Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

3. Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. B. – S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant M. B. – S. lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise;

4. Nustatyti T. S. ir nepilnametės dukros S. B. – S. bendravimo tvarką:

4.1 Iki nepilnametei dukrai sukaks 2 metai, T. S. turi teisę bendrauti su nepilnamete S. B. – S. kiekvieną lyginės metų savaitės šeštadienį, ne mažiau kaip po 1 valandą, šalių sutartoje vietoje (kavinėje, vaikų žaidimų kambaryje ar pan.).

4.2 Ieškovas įsipareigoja ne vėliau kaip trys valandos iki numatomo bendravimo telefonu, SMS žinute ar bet kokiomis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis pranešti atsakovei apie galėjimą/negalėjimą susitikti su nepilnamete dukra bei susitarti bendravimo vietą ir tikslų laiką;

4.3 Atsakovė įpareigojama sutartu laiku pristatyti nepilnametę S. B. – S. į susikimo vietą tėvo ir dukros bendravimui;

4.4 Nepilnametei dukrai S. sukakus 2 metams, T. S. su vaiku bendrauja kiekvieną metų lyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tokia pačia tvarka grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15.00 val.;

4.5 T. S. turi teisę visais metais Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį) susitikti ir kartu praleisti su dukra S., dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir dukrą grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra S. ieškovas privalo informuoti atsakovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą. Visais metais Motinos dieną dukra S. praleidžia su atsakove, mama M. B. – S.;

4.6 Dukros S. gimtadienį kiekvienais nelyginiais metais (duomenys neskelbtini), savo lėšomis organizuoja ieškovas, o atsakovė turi teisę atvykti ir dalyvauti dukros gimtadienyje. Lyginiais metais dukros S. gimtadienį savo lėšomis organizuoja atsakovė, o ieškovas turi teisę atvykti ir dalyvauti dukros gimtadienyje. Tuo atveju, jeigu dukros S. gimtadienis sutampa su bet kuria savaitės darbo diena, tuomet gimtadienio laikas gali būti perkeliamas į savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis). Ieškovas ir atsakovė vienas kitą privalo informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip prieš 5 dienas apie numatomą dukros S. gimtadienio vietą ir laiką;

4.7 Dukros S. ligos atveju, kiekvienas (ieškovas ar atsakovė), priklausomai su kuriuo iš tėvų yra dukra, privalo nedelsiant informuoti vienas kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute ar kt.). Jeigu dukros S. ligos atveju, ji yra namuose, tuomet ieškovas turi teisę dukrą aplankyti jos gyvenamojoje vietoje. Apie ketinimą atvykti ir aplankyti sergančią dukrą jos gyvenamojoje vietoje, ieškovas privalo informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute ar kt.) atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 val.;

4.8 Ieškovas ir atsakovė įpareigojami vienas kitą nedelsiant, paros laikotarpyje, informuoti apie elektroninių ryšio priemonių adresų ar mobiliųjų telefonų numerių pasikeitimą ir apie dukros S. gyvenamosios vietos pasikeitimus.

4.9 Ieškovas ir atsakovė įpareigojami tinkamai įgyvendinti dukros S. teises ir jos teisėtus interesus, niekada nekonfliktuoti dukros akivaizdoje, dukrai neaiškinti apie tarpusavio galimus nesutarimus, dukros akivaizdoje nemenkinti ir nešmeižti vienas kito. Atsakovė įpareigojama dukrą S. skatinti susitikti ir bendrauti su tėvu (ieškovu).

5. Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šalims lygiomis dalimis, po ½ dalį;

6. Iš M. B. – S. priteisti 2800 eurų T. S. naudai už gautą naudą nuomojant šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį butą;

7. Iš T. S. priteisti 1910,03 eurų M. B. – S. naudai už asmeniškai vykdytą prievolę AB bankui Swedbank pagal kredito sutartį;

8. Įskaityti ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus ir iš atsakovės M. B. – S. ieškovo T. S. naudai priteisti 889,97 eurus.

9. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: atsakovei – B.-S., ieškovui – S.;

10. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santuokos metu šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po santuokos nutraukimo butas šalims priteistinas lygiomis dalimis po ½ dalį. Šalys turi kreditorių AB bankas „Swedbank“, todėl po santuokos nutraukimo, šalys prievolę turėtų vykdyti lygiomis dalimis.

Kadangi šalys turi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šis butas yra išnuomotas, gauta nauda iš buto nuomos 5600 Eur turi būti dalintina (16 mėnesių x 350 Eur = 5600 Eur pajamos iš buto nuomos) ir ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 2800 Eur. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė moka kredito įmokas kaip bendrą prievolę AB bankui „Swedbank“. Atsakovė sumokėjo kredito už 16 mėnesių 3820,05 Eur, todėl pusė šios sumos – 1910,03 Eur turi būti priteista iš jo atsakovės naudai. Įskaičius priešpriešinius mokėjimus (2800 – 1910,03 = 889,97 Eur), iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 889,97 Eur.

Ieškovas T. S. teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, o su atsakovės priešieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad su atsakove pradėjo kartu gyventi po santuokos sudarymo. Dar iki santuokos sudarymo svarstė dėl buto įsigijimo Vilniuje, nes abu tuo metu gyveno Vilniuje. Po santuokos sudarymo laikinai grįžo gyventi į Telšius pas tėvus. Tėvai gyvena tame pačiame miestelyje, todėl grįžo kiekvienas pas savo tėvus, tačiau daugiau gyveno pas atsakovės tėvus. Pradėjo dirbti užsienyje pas atsakovės tėvą. Atsakovė rūpinosi buto pirkimu, tačiau jis važiavo kartu apžiūrėti butą. Butą įsigijo gavę kreditą iš AB bankas „Swedbank“. Tų pinigų pakako butui įsigyti. Iš kur buvo gauti pinigai avanso sumokėjimui jis neprisimena, nežino, gal buvo likę iš vestuvių, gal jam mama buvo davusi. Apie tai, kad 12 000 Eur jiems paskolino atsakovės tėvas V. B. nieko nežino. Apie atsakovės pasirašytus vekselius taip pat jam nėra žinoma. Jų santykiai atšalo 2018 m. vasarą, o nuo 2018 metų liepos pabaigos santykiai visiškai nutrūko. Tuo metu jokių santaupų jis neturėjo. Sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas dukrai po 250 Eur per mėnesį nuo jos gimimo iki pilnametystės.

Nepilnametės dukters S. B. – S. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su atsakove – vaiko motina. Nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, nes ji neriboja ieškovui bendravimo su dukra, tačiau ieškovas nurodė, kad nenori bendrauti su dukra. Prašė priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-09-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas iš viso yra sumokėjęs 550 Eur vaiko išlaikymui, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 700 Eur.

Atsakovė sutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalintas po ½ dalį bei likusį kreditą šalys grąžintų AB „Swedbank“ solidariai, nekeičiant kredito sutarties sąlygų.

Ieškovas nenurodė svarbių aplinkybių, kad butas buvo įgytas už 8900 Eur, t. y. iš gautos 71200 Eur paskolos iš AB ‚Swedbank“, 5800 Eur turėtų asmeninių lėšų, ir 12000 Eur trečiojo asmens V. B. paskolintų pinigų, kurie buvo įnešti į atsakovės sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina bankinių operacijų išrašai ir pasirašyti vekseliai. Be to, yra susirašinėjimas su ieškovu žinutėmis, kuriose ieškovas pripažįsta ir sutinka, kad buto pardavimo atveju 12000 eurų būtų grąžinti atsakovės tėvui. Kadangi abu nėra grąžinę jos tėvui V. B. skolos, ši skola turi būti priteista kreditoriui V. B. iš kiekvieno po 6000 Eur.

Taip pat iš ieškovo turi būti priteista atsakovei 2500 Eur piniginė kompensacija, kadangi šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2018-08-01 ir šiai dienai ieškovo sąskaitoje buvo sukauptos šeimos piniginės lėšos daugiau kaip 5000 Eur.

Nesutinka, kad iš jos būtų priteista kompensacija 2800 Eur ieškovui už gaunamas pajamas iš buto nuomos, nes pajamų faktiškai neliko. Buto nuoma yra 350 Eur kas mėnesį, 270 Eur iš šios sumos ji kas mėnesį sumoka kredito įmoką AB „Swedbank“, lieka 80 Eur. Todėl per 16 mėnesių susidarytų 1280 Eur, t. y. 640 Eur kiekvienai iš šalių (80 x 16 = 1280 : 2 = 640 Eur). Tačiau 271 Eur sumokėjo VMI pajamų mokestį už buto nuomą, 2018 m. balandžio mėnesį nuomininkas nutraukė sutartį, todėl jam reikėjo grąžinti užstatą 350 Eur, ir tą mėnesį negavo nuomos mokesčio, todėl savo lėšomis sumokėjo kredito įmoką 270 Eur. Naujai buto nuomos sutarčiai sudaryti ir kitų buitinių klausimų sprendimui turėjo važiuoti į Vilnių, dėl ko patyrė kelionės išlaidų apie 150 Eur, todėl per šį laikotarpį patyrė 1041 Eur su buto priežiūra ir išlaikymu susijusių išlaidų, padalijus jas per puse, kiekvienam tenka išlaidų po 520,50 Eur. Dėl šių aplinkybių mano, kad kompensacijos ryšium su buto išlaikymu šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Atsakovė prašo, kad jai po santuokos nutraukimo būtų palikta jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė B., todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos pavardės: ieškovui – S., atsakovei – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir skolos trečiajam asmeniui V. B. priteisimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Kaip jau buvo paminėta, šalys santuokos metu už 89 000 Eur įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Buto įsigijimui AB „Swedbank“ pagal 2017-08-30 kredito sutartį Nr. 17-058532-FA, suteikė paskolą 71 200 Eur, butą įkeičiant bankui. Šalys nurodė, jog daugiau santuokos metu įgyto ir dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priteistina po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodė, kad butas buvo įsigytas už AB „Swedbank“ pagal 2017-08-30 kredito sutartį Nr. 17-058532-FA, gautą kreditą 71 200 Eur bei sumokant dalį bendrų sutuoktinių piniginių lėšų – 5800 Eur ir tėvo V. B. paskolintomis piniginėmis lėšomis – 12 000 Eur, kuriuos šalys privalo grąžinti trečiajam asmeniui. Ieškovas nepripažino, kad iš atsakovės tėvo buvo skolinamos piniginės lėšos ir nurodė, kad apie vekselių, bendrai 12 000 Eur sumai, pasirašymą nieko nežino. Taipogi ieškovas negalėjo paaiškinti iš kur šalys gavo 12 000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos sumokėjo už perkamą butą.

2017-09-06 Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, jog K. S. ir U. S. pardavė, o M. B. – S. ir T. S. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu visa buto su rūsiu kaina - 89 000 Eur. Sutartyje nurodoma, kad pirkėjai sumokėjo pavedimu į K. S. sąskaitą 6000 Eur, o 11 800 Eur pirkėjai privalo sumokėti pardavėjams pavedimu į K. S. sąskaitą per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos, likusi 71 200 Eur suma bus mokama iš Pirkėjams banko suteikiamo kredito lėšų sumokant atitinkamas sumas „Swedbank“, AB ir K. S. (1 t., b. l. 14-25).

Iš atsakovės sąskaitos išrašų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. į atsakovės sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, įnešta 1000 Eur ir tą pačią dieną 1000 Eur pervesta UAB „eRealty“ už buto rezervaciją; 2017-08-23 į atsakovės sąskaitą įnešta 5000 Eur ir tą pačią dieną 5000 Eur pervesta K. S. – buto rezervacijos mokestis (1 t., b. l. 152). 2017-09-01 per tris kartus į atsakovės sąskaitą įnešta 12 000 Eur, 2017-09-06 iš atsakovės sąskaitos 11 800 Eur pervesta K. S. – įmoka už perkama butą (1 t., b. l. 153). 2017-09-22 į atsakovės sąskaitą pervesta 71 200 Eur paskola, kuri pervedama pagal Buto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas „Swedbank“, AB ir K. S. (1 t., b. l. 154).

Atsakovė pateikė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius kaip įrodymą, kad 12 000 Eur buto pirkimui paskolino tėvas. Vekseliai išrašyti 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d., kiekviename nurodoma 3000 Eur skola, skolos grąžinimo terminai išdėstyti ketvirčiais nuo 2018 sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 158-161).

Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dukrai paskolino 12 000 Eur buvo pirkimui, nežino ar būtų reikalavęs iš dukters jam grąžinti šias pinigines lėšas, jeigu šalys būtų gyvenę santuokoje, tačiau skyrybų ar buto pardavimo atveju jis nori atgauti savo pinigus.

Atsakovė pripažino, kad ieškovas apie jos pasirašytus vekselius nieko nežinojo, nes ji nieko apie tai ieškovui nesakė, jai buvo gėda, kad tėvas jais nepasitiki ir reikalauja rašytinio įrodymo, tačiau atsakovas žinojo, kad pinigus tėvas jiems paskolino.

Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

Atsakovė nurodė, kad šalims pradedant gyventi skyrium – 2018 m. rugpjūčio 4 d., ieškovo sąskaitoje buvo 5000 Eur sutaupytų šeimos piniginių lėšų, todėl prašo jas padalinti lygiomis dalimis ir jai priteisti puse šių lėšų – 2500 Eur. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir paaiškino, kad niekada savo sąskaitoje tokių piniginių lėšų neturėjo, be to, nurodė, jog skyrium jie pradėjo gyventi anksčiau. Iš atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (2 t., b. l. 102-113) galima daryti pagrįstą išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. šalys dar bendravo šiltai ir draugiškai, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad šalių santykiai nutrūko 2018-08-04 - ieškovui apie tai informavus atsakovę.

Iš AB SEB banko ir „Swedbank“ AB pateiktų sąskaitų išrašų ir pažymų (2 t., b. l. 133; 137) matyti, kad T. S. „Swedbank“ AB sąskaitos likutis 2018-08-04 buvo 11,03 Eur, o AB SEB banke sąskaitos likutis 2018-08-04 buvo 359,16 Eur. Tokiu būdu ieškovas savo sąskaitose, pradedant gyventi skyrium iš viso turėjo 370,19 Eur. Šios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), šalims pradėjus gyventi skyrium, jos liko pas ieškovą, todėl puse šių piniginių lėšų - (suapvalinus) 185 Eur priteistina atsakovei.

Kaip jau buvo pasisakyta, šalys turi kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2017-08-30 kredito sutartį Nr. 17-058532-FA (1 t., b. l. 6-9).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 2800 eurų T. S. naudai už gautą naudą nuomojant šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį butą; o iš ieškovo T. S. priteisti 1910,03 eurų M. B. S. naudai už asmeniškai vykdytą prievolę AB bankui Swedbank pagal kredito sutartį. Prašo įskaityti priešpriešinius mokėjimus ir priteisti ieškovui iš atsakovės 889,97 eurus.

Atsakovė sutinka, kad gauna pajamas iš buto nuomos po 350 Eur per mėnesį, tačiau paaiškino, kad iš tų pinigų ir yra dengiama paskola bankui, be to, ieškovas visiškai neprisideda prie bendro turto tvarkymo, o nori gauti tik pajamas. Per tą laikotarpį keitėsi buto nuomininkai, reikėjo grąžinti sumokėtą užstatą pirmajam nuomininkui L. K., o vieną mėnesį, kol buvo surastas kitas nuomininkas butas buvo tuščias, todėl pajamų negavo, patyrė kelionės išlaidas važiuodama į Vilnių tvarkyti buto nuomos ir priežiūros klausimus, todėl prašo priešpriešinių kompensacijų nepriteisti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovės sąskaitos išrašas ir nuomos sutartis, patvirtina aplinkybes, kad atsakovė yra sudariusi šeimos buto nuomos sutartį ( 1 t., b. l. 143-151; 2 t., b. l. 95-101) ir kas mėnesį gauna 350 Eur pajamas už nuomojamą būstą. Taip pat matyti, kad nuomininkai keitėsi - 2019 m. balandžio 1 d. sudaryta nuomos sutartis su V. J.. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad nuomininkui nutraukus sutartį, reikėjo gražinti 350 Eur užstatą, ir kad vieną mėnesį butas nebuvo išnuomotas ir pajamų atsakovė negavo, taip pat, jog patyrė kelionės išlaidas apie 150 Eur. Atsakovės nurodytos aplinkybės realios, atitinkančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat atitinkančios protingumo ir teisingumo kriterijus, jas iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Atsakovė už 16 mėnesių turėjo gauti 5600 Eur pajamas, tačiau, kaip nustatyta, grąžino 350 užstatą ir vieną mėnesį iš viso negavo pajamų, nes butas nebuvo nuomojamas, bei patyrė 150 Eur nuostolius ryšium su buto nuomos tvarkymu, šios pinigų sumos išminusuotinos iš 5600 Eur sumos ir laikytina, kad atsakovė iš buto nuomos gavo 4750 Eur grynųjų pajamų (5600 Eur - 350 Eur - 350 Eur - 150 Eur = 4750 Eur). Ieškovui priklauso puse šių pajamų, todėl jam priteistina 2375 Eur kompensacija iš atsakovės (LR CK 3.88 str.).

Atsakovė nurodė, jog sumokėjo VMI 270 Eur mokesčius, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Abi šalys pripažino, kad atsakovė kas mėnesį moka bankui kredito įmokas kaip bendrą prievolę AB bankui „Swedbank“ ir už 16 mėnesių yra sumokėjusi 3820,05 Eur, todėl pusė šios sumos – 1910,03 Eur turi būti priteista iš ieškovo atsakovės naudai.

Nustačius, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 6000 Eur kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant turtą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 1910,03 Eur už atsakovės vykdomą bendrą prievolę bei 185 Eur – pinigines lėšas, likusias ieškovo saskaitoje, šalims pradėjus gyventi skyrium, taip pat nustačius, kad atsakovė turi sumokė ieškovui 2375 Eur kompensaciją - gautas pajamas iš turto nuomos, įskaičius priešpriešinius mokėjimus (6000 + 1910,03 + 185 - 2375 = 5720,03 Eur), iš ieškovo priteistina atsakovei 5720,03 Eur kompensacija.

Tiek ieškovas tiek atsakovė prašo nustatyti nepilnametės dukros S. B. – S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove M. B. – S. jos gyvenamojoje vietoje. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-11-25 išvadoje konstatuota, kad atsakovė, užtikrina tinkamas dukters gyvenimo sąlygas, nėra pagrindo abejoti asmens galimybėmis užtikrinti vaikui sąlygas visapusiškai vystytis, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias, sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko S. B. – S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo T. S. nepilnametei dukrai S. B. – S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2019-09-01 iki jos pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Dukros piniginių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę M. B. – S..

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje pareiškė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 250 Eur išlaikymo priteisimo nuo dukters gimimo iki jos pilnametystės.

Byloje neliko ginčo dėl išlaikymo dydžio ieškovas sutiko su priešieškiniu šioje dalyje, todėl teismas neanalizuoja prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumo.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą. Iš bylos medžiagos ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas iš dalies mokėjo dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, paskutiniu metu pradėjo mokėti po 250 Eur. Sprendimo priėmimo dienai nėra duomenų koks išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs, todėl išlaikymas priteistinas nuo vaiko S. B. – S. gimimo dienos (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, iš ieškovo T. S. priteistinas išlaikymas vaikui S. B. – S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko S. B. – S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina administruoti vaiko motinai M. B. – S. (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko S. B. – S. interesus, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, į vaiko amžių – vaikas dar nepilnai dešimties mėnesių amžiaus, šalių tarpusavio santykius, kurie, teismo vertinimu nėra labai draugiški, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, mano, kad tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nustatytina, kad T. S. su dukra S. B. – S., gimusia (duomenys neskelbtini), bendraus tokia tvarka:

Iki nepilnametei dukrai sukaks 3 metai, T. S. turi teisę bendrauti su nepilnamete S. B. – S. kiekvieną lyginės metų savaitės šeštadienį, ne mažiau kaip po 1 valandą, šalių sutartoje vietoje (kavinėje, vaikų žaidimų kambaryje ar pan.).

Ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš parą iki numatomo bendravimo telefonu, SMS žinute ar bet kokiomis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis pranešti atsakovei apie galėjimą/negalėjimą susitikti su nepilnamete dukra bei susitarti bendravimo vietą ir tikslų laiką;

Atsakovė privalo sutartu laiku pristatyti nepilnametę S. B. – S. į susitikimo vietą tėvo ir dukros bendravimui;

Nepilnametei dukrai S. sukakus 3 metams, T. S. su vaiku turi teisę bendrauti kiekvieną metų lyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tokia pačia tvarka grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15.00 val.;

Nepilnametei dukrai S. sukakus 3 metams, T. S. turi teisę visais metais Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį) susitikti ir kartu praleisti su dukra S., dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir dukrą grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra S. ieškovas privalo informuoti atsakovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą. Visais metais Motinos dieną dukra S. praleidžia su atsakove, mama M. B. – S.;

Dukros S. gimtadienį kiekvienais nelyginiais metais (duomenys neskelbtini), savo lėšomis organizuoja ieškovas, o atsakovė turi teisę atvykti ir dalyvauti dukros gimtadienyje. Lyginiais metais dukros S. gimtadienį savo lėšomis organizuoja atsakovė, o ieškovas turi teisę atvykti ir dalyvauti dukros gimtadienyje. Tuo atveju, jeigu dukros S. gimtadienis sutampa su bet kuria savaitės darbo diena, tuomet gimtadienio laikas gali būti perkeliamas į savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis). Ieškovas ir atsakovė vienas kitą privalo informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip prieš 20 dienų apie numatomą dukros S. gimtadienio vietą ir laiką;

Dukros S. ligos atveju, kiekvienas (ieškovas ar atsakovė), priklausomai su kuriuo iš tėvų yra dukra, privalo nedelsiant informuoti vienas kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute ar kt.). Jeigu dukros S. ligos atveju, ji yra namuose, tuomet ieškovas turi teisę dukrą aplankyti jos gyvenamojoje vietoje. Apie ketinimą atvykti ir aplankyti sergančią dukrą jos gyvenamojoje vietoje, ieškovas privalo informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute ar kt.) atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 val.;

Ieškovas ir atsakovė įpareigojami vienas kitą nedelsiant, paros laikotarpyje, informuoti apie elektroninių ryšio priemonių adresų ar mobiliųjų telefonų numerių pasikeitimą, atsakovė - apie dukros S. gyvenamosios vietos pasikeitimus.

Ieškovas ir atsakovė įpareigojami tinkamai įgyvendinti dukros S. teises ir jos teisėtus interesus, niekada nekonfliktuoti dukros akivaizdoje, dukrai neaiškinti apie tarpusavio galimus nesutarimus, dukros akivaizdoje nemenkinti ir nešmeižti vienas kito. Atsakovė įpareigojama dukrą S. skatinti susitikti ir bendrauti su tėvu (ieškovu).

Ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkinti iš dalies. Abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį 292 Eur (1 t., b. l. 3) ir patyrė atstovavimo išlaidas 1200 Eur (2 t., b. l. 156; 159). Atsakovė sumokėjo žyminį mokestį 100 Eur (1 t., b. l. 24), jai atidėtas nesumokėto žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, ji patyrė atstovavimo išlaidas 1000 Eur (2 t., b. l. 154-155).