Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 ir 109 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata, o būtent 2023 m. rugsėjo 18 d., apie 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties prekybos centru ,,ČIA Market“, vairuodamas automobilį "AUDI A6", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sudarė kliūtį kito eismo dalyvio eismui, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai dviračiu važiuojančiai R. V., dėl ko su ja susidūrė, ir šio eismo įvykio metu dėl veido sumušimo, pasireiškusio dauginiais odos nubrozdinimais veide, muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, viršutinėje lūpoje, kairės pusės kaktikaulio-akiduobės vidinės sienelės lūžiu, kairio šlaunikaulio tarpgūbrinio lūžio, dešinio stipinkaulio apatinio galo ir alkūnkaulio ataugos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Dėl to nagrinėjamų aplinkybių kontekste būtina nustatyti, kas buvo tiesioginė eismo įvykio kėlimo priežastis, ar tai, kad nukentėjusioji važiavo ne dviračių taku, ar tai, kad kaltinamasis sukdamas į kairę jos nepraleido ir užkirto jai kelią. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji važiavo ne dviračių taku, o važiuojamąja kelio dalimi yra ne būtinoji padarinių kilimo sąlyga, esminę sąlyga padarinių kilimui yra kaltinamojo veiksmai, kai jis nepraleido sukdamas į kairę tiesiai važiavusios nukentėjusiosios. Teismas tokio pobūdžio išvadas priežastinio ryšio kontekste daro įvertinęs tai, kad padariniai visais atvejais kiltų, jeigu nebūtų praleidžiama priešpriešais atvažiuojanti transporto priemonė (nepriklausomai nuo jos rūšies) ir tai visais atvejais sukeltų eismo įvykį ir priklausomai nuo kitų aplinkybių atitinkamas pasekmes. Jeigu kaltinamasis būtų sustojęs ir praleidęs tiesiai dviračiu važiavusią nukentėjusiąją eismo įvykio būtų išvengta ir tam įtakos neturi aplinkybė, ar dviratininkas galėjo važiuoti ar ne. Esminė aplinkybė šio nagrinėjamo atvejo kontekste yra kaltinamojo pareiga prieš sukant į kairę praleisti viską kas važiuoja prieš jį ir to nepadarius visada bus pasekmes, kurios bus susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Darant priešingo pobūdžio išvadas dėl tiesioginio priežastinio ryšio egzistavimo nagrinėjamu atveju, būtų eliminuojami Kelių taisyklių 109 punkto reikalavimai, kurie eismo saugumui yra esminiai. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad būtent šios nuostatos pažeidimas ir buvo tiesioginė pasekmių kilimo priežastis, o ne aplinkybė, kad nukentėjusioji nevažiavo dviračio taku.

Vienas iš nusikalstamos veikos požymių kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, kurį šioje byloje patvirtina Specialisto 2023 m. lapkričio 23 d išvada Nr. G1683/2023(04) ir papildoma 2024 m. kovo 4 d. išvada Nr. pG 280/2024(04).

Taigi nurodytų įvykių visuma, kurią patvirtina byloje tiesiogiai ištirti įrodymai, suponuoja išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Dėl to teismo manymu BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus pačią švelniausią bausmės rūšį - baudą.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014; Nr. 2K-309-699/2018).

Kaip matyti pagal formuojamą teismų praktiką asmeniui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai asmuo nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, patį įvykį sukėlė taip pat šiukštus taisyklių pažeidimas ar apsvaigimas nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis įvykį sukėlė nusikalstamas nerūpestingumas, t. y. pati švelniausia kaltės forma. Pagal įvykusio įvykio aplinkybes negalima konstatuoti, kad eismo įvykį sukėlė šiukštus kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kaltinamasis, nors prieš tai ir baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau ne už itin šiukščius pažeidimus. Iki įvykio sukėlimo galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl teismo vertinimu, nėra aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad kaltinamasis yra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kad ši nusikalstama veika buvo tik laiko klausimas įvertinus jo vairavimo manierą ir daromus pažeidimus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę įtvirtintą BK 68 straipsnyje nėra pagrindo.

Nukentėjusioji R. V. kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 1512,23 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis atsakovas sutiko tik iš dalies su pareikštu reikalavimu ir nurodė, kad pripažįsta 1306,14 Eur turtinės žalos ir 5040 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nurodė, kad būtina atsižvelgti į 2024 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, R. V. važiavo važiuojamąja kelio dalimi, o ne dviračių taku bei L. J. veiksmai. Civilinis atsakovas teigė, jeigu už eismo įvykį atsakingi keli asmenys, draudikai moka išmoką nukentėjusiam ir trečiajam asmeniui proporcingai padarytą žalą asmens kaltei. Draudimo bendrovė mano, kad L. J. laikytinas 70 proc. kaltu dėl kilusio eismo įvykio, todėl atitinkamai turėtų būti sumažinta ir nukentėjusiajai išmokama suma – 30 proc., todėl galimas išmokos dydis nukentėjusiajai, civilinio atsakovo vertinimu, sudaro 4 442,29 žalos, t. y. 70 proc. nuo pripažintos sumos nukentėjusiajai – 914 eurų turtinės ir 3 528 eurai neturtinės žalos. Taigi, kaip matyti iš civilinio atsakovo argumentų iš esmės jis sutinka su pareikštu reikalavimu, tačiau nurodo, kad yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį, nes dėl eismo įvykio laiko atsakingą ir nukentėjusiąją.

Pažymėtina, kad civiliniam atsakovui kaip subrogacijos pagrindu perėmusiam kaltininko atsakomybė taikomas specialus teisinis reguliavimas, t. y. atsakomybė jam nustatoma pagal padidinto pavojaus sukeltą žalą nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnyje numatyta, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio joje įtvirtinta klasikinė atsakomybės be kaltės samprata, pagal kurią didesnį pavojaus šaltinį valdantis subjektas atsako už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Vienintelė galimybė išvengti atsakomybės tai įrodymas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taip pat žala gali būti mažinama ir tuo atveju, jeigu įrodoma, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir nukentėjęs asmuo, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai jo kaltei (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje parteikiama kaltės samprata, pagal kurią laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju būtina konstatuoti, kad ši kaltės samprata yra objektyvus, o ne subjektyvus supratimas apie santykį su esama tikrove, todėl atskleidžiant kaltės turinį civilinėje teisėje vadovaujamasi bonus pater familias (gero šeimos tėvo) standartu. Šio standarto neatitikimas reiškia, kad asmuo nesielgia objektyviai taip kaip iš jo galima būtų tikėtis. Kitaip tariant kaltė suvokiama kaip asmens faktinio elgesio objektyvi neatitiktis reikiamam apdairumui ir rūpestingumui, kuris buvo būtinas konkrečiomis aplinkybėmis, kad asmuo nepadarytų žalos kitam, o šiuo atveju neprisidėtų prie jos atsiradimo.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismas nenustatė nukentėjusiosios didelio neatsargumo ar kaltės, kuri būtų prisidėjusi prie žalos padidėjimo. Pažymėtina, kad reikalavimo važiuoti dviračiu taku, o ne važiuojamąja kelio dalimi negali būti suvokiamas kaip reikalaujamo apdairumo ar objektyvumo neatitiktis neįvertinus visų aplinkybių. Kaip matyti iš nukentėjusios paaiškinimų, dviračių takas yra įrengtas su pėsčiųjų taku, kuriuo nuolat eina žmones, o jai leidžiantis nuo kalno kyla grėsmė tiek jos, tiek ir kitų asmenų saugumui. Pasirinkimas važiuoti keliu laikantis atstumų nuo kelkraščio, pavojingai nemanevruojant ar nesiimant kitų veiksmų, kurie padidintų riziką negali būti pripažįstami kaip prisidėję prie žalos atsiradimo ar suponuojantys rūpestingumo ar apdairumo stoką ir taip suponuojantys nukentėjusiosios kaltę civiline prasme. Be to, siekiant mažinti skolininko atsakomybės dydį būtina įvertinti ne tik nukentėjusiojo kaltę, bet kartu ir priežastinį ryšį, kuris indikuotų, kad skolininko veiksmai, kurie yra kaltės sudėtinė dalis pagal generalinio delikto taisyklę, buvo priežastis prisidėjusi prie žalos atsiradimo. Akcentuotina tai, kad vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusioji važiavo važiuojamąja kelio dalimi, o ne dviračių taku nenulėmė žalos atsiradimo ir prie jo atsiradimo neprisidėjo. Kaip konstatuota šiame nuosprendyje, tiesioginė įvykio priežastis yra kaltinamojo veiksmai, o ne nukentėjusiosios. Vien tik faktas, kad ekspertas dviratininkės nevažiavimą dviračių taku įvertino kaip turėjusiu įtakos techniniu požiūriu eismo įvykio kilimui neanalizuodamas tiesioginės įvykį sukėlusios priežasties, negali būti pagrindu besąlygiškai pripažinti buvus nukentėjusiosios kaltę ir priežastinį ryšį analizuojamų eismo įvykio aplinkybių kontekste. Teismo pateiktas aplinkybių vertinimas pagal civilinėje teisėje galiojančia objektyvią, o ne subjektyvią kaltės sampratą neleidžia konstatuoti, kad dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiosios kaltė ir priežastinis ryšys, kuris prisidėjo prie pasekmių sukūrimo. Dėl to mažinti priteistinos žalos dydžio pagrindo nėra.

Teismas šiuos civilinio atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši įstatymo leidėjo nuostata leidžia bylą nagrinėjančiam teismui konstatuoti, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Ši įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Toks liberalesnis įrodymų vertinimas dėl civilinio ieškinio bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu yra pagrįstas, todėl nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad nors ir išlieka abejonių dėl prašomų priteisti 20 Eur išlaidų susijusių su gydimu, tačiau bylos kontekstas ir esantys kiti įrodymai patvirtina faktą, kad nukentėjusioji šias išlaidas tikėtinai patyrė, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo.

Taip pat byloje kilo ginčas dėl prašomų priteisti negautų pajamų skaičiavimo metodikos. Nukentėjusioji prašė priteisti 1308,85 Eur, kurių negavo dėl nedarbingumo skaičiuojant darbo mėnesius ir darbo dienas, o civilinis atsakovas sutiko su 1121,23 eurų negautų pajamų suma, nes ją apskaičiavo pagal laikotarpyje esamas darbo dienas. Tokią skaičiavimo tvarką civilinis atsakovas nurodė pasirinkęs vadovaudamasis vyriausybės nutarimu patvirtintu darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašu.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Tai reiškia, kad ieškovės negautos pajamos turi būti skaičiuojamos tokiu būdu, kad atspindėtų jos buvusį atlyginimą, kurį ji būtų gavusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamos pažymos apie apskaičiuotą ir užmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nukentėjusiosios atlyginimas buvo vienodas iki įvykio, t. y. 1 827 Eur neatskaičius mokesčių, tai reiškia, kad nepriklausomai nuo esamų darbo dienų mėnesyje, ji gavo vienodą darbo užmokestį. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir kitų byloje esančių įrodymų nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. kovo 6 d. Į šį laikotarpį patenka net 6 šventinės dienos, kurios pateko į darbo savaitę, tai reiškia, kad taikant civilinio atsakovo skaičiavimo metodiką, todėl ir susidarė mažesnė suma nei prašoma priteisti nukentėjusiosios. Pažymėtina, jeigu nukentėjusioji būtų dirbusi ir nebūtų buvusi sužalota, šios šventinės dienos jos atlyginimui įtakos nebūtų turėjusios, todėl vadovaujantis visišku žalos atlyginimo principu iš civilinio atsakovo priteistina nukentėjusiajai 1308,85 Eur, kurių ji negavo dėl nedarbingumo.

Taip pat nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ir dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio civilinis atsakovas sutiko su 5 040 Eur neturtine žala, o nukentėjusioji prašė priteisti 6 000 Eur. civilinis atsakovas nurodydamas priteistinos neturtinės žalos dydį vadovavosi nuostata, kad esant nesunkiam sveiktos sutrikdymui žalos dydis nuo 3 iki 6 mėnesių siekia iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų. Pasak civilinio atsakovo, 2023 m. vienas minimalus mėnesinis atlyginimas sudaro 840 eurų, tokiu būdu draudimo bendrovė vertina, kad neturtinės žalos dydis, kaip maksimali suma pagal rekomendacijas, yra 5040 eurų. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nesant aiškių ir detalių kriterijų, kurie padeda įvertinti patirtos neturtinės žalos dydį asmens ligos laikotarpis galėtų būti kaip vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydi, tačiau prisirišti prie minimalaus mėnesinio atlyginimo, kai byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji gavo ženkliai didesnį atlyginimą nėra teisinga. Nepaisant to, kad protingas ir racionalus žmogus niekada nesirinks kančių už atitinkamą atlygį ir didesnis gaunamas užmokestis ne visada reiškia didesnes kančias, tačiau, teismo vertinimu, tai tam tikrais atvejais nedarbingume praleistas laikas susiejant jį su artimu atlygiu, kurį gauna nukentėjęs asmuo, galėtų būti kriterijus apskaičiuojant neturtinės žalos dydį. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios nurodoma 6 000 Eur suma (apytikriai po 1000 Eur už kiekvieną nedarbingumo mėnesį), kai ji buvo nedarbinga dėl įvykio beveik 6 mėnesius yra protinga, teisinga ir iš esmės atlyginanti jos dvasinius išgyvenimus, todėl priteistina iš civilinio atsakovo.

Byloje gautas nukentėjusiosios prašymas priteisti 1 500 Eur išlaidų skirtų advokato pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų nukentėjusiosios patirtas išlaidas patvirtina sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šioje byloje pripažintas kaltu šios išlaidos priteistinos iš jo nukentėjusiosios naudai (Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 35 MGL dydžio baudą (1 750 Eur).

L. J. baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. V. naudai 7 512, 23 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti iš L. J. 1 500 Eur nukentėjusiosios R. V. naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.