Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-364-368/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-04
Bylos Nr.: e2A-364-368/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01442-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas: T. S.
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: AB bankui „Swedbank“, V. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. ?2A-364-368/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01442-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) ?. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei M. B. – S., tretiesiems asmenims AB bankui „Swedbank“, V. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų susijusių reikalavimų ir pagal atsakovės M. B. – S. priešieškinį ieškovui T. S., tretiesiems asmenims AB bankui „Swedbank“, V. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą (data neskelbtina) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnametės dukros S. B. – S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove M. B. – S., jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš T. S. nepilnametės dukros S. B. – S. išlaikymui po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti T. S. ir nepilnametės dukros S. B. – S. bendravimo tvarką taip, kaip išdėstyta patikslintame ieškinyje; 5) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą šalims lygiomis dalimis, po ½ dalį; 6) iš atsakovės priteisti 2800 eurų ieškovo naudai už gautą naudą nuomojant šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį butą; 7) iš ieškovo priteisti 1910,03 eurų atsakovės naudai už asmeniškai vykdytą prievolę AB bankui „Swedbank“ pagal kredito sutartį; 8) įskaityti ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 889,97 eurus; 9) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: atsakovei – B.-S., ieškovui – S.; 10) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl 2500 Eur piniginės kompensacijos iš ieškovo priteisimo. Nurodė, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2018 m. liepos mėnesio pabaigos, o teismui pateikti AB SEB bankas ir AB bankas Swedbank sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas tokių piniginių lėšų niekada neturėjo. Pažymėjo, kad šalys turi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir šis butas yra išnuomotas, gauta nauda iš buto nuomos 5600 Eur turi būti padalinta ir ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 2800 Eur. Pripažino, kad atsakovė moka kredito įmokas kaip bendrą prievolę AB bankui „Swedbank“. Kadangi atsakovė sumokėjo kredito už 16 mėnesių 3820,05 Eur, todėl pusė šios sumos – 1910,03 Eur turi būti priteista iš jo atsakovės naudai. Įskaičius priešpriešinius mokėjimus (2800 – 1910,03 = 889,97 Eur), iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 889,97 Eur. Apie tai, kad 12 000 Eur buto įsigijimui jiems paskolino atsakovės tėvas V. B. ir apie atsakovės tėvo naudai pasirašytus vekselius, jam nėra žinoma. Jų santykiai atšalo 2018 m. vasarą, o nuo 2018 metų liepos pabaigos santykiai visiškai nutrūko. Sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas dukrai po 250 Eur per mėnesį nuo jos gimimo iki pilnametystės.

2. Atsakovė M. B. – S. 2019-09-16 priešieškiniu prašė: 1) santuoką tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukros S. B. – S. gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš ieškovo T. S. nepilnametei dukrai S. B. – S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2019-09-01 iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet nustatyta tvarka LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją Lietuvoje, bei 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Dukros piniginių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę M. B. – Stirbienę; 4) po santuokos nutraukimo priteisti kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį buto, kurio vertė yra 89000 Eur; 5) priteisti iš ieškovo 2500 Eur piniginę kompensaciją atsakovei; 6) nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari, todėl šalys šią prievolę mokės lygiomis dalimis; 7) priteisti iš šalių po 6000 Eur skolos trečiajam asmeniui V. B.; 8) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – S., atsakovei – B. Nurodė, kad su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar iki santuokos sudarymo – nuo 2016 metų sausio pradžios. 2017 m. liepos 22 d. jie susituokė. Bendrą ūkį vedė iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kol ji išvyko į užsienį pas tėvą. Ieškovas tuo metu dirbo tėvo firmoje užsienyje ir po kelių dienų turėjo atvažiuoti pas ją. 2018 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas netikėtai jai pranešė telefonu, kad nusprendė skirtis, nurodė, jog nenori būti šeimos žmogumi. Sutiko, kad santuoka yra netekusi prasmės, ryšiai nutrūkę. Pažymėjo, jog ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, nes ji neriboja ieškovui bendravimo su dukra. Sutiko, kad butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), būtų padalintas po ½ dalį bei likusį kreditą šalys grąžintų AB „Swedbank“ solidariai, nekeičiant kredito sutarties sąlygų. Butas buvo įgytas už 89000 Eur, t. y. iš gautos 71200 Eur paskolos iš AB ‚Swedbank“, 5800 Eur turėtų asmeninių lėšų, ir 12000 Eur trečiojo asmens V. B. paskolintų pinigų, kurie buvo įnešti į atsakovės sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina bankinių operacijų išrašai ir pasirašyti vekseliai. Be to, yra susirašinėjimas su ieškovu žinutėmis, kuriose ieškovas pripažįsta ir sutinka, kad buto pardavimo atveju 12000 Eur būtų grąžinti atsakovės tėvui. Kadangi abu nėra grąžinę jos tėvui V. B. skolos, ši skola turi būti priteista kreditoriui V.B. iš kiekvieno po 6000 Eur. Taip pat iš ieškovo turi būti priteista atsakovei 2500 Eur piniginė kompensacija, kadangi šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2018-08-01 ir šiai dienai ieškovo sąskaitoje buvo sukauptos šeimos piniginės lėšos daugiau kaip 5000 Eur.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką sudarytą tarp T. S. ir M. B. – S. įregistruotą (data neskelbtina) (Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko iki santuokos sudarymo turėtas pavardes ieškovui – S., atsakovei – B. Padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: priteisė T. S. ir M. B. – S., kiekvienam po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 89000 Eur. Priteisė iš ieškovo T. S. atsakovei M. B. – S. ½ dalį piniginių lėšų, likusių ieškovo sąskaitoje, šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y. 185 Eur, 6000 Eur kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir 1910,03 Eur kompensaciją už atsakovės įvykdytą bendrą šalių prievolę bankui. Priteisė iš atsakovės ieškovui 2375 Eur kompensaciją - gautas pajamas iš buto nuomos ir įskaitęs priešpriešinius šalių mokėjimus, priteisė iš ieškovo atsakovei 5720,03 Eur piniginę kompensaciją. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari. Nustatė nepilnametės dukros S. B. – S., gim. (data neskelbtina) gyvenamąją vietą su atsakove M. B. – S. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš ieškovo T. S. nepilnametei dukrai S. B. – S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo (data neskelbtina) iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukros piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę M. B. - S. Nustatė, ieškovo T. S. su dukra S. B. – S. bendravimo tvarką taip, kaip išdėstyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Kitose dalyse ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad šalys jau daugiau kaip metai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, jų santuoka yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti, todėl pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Spręsdamas ginčytinus reikalavimus, t. y. atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl skolos trečiojo asmens naudai priteisimo, teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, nes juos laikė tiesiogiai susijusius su ieškinio dalyku ir pagrindu, vertino šalių nurodytas buto pirkimo aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei trečiojo asmens paaiškinimus ir konstatavo, jog trūkstamus 12 000 Eur buto pirkimui paskolino atsakovės tėvas apie ką ieškovui buvo žinoma. Atsižvelgdamas į trečiojo asmens paaiškinimus, jog jis nepasitikėjo ieškovu ir pinigus skolino atsakovei, savo dukrai ir pačios atsakovės elgesį, nuslepiant nuo ieškovo faktą apie vekselių pasirašymą, teismas pripažino, kad 12 000 eurų skola trečiajam asmeniui V. B. yra asmeninė atsakovės skola. Kadangi šeimos turtui - butui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės atsakovės lėšos (iš V. B. paskolintos lėšos – 12 000 Eur), o šis nekilnojamasis turtas dalintinas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, teismas iš ieškovo priteisė 6000 Eur kompensaciją atsakovės naudai.

5. Spręsdamas kitų piniginių lėšų ir kompensacijų šalims, nutraukus santuoką, priteisimo klausimą, iš atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis teismas sprendė, kad šalių santykiai nutrūko 2018-08-04 - ieškovui apie tai informavus atsakovę. Iš AB SEB banko ir „Swedbank“ AB pateiktų sąskaitų išrašų ir pažymų nustatęs, kad ieškovas savo sąskaitose, pradedant gyventi skyrium iš viso turėjo 370,19 Eur, teismas laikė šias pinigines lėšas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pusę šių piniginių lėšų - 185 Eur priteisė atsakovei. Teismas taip pat priteisė ieškovui 2375 ?ur kompensaciją iš atsakovės už 16 mėnesių gautas pajamas už buto nuomą, išminusavus atsakovės turėtas išlaidas. Iš ieškovo priteisė atsakovės naudai pusę sumos - 1910,03 Eur atsakovės kas mėnesį sumokėtas bankui kredito įmokas kaip bendrą prievolę AB bankui „Swedbank“. Atlikęs priešpriešinių mokėjimų įskaitymą, teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 5720,03 Eur kompensaciją.

6. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, teismas, iš bylos medžiagos ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad ieškovas iš dalies mokėjo dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, paskutiniu metu pradėjo mokėti po 250 Eur. Kadangi sprendimo priėmimo dienai duomenų koks išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs, atsakovė nepateikė, todėl teismas priteisė išlaikymą nuo vaiko S. B. – S. gimimo dienos (data neskelbtina). Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko S. B. – S. interesus, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, į vaiko amžių – vaikas dar nepilnai dešimties mėnesių amžiaus, šalių tarpusavio santykius, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, nustatė ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantas Tadas Stirbys prašo: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - atsakovės M. B. – S. priešieškinio reikalavimą iš ieškovo T. S. trečiajam asmeniui V. B. priteisti 6 000 Eur paskolą, atmesti? 2) įskaityti priešpriešinius šalių mokėjimus ir iš atsakovės ieškovui priteisti 464,97 eurų kompensaciją? 3) perskaičiuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme? 4) iš atsakovės ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas atsakovės trečiajam asmeniui V. B. išduotuose vekseliuose nurodytas sumas nepagrįstai vertino kaip asmenines jos lėšas, panaudotas buto įsigijimui, ir nepagrįstai CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu pusę šių sumų priteisė iš ieškovo atsakovei, nors atsakovė tokio reikalavimo ir nebuvo pareiškusi. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė CPK 6, 12, 13 straipsniuose įtvirtintus asmenų lygybės prieš įstatymą, rungimosi ir dispozityvumo principus, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo. Teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą ir nešališką teismą, nes abi šalys buvo atstovaujamos advokatų ir nebuvo jokio pagrindo labiau ginti atsakovės teises.

7.2. Buto įsigijimui nebuvo pagrindo skolintis lėšų, ieškovė į savo sąskaitą įnešė bendras santuokoje įgytas lėšas ir tik vėliau, santuokai griūnant, šias lėšas nurodė, kaip jos tėvo paskolą buto įsigijimui. Ieškovui nėra žinoma apie jam ir atsakovei suteiktą paskolą ir jos panaudojimą buto pirkimui. Be to, atsakovės pasirašytuose vekseliuose nurodytos skolų grąžinimo datos yra suėjusios, vekselių turėtojas V. B. neprašė, kad notaras padarytų vykdomuosius įrašus, V. B. nereiškė ir teisme aiškiai nurodė, kad neketina reikšti savarankiškų reikalavimų dėl 12 000,00 Eur skolos priteisimo. Šie faktai rodytų, kad V. Baronas pinigų neskolino, ar gal būt kokią tai dalį šios sumos dovanojo ieškovo ir atsakovės šeimai.

Atsiliepimas

8. Atsakovė M. B.-S. atsiliepimu į apelianto T. S. apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Priešingai negu nurodo apeliantas, teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, žodžiu pateiktus paaiškinimus, bei iš įrodymų visumos priėmė teisingą, pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai dėl 6000 Eur piniginės kompensacijos už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybes teise, priteisimo, nes jo manymu, buto įsigijimui nebuvo pagrindo skolintis lėšų iš atsakovės tėvo V. B., kadangi turėjo savo santaupų, nepagrįsti. Piniginių santaupų buto pirkimui šalys nebuvo sukaupusios. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios banko sąskaitų išklotinės. Apie tai, kad atsakovės tėvas šalims skolina pinigus buto pirkimui, T. S. žinojo nuo pat pradžių ir pats žadėjo V. B., kad gražins kaip galima greičiau. Apie atsakovės tėvo paskolintus 12000 eurų žinojo ir tiek atsakovės, tiek T. S. giminaičiai, artimiausi draugai. Akivaizdus T. S. 12000 eurų skolos atsakovės tėvui pripažinimas matosi iš šalių susirašinėjimo „Facebook“ socialiniame tinkle. Jokių bendrų santaupų šalys neturėjo, išskyrus per vestuves gautus apie 6000 eurų. Apeliantas visiškai neįrodė, bei nepagrindė, kad turėjo bent kažkiek piniginių santaupų, kurias panaudojo buto įsigijimui. Ieškovas iš pradžių teigė, kad tai buvo bendrai sutaupyti pinigai, po to, kad jo asmeniniai, dar vėliau ieškovas pradėjo aiškinti, kad atsakovės tėvas tuos pinigus ne skolino, o davė. Galiausiai grįžo prie versijos, kad tai jo asmeninės santaupos buvo. Tačiau negalėjo atsakyti nei iš kur tokią sumą gavo ar kiek laiko taupė, nei kokia forma pinigus turėjo - grynais ar banko sąskaitoje, nei kaip ir kokiu būdu jie atsidūrė šalims pardavusių butą žmonių sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Ieškovas nesutinka dėl kompensacijos atsakovei – 6000 ?ur, kurias atsakovė skolinosi iš trečiojo asmens tėvo, V. B. buto įsigijimui, priteisimo. Mano, kad teismas, viršydamas pareikštų reikalavimų ribas, nepagrįstai sprendė lėšų priteisimo trečiajam asmeniui klausimą, pripažino lėšas – 12000 ?ur asmenine atsakovės prievole trečiajam asmeniui ir priteisė ieškovui sumokėti atsakovei dalį šios sumos. Prašo teismo šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti, įskaityti likusius priešpriešinius šalių mokėjimus ir iš atsakovės ieškovui priteisti 464,97 eurų kompensaciją bei perskaičiuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Dėl pareikštų reikalavimų ribų peržengimo

13. Apeliantas nurodo, jog teismas atsakovės trečiajam asmeniui V. B. išduotuose vekseliuose nurodytas sumas nepagrįstai vertino kaip asmenines jos lėšas, panaudotas buto įsigijimui, ir nepagrįstai CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu pusę šių sumų priteisė iš ieškovo atsakovei, nors atsakovė tokio reikalavimo ir nebuvo pareiškusi. Apelianto nuomone, teismas neteisingai išaiškino ir taikė CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė CPK 6, 12, 13 straipsniuose įtvirtintus asmenų lygybės prieš įstatymą, rungimosi ir dispozityvumo principus, nukrypo nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė ieškovo teises į teisingą ir nešališką teismą, nes abi šalys buvo atstovaujamos advokatų ir nebuvo jokio pagrindo labiau ginti atsakovės teises.

14. Sutiktina su apeliantu, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

15. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, nutraukdamas santuoką, visgi turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.

16. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

17. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).

18. Taigi šiuo atveju, atsakovės priešieškiniu reikštas reikalavimas priteisti 12 000 Eur jos tėvui V. B., kuriuos pastarasis paskolino buto įsigijimui, yra tiesiogiai susijęs su sutuoktinių bendro turto padalinimu, nutraukiant santuoką, nes turto įsigijimui buvo panaudotos trečiojo asmens lėšos, ir tai, jog teismas peržengė atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų ribas – šias lėšas, nesant nei trečiojo asmens atskiro reikalavimo jam lėšas priteisti, nei atsakovės reikalavimo dėl minėtų lėšų pripažinimo asmenine prievole, pripažino asmenine atsakovės prievole, nereiškia, jog teismas pažeidė CPK 6, 12, 13 straipsniuose įtvirtintus asmenų lygybės prieš įstatymą, rungimosi ir dispozityvumo principus. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nagrinėdamas bylą, tinkamai vadovavosi CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam dėl byloje pareikšto vieno iš reikalavimų, kadangi atsižvelgė į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Juo labiau, pats ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, 2019-10-01 atsiliepime į atsakovės priešieškinį, klausimo dėl netinkamai suformuluoto priešieškinio reikalavimo nekėlė, o nurodė, kad atsakovės gautos piniginės lėšos (12 000 ?ur) pagal vekselius, turi būti laikoma asmenine atsakovės prievolė, nes, pasak ieškovo, šios piniginės lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), kas reiškia, jog iš esmės, ieškovas nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad V. B. paskolintos lėšos yra asmeninė atsakovės prievolė, kurią įvykdyti turi asmeniškai atsakovė. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl visų reikalavimų susijusių su santuokoje įgytu turtu išsprendimo santuokos nutraukimo bylose, teisėjų kolegija apelianto argumentą dėl rungimosi ir dispozityvumo principų pažeidimo, atmeta kaip nepagrįstą ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti visus klausimus susijusius su santuokos nutraukimu (šios nutarties 15-17 punktai) ir peržengdamas atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų ribas, tinkamai vadovavosi procesinėmis teisės normomis.

Dėl 6000 ?ur kompensacijos iš ieškovo priteisimo

19. Apeliantas teigia, kad buto įsigijimui nebuvo pagrindo skolintis lėšų, ieškovė į savo sąskaitą įnešė bendras santuokoje įgytas lėšas ir tik vėliau, santuokai griūnant, šias lėšas nurodė, kaip jos tėvo paskolą buto įsigijimui. Nurodo, kad nėra žinoma apie jam ir atsakovei suteiktą paskolą ir jos panaudojimą buto pirkimui. Be to, pažymi, kad atsakovės pasirašytuose vekseliuose nurodytos skolų grąžinimo datos yra suėjusios, vekselių turėtojas V. B. neprašė, kad notaras padarytų vykdomuosius įrašus, V. B. nereiškė ir teisme aiškiai nurodė, kad neketina reikšti savarankiškų reikalavimų dėl 12 000,00 Eur skolos priteisimo. Šie faktai, pasak apelianto rodo, kad V. B. pinigų neskolino, ar gal būt kokią tai dalį šios sumos dovanojo ieškovo ir atsakovės šeimai.

20. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

21. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu už 89 000 Eur įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Buto įsigijimui AB „Swedbank“ pagal 2017-08-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė paskolą 71 200 Eur, butą įkeičiant bankui. Iš 2017-09-06 Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog K. S. ir U. S. pardavė, o M. B. – S. ir T. S. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (adresu: duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu visa buto su rūsiu kaina - 89 000 Eur. Pirkėjai sumokėjo pavedimu į K.S. sąskaitą 6000 Eur, o 11 800 Eur pirkėjai privalo sumokėti pardavėjams pavedimu į K. S. sąskaitą per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos, likusi 71 200 Eur suma bus mokama iš Pirkėjams banko suteikiamo kredito lėšų sumokant atitinkamas sumas „Swedbank“, AB ir K.S. (1 t., b. l. 14-25). Iš atsakovės sąskaitos išrašų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. į atsakovės sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, įnešta 1000 Eur ir tą pačią dieną 1000 Eur pervesta UAB „eRealty“ už buto rezervaciją; 2017-08-23 į atsakovės sąskaitą įnešta 5000 Eur ir tą pačią dieną 5000 Eur pervesta K.S. – buto rezervacijos mokestis (1 t., b. l. 152). 2017-09-01 per tris kartus į atsakovės sąskaitą įnešta 12 000 Eur, 2017-09-06 iš atsakovės sąskaitos 11 800 Eur pervesta K.S. – įmoka už perkama butą (1 t., b. l. 153). 2017-09-22 į atsakovės sąskaitą pervesta 71 200 Eur paskola, kuri pervedama pagal Buto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas „Swedbank“, AB ir K.S. (1 t., b. l. 154). Byloje esantys keturi paprastieji neprotestuotini vekseliai patvirtina, kad 12 000 Eur buto pirkimui paskolino trečiasis asmuo atsakovės tėvas V. B. Vekseliai išrašyti 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d., kiekviename nurodoma 3000 Eur skola, skolos grąžinimo terminai išdėstyti ketvirčiais nuo 2018 sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 158-161).

22. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, trečiojo asmens V. B. ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (šios nutarties 19 punktas) pagrįstai sprendė, jog 12 000 Eur suma panaudota buto santuokos metu įsigijimui, buvo paskolinta atsakovės tėvo V. B. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos nuomone, padaryta įvertinus tiek ieškovo, kuris tiksliai negalėjo paaiškinti buto pirkimo ir lėšų jam pirkti atsiradimo aplinkybių, paaiškinimus, tiek šalių bankų sąskaitų išrašus, iš kurių buvo matyti, kad buto įsigijimui sukauptų papildomų 11 800 ?ur lėšų, reikalingų be banko 71 200 ?ur suteikiamos paskolos, ir 5000-6000 ?ur likusių iš vestuvių metu svečių dovanotų lėšų, ką abi šalys patvirtino, šalys neturėjo sutaupiusios (1 t., b. l. 152-154; 2 t., b. l. 48-70). Tokia teismo išvada pagrįsta ir kitais rašytiniais įrodymais – atsakovės į bylą pateiktu susirašinėjimu su ieškovu elektroninėmis ryšio priemonėmis, iš kurio matyti, jog ieškovui buvo žinoma apie V.B. paskolintus 12 000 Eur (2 t., b. l. 102-113). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioms teismo išvadoms padaryti pakako byloje esančių įrodymų, kurie tarpusavyje neprieštaravo vieni kitiems ir jų visuma leido padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių, jog trečiasis asmuo V. B. paskolino 12000 ?ur buto pirkimui, buvimą.

23. Nors apeliantas ir teigia, kad atsakovės pasirašytuose vekseliuose nurodytos skolų grąžinimo datos yra suėjusios, vekselių turėtojas V. B. neprašė, kad notaras padarytų vykdomuosius įrašus, kas pasak ieškovo rodo, kad V. B. pinigų neskolino, ar gal būt kokią tai dalį šios sumos dovanojo ieškovo ir atsakovės šeimai, tačiau tokie apelianto teiginiai nelaikytini teisiškai pagrįstais. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirma, praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Antra, vekselių nepateikimas notarui dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, nereiškia, kad kreditorius, šiuo atveju V. B. tokiu savo veiksmu (neveikimu) atsisakė visiškai reikalavimo teisės į 12 000 ?ur susigrąžinimą ar išreiškė valią lėšas ieškovo ir atsakovės šeimai padovanoti. Trečia, įvertinus aplinkybes, jog V. B., kaip pats nurodė, nepasitikėjo ieškovu ir pinigus skolino atsakovei bei pačios atsakovės elgesį, nuslepiant nuo ieškovo faktą apie vekselių pasirašymą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas 12 000 eurų skolą V. B. pagrįstai pripažino asmenine atsakovės skola ir priteisė iš ieškovo atsakovei 6000 ?ur kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Ieškovas leistinas įrodymais nepaneigė, kad trečiojo asmens V. Barono lėšos buvo ne paskola, o dovana šalims. Taip pat neįrodė, jog lėšos panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti - šeimos turtui - butui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, kaip jis nurodė atsiliepime į priešieškinį, ar kad nekilnojamam turtui, kuris padalintinas šalims natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, įgyti buvo panaudotos šalių santuokoje sukauptos lėšos.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė santuokos nutraukimo padarinių klausimus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamais klausimais ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo padarinių klausimus bei teismo teisę šeimos bylose būti aktyviam, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos (400 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto T. S. atsakovei M. B.-S., 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus MockevičiusIrena StasiūnienėVytautas Kursevičius