentu nebuvo išsigandęs. Jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę savo teises ginti iš karto. Kreipimasis į policiją vertinamas tik kaip viena iš galimybių išvengti civilinių santykių ir atsakomybės prieš atsakovą. Atsakovo pakeltas tonas, nepasitenkinimas ieškovu yra pateisinami susiklosčiusia situacija dėl neatsiskaitymo su juo. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas šioje situacijoje galėjo rinktis alternatyvą sutartį nesudaryti, esant reikalui galėjo kviesti pagalbą ar iškarto kreiptis į policiją. Ieškovas yra verslininkas, dirba projektų vadovu (b.l. 7), jo amžius - 1952 m. g., jis turi (turėjo) ne vieną įmonę (b.b. 31 l.), kas rodo, kad jis turi pakankamai gyvenimiškos patirties ir gali labai gerai orientuotis tokiose situacijose. Ieškovas yra asmuo, kuris turi nemažai vertingo turto (b.l. 16-27). Šios aplinkybės rodo, kad įsiskolinimas, jo dydis ieškovui yra priimtini ir suprantami. Iš ikiteisminio tyrimo galutinės išvados matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovui nutrauktas, nepadarius nusikalstamos veikos (b.b. 188-195 l.). Teismas padarė išvadą, kad vekselio išrašymas atitiko ieškovo valią.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. K. ieškinį atsakovui E. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu patenkinti: pripažinti negaliojančiu 2010-03-19 paprastąjį vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2010-04-30 sumokėti atsakovui 40000 Lt, kaip sudarytą dėl realaus grasinimo, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatskleista bylos esmė.
Ieškovas atsakovui nebuvo ir nėra skolingas. Atsakovas investuodamas į bendrą verslą Baltarusijoje 8527 Lt privalėjo įvertinti investavimo rizikos galimybes, dėl investuotų pinigų grąžinimo su atsakovu nebuvo jokios kalbos. Ieškovas nėra kaltas dėl to, jog atsakovo investicijos nepasiteisino. Dėl šių aplinkybių teismo išvada, jog vekselio išrašymui buvo pagrindas – verslo santykiai, investuoti pinigai, yra visiškai nepagrįsta.
Kadangi atsakovas vekselį gavo panaudojęs grasinimus, be to tokiam vekseliui pasirašyti nebuvo jokio pagrindo, todėl jis negali būti pripažįstamas sąžiningu įgijėju. Dėl šių aplinkybių ieškovas turi teisę reikšti prieštaravimus atsakovui grindžiamus asmeniniais santykiais. Įstatyme nurodytą sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo – įgijimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, kas paneigia atsakovo, kaip sąžiningo vekselio turėtojo, prezumpciją, tačiau šio požymio nepakako atsakovo veikai pripažinti nusikalstama. 2011-04-19 Kauno apygardos teismo nutartyje byloje Nr. 1S-497-348/11 nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. K., ir E. J. tyrime pripažino, kad tarp jų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl į bendrą verslą investuotų piniginių lėšų, jų pasidalinimo bei asmeninio įdirbio. Paprastojo vekselio pasirašymas ir jo pateikimas vykdyti nepažeidžia civilinės Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei Civilinio kodekso nustatytos tvarkos, ir iš to vekselio turėtojo atsirandančios teisės pateikti šį dokumentą apmokėjimui, atlikti kitus vykdymo veiksmus ir pan. S. K. ginčija patį šio civilinio sandorio sudarymo teisėtumą, kaip jo absoliutaus negaliojimo pagrindą, nurodydamas įvykdytą kriminalinę veiką – panaudotą psichinę prievartą, grasinimus – ir tai iš dalies pagrįsta, tačiau negali būti vertintina kaip kriminalinės veikos požymis.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovas, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties gali labai gerai orientuotis tokiose situacijose. Ieškovas su jokiais grasinimais niekada nebuvo susidūręs, atsakovo veiksmų visuma (tiek atsakovo ištarti žodžiai, tiek jo atvykimas į susitikimą su man nepažįstamu asmeniu ir pan.) leido pagrįstai tikėtis, jog šie jo grasinimai gali būti įgyvendinti. Todėl atsakovo grasinimų įbaugintas ieškovas ir pasirašė duotą vekselį, t.y. jį pasirašė prieš savo valią, dėl ko toks vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, ieškovas prašė apklausti liudytoju O. S., kuris gerai žino ieškovo ir atsakovo finansinius santykius. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą buvo patenkinęs, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu be pagrindo pakeitė savo sprendimą šio liudytojo atžvilgiu, nurodydamas, jog vekselio išrašymo metu O. S. nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog nesutinka, kad liudytoju būtų apklaustas O. S.. Jis nedalyvavo pasirašant vekselį ir negali paliudyti aplinkybių. Be to, jo parodymai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri yra prijungta prie bylos. Atsakovo nuomone, šis liudytojas gali būti paveiktas, kadangi dirba kartu su ieškovu. Ieškovas tokiu būdu mėgina vilkinti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama ieškovo S. K. apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, jog ieškovas 2010-03-19 išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2010-04-30 sumokėti atsakovui 40 000 Lt (b.l. 5, vekselio originalas yra (b.b. Nr.22-1-00293-10-122 l.-b.l.56). 2010-05-06 atsakovas kreipėsi į ieškovą su pareiškimu dėl nurodyto vekselio apmokėjimo (b.b.l. 20 l.). Byloje kilo ginčas dėl 2010-03-19 vekselio galiojimo.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais. Tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teises pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju, pagal CPK 178 str. ieškovui tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.
Ieškovas į teismą kreipėsi, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-03-19 paprastąjį vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2010-04-30 sumokėti atsakovui 40000 Lt, kaip sudarytą dėl realaus grasinimo.
CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris gali būti teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis buvo sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Tokie sandoriai turi sandorio šalies valios trūkumų todėl gali būti nuginčyti teismine tvarka pagal nukentėjusiojo ieškinį. Taigi, sandoris minėtais pagrindais gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovas buvo apgautas, prieš jį buvo panaudotas smurtas (fizinis ar psichinis poveikis), kurio įtakoje jis sudarė sandorį arba jis sudarė sandorį ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo įtakoje arba dėl susidėjusių aplinkybių sandorio šalis buvo priverstas sudaryti sutartį labai nenaudingomis sau sąlygomis. Sandoris nurodytais pagrindais galėtų būti pripažintas negaliojančiu, jeigu būtų teismo nustatytos CK 1.91 str. 1 d. nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai. Grasinimas turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į padarinius, kurių galėjo atsirasti atlikus veiksmus, kuriais buvo grasinama, šių padarinių realumą, jų pobūdį. Sandoris pripažintinas negaliojančiu, kai grasinama atlikti tiek neteisėtus veiksmus (sumušti, nužudyti, sunaikinti turtą ir pan.), tiek teisėtus veiksmus (pvz. pranešti teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikaltimą ir pan.), nes abiems atvejais kitos šalies valia sudaryti sandorį nėra laisva – ją lemia grasinimas.
Šiuo atveju, ieškovas teigia, kad atsakovas ir A. Z. prieš ieškovą naudodami psichologinį smurtą ir grasindami privertė ieškovą pasirašyti paprastąjį vekselį, pagal kuri ieškovas įsipareigojo iki 2010-04-30 atsakovui sumokėti 40000 Lt, nors ieškovas atsakovui tokios sumos nebuvo skolingas.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselio išrašymas atitiko ieškovo valią, nes ieškovas neįrodė, jog vekselis buvo sudarytas dėl realaus grasinimo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas išdavė ginčo vekselį viešoje vietoje – kavinėje, kurioje buvo ir kiti asmenys – kavinės darbuotojai, kurie nieko įtartino kavinėje nepastebėjo. Į kavinę ieškovas atėjo savo noru, t.y. ėjo iš paskos atsakovui ir liudytojui A. Z.. Kito asmens –liudytojo A. Z. dalyvavimas vekselio išrašymo metu savaime nepatvirtina, kad šis asmuo ieškovą gąsdino ir jam kaip nors grasino, darė psichologinį spaudimą. Šis liudytojas buvo apklaustas posėdžio metu ir vizualiai nepasitvirtino ieškovo apie liudytoją nurodytos aplinkybės – stambaus sudėjimo, įtartinos išvaizdos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad liudytojas A. Z. naudojo specifinį kalinio žargoną, A. Z. niekada nebuvo teistas. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad dalyvavo šalių susitarime, kad šalių prašomas užpildė vekselį, nes jo darbo praktikoje teko susidurti su tokiais dokumentais. Tai, kad tarp šalių galėjo kilti ginčas, kad buvo įtampa dėl pokalbio turinio ir atsakovo pakeltas tonas, nepasitenkinimas ieškovu, buvo reikalaujama grąžinti skolą neįrodo, kad buvo psichologinis smurtas, kad ieškovas išsigando dėl savo sveikatos, gyvybės saugumo.
Kad ieškovas vekselio išrašymo momentu nebuvo išsigandęs, patvirtina ta aplinkybė, kad
ieškovas į policiją kreipėsi tik po 4 dienų, nors turėjo galimybę savo teises ginti iš karto. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas kaip patyręs verslininkas, turi pakankamai gyvenimiškos patirties ir galėjo orientuotis tokiose situacijose. Šios aplinkybės rodo, kad įsiskolinimas, jo dydis ieškovui yra priimtini ir suprantami. Iš ikiteisminio tyrimo galutinės išvados matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovui nutrauktas, nepadarius nusikalstamos veikos (b.b. 188-195 l.).Kreipimasis į policiją vertinamas tik kaip viena iš galimybių išvengti civilinių santykių ir atsakomybės prieš atsakovą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, neatitinka tikrovės ir nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nustatytas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00293-10. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 182 str. ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, todėl teismo yra vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo vekselio išdavimui, nes ieškovas nėra skolingas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovui tenka pareiga pagrįsti šias aplinkybes. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos metu, ieškovas ir atsakovas, bei liudytojas O. S. patvirtino, jog ginčo šalys investavo savo pinigines lėšas statybos verslui Baltarusijoje, tačiau dokumentais šie santykiai nebuvo įforminti, taip pat, kad su atsakovu iki šiol neatsiskaityta už jo investuotas lėšas į statybos verslą įmonėje OSK, kurios akcininku šiuo metu yra ir ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ginčo vekselio pagrindu yra šalių pinigų investavimas į statybų verslą ir likęs dėl to įsiskolinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Kasacinis teismas pabrėžė, kad būtent plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją, tačiau netampa garantija ar laidavimu, taigi negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone siaurąja prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju, šalims susitarus dėl vekselio pasirašymo, atsakovui buvo suteikta papildoma garantija, kad skola jam bus grąžinta, t. y. vekselis atliko užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta.
Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo apklausti liudytoju O. S., kadangi jis jau yra apklaustas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00293-10 (b.b.l. 39-40) ir ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurias galėtų paaiškinti minėtas liudytojas, negu tos, kurios jau yra fiksuotos apklausos protokole. Teisėjų kolegija pažymi, jog netenkintinas ir ieškovo prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kadangi nėra nustatytos CPK 322 str. nurodytos išimtys.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.