- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-2330-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01800-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. Z., V. T.
- Kategorijos
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams A. Z. (A. Z.) ir V. T. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų A. Z. ir V. T. solidariai priteisti 241,99 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. sausio 25 d. Vilniuje dėl atsakovo A. Z., vairavusio V. T. priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz 300, v./n. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta J. J. priklausanti transporto priemonė Opel Astra, v./ n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu atsakovo A. Z. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) v./n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. ADB „ERGO LIETUVA“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, atsiradusį dėl Opel Astra, v./n. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, ir atlygino J. J. padarytą žalą, išmokėdama jai 441,99 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Dalį ieškovo patirtos žalos (200 Lt) atlygino atsakovas V. T., šiuo metu atsakovai solidariai ieškovui yra skolingi 241,99 Lt.
Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie eismo įvykį jis sužinojo tik 2011 m. gegužės 19 d., gavęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro laišką. Atsakovui nepavykus rasti A. Z., jis ieškovui sumokėjo 200 Lt. Ieškovas nebegali reikalauti jokio papildomo mokesčio iš atsakovo, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo yra regresinis, todėl tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento, šiuo atveju nuo 2009 m. kovo 19 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipnsio 8 dalį tokiems reikalavimams taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys teismui turėjo būti pateiktas iki 2012 m. kovo 20 d. Ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių ieškinio senaties termino praleidimą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas V. T. iš dalies atlygino nuostolius, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas pripažįsta prievolę, ar kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas dėl kitų priežasčių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad atsakovas V. T. sumokėjo ieškovui 200 Lt nuostolių atlyginimo ir pats šią aplinkybę patvirtino, nesudaro pagrindo spręsti, kad V. T. pripažino prievolę ar kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas dėl kitų priežasčių, prieštarauja teisės aktams bei teismų praktikai. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tokie veiksmai pagal kasacinio teismo išaiškinimus gali būti ir dalies skolos sumokėjimas. Paskutinę 50 Lt dydžio įmoką V. T. ieškovui sumokėjo 2012 m. sausio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl ginčijamo reikalavimo pasibaigtų tik 2015 m. sausio 11 d.
2) Ieškovas nėra gavęs V. T. atsiliepimo į ieškinį, todėl aplinkybė, kad atsakovas V. T. prašė civilinėje byloje taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, ieškovui tapo žinoma tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo prašymus bei pateiktus įrodymus, vadovavosi vien tik žodiniais atsakovo V. T. paaiškinimais ir prašymais, dėl ko priėmė nepagrįstą, teisės aktams bei teismų praktikai prieštaraujantį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad sutinka ieškovui sumokėti jam pagal ieškinį priklausančią mokėti sumą – 20,99 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys atmestas atsakovo reikalavimu taikant ieškinio senatį.
Ieškinį nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras). Neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad jis neįvykdė įstatyme nustatyto imperatyvo sudaryti draudimo sutartį, ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Būtent dėl šių pažeidimų Biurui kyla pareiga išmokėti išmoką, dėl ko Biuras patiria turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis). Iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK1.125straipsnio 8 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-271/2012). Taigi, byloje taikytiną ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, t.y. 2009 m. kovo 19 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), ir ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs 2012 m. kovo 20 d., jei nebūtų sustabdytas ar nutrauktas.
Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismų praktikoje dalies skolos sumokėjimas pripažįstamas skolininko veiksmais, liudijančiais prievolės pripažinimą (Žr pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-56/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-67/2008), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo ieškovui atlikti mokėjimai yra nereikšmingi sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas V. T. sumokėjo ieškovui 200 Lt sekančiomis įmokomis: 2011 m. rugsėjo 3 d. – 50 Lt, 2011 m. lapkričio 11 d. – 50 Lt, 2011 m. gruodžio 18 d. – 50 Lt, 2012 m. sausio 11 d. – 50 Lt (b.l. 54, 31-34). Taigi ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti nutrūko ir prasidėjo iš naujo nuo paskutinės atsakovo atliktos įmokos - 2012 m. sausio 11 d. (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį 2012 m. liepos 4 d., praleido ieškinio senaties terminą, ir nepagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas neteisingai aiškinant ir taikant ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, panaikinamas. Ieškovo reikalavimo teisė ir jos dydis patvirtintas byloje surinktais įrodymais, reikalavimo dydis atsakovų nebuvo ginčijamas, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.
Iš atsakovo V. T. argumentų matyti, kad jis nesutinka su solidarios atsakomybės taikymu, teigdamas, kad ieškovui privalo atlyginti ½ dalį nuostolių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010). Šie asmenys laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-325/2008). Esant solidariajai prievolei, ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendraskoliai lieka įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Taigi, priešingai nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas V. T., jis yra atsakingas už visos ieškiniu reikalaujamos sumos - 241,99 Lt, sumokėjimą ieškovui solidariai su atsakovu A. Z..
Ieškovas taip pat yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Procesinių palūkanų suma iki šio sprendimo priėmimo dienos sudaro 16,57 Lt.
Iš atsakovų ieškovo naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 72 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 66). Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį paduodamas ieškinį, ir ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis), už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš iš atsakovų valstybės naudai. Tuo atveju, jei ieškovas žyminį mokestį už ieškinio padavimą yra sumokėjęs, jis gali kreiptis į teismą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis – po 36 Lt ieškovui ir po 36 Lt valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) 241,99 Lt žalos atlyginimo, 16,57 Lt palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 5 d.) iki 2013 m. lapkričio 18 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 241,99 Lt sumos už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) po 36 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir po 36 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.