Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-37-372/2007 pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Lukoil Baltija R“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas konstatavo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas A. S. apgaule padarė ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Lukoil Baltija R“ 1 655 116 Lt turtinę žalą, atsakovas A. S. buvo kaltinamas dėl turtinės žalos padarymo apgaule, jo veiką perkvalifikavus į Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Teismas padarė išvadą, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios susiję su asmens nusikalstamų veiksmų pasekmėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.), kadangi baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis turi prejudicinę reikšmę ginčui, nagrinėjamam civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog nuosprendyje konstatuoti nusikalstami atsakovo veiksmai bei padarytos žalos dydis (CK 6.246, 6.248 str.). Tarp atsakovo kaltų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Taigi, atsakovo nusikalstami veiksmai, priežastinis ryšys ir ieškovui atsiradusi žala konstatuoti teismo nuosprendyje. Atsakovo nusikalstami veiksmai ir dėl to atsiradusi žala yra pagrindas taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę (1964 m. CK 483 str., CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.247, 6.248 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, rėmėsi faktais, kurie nebuvo nustatyti baudžiamojoje byloje, taip pat faktais, kurių atsakovas nepripažino baudžiamojo proceso metu ir taip teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 3, 5 dalis, 187 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad faktas ,,jog atsakovas dėjo visas pastangas, kad skola būtų likviduota...“, faktas ,,kad liudytojas D. K. , kaip ofšorinės firmos ,,Unigrade Finance Ltd“ atstovas, atsakovo prašymu 2002 m. birželio 24 d. pavedimu pervedė į ieškovo sąskaitą pinigus už firmą ,,Topstar Finance Ltd“, neturi prejudicinės galios, nes teismo nuosprendžiu šie faktai nebuvo nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti faktai, kaip ir faktas, ar atsakovas baudžiamojo proceso metu pripažino, kad mokėdavo ieškovui, yra susiję su aplinkybe, kokiu būdu ieškovui už pateiktas prekes buvo mokama. Tačiau šie faktai nepaneigia teismo nuosprendyje konstatuotų atsakovo nusikalstamų veiksmų apgaule vengiant atsiskaityti su ieškovu bei padarytos žalos dydžio. Kaip matyti iš apeliacinio skundo visumos, šių faktų nustatymo svarbą apeliantas sieja su ieškinio senaties taikymu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2002 m. birželio 24 d. sumokėjo atsakovui dalį skolos ir šie jo veiksmai nutraukė ieškinio senatį. Teismas ieškinio pradžią pradėjo skaičiuoti nuo paskutinio mokėjimo, t. y. nuo 2002 m. birželio 24 d. Ieškinys teismui civilinio proceso tvarka pareikštas 2006 m. balandžio 11 d. Tačiau ieškovas 2004 m. liepos 7 d. baudžiamoje byloje buvo atsakovui pareiškęs ieškinį, kuris Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtu. Teismas ieškinio senatį skaičiavo nuo 2002 m. birželio 24 d. (paskutinio mokėjimo) iki 2004 m. liepos 7 d. (iki ieškinio baudžiamoje byloje pareiškimo dienos) ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2005 m. rugsėjo 23 d. iki 2006 m. balandžio 11 d. – ieškinio pareiškimo civilinėje byloje. Tokiu būdu apskaičiavęs ieškinio senatį teismas konstatavo, kad trijų metų ieškinio senaties terminas yra nepraleistas. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį tarp šalių kilo ginčas nuo kada prasidėjo ieškinio senaties eiga.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi yra svarbu nustatyti, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsakovas pažeidė jo teises. Ieškovas 1999 m. rugsėjo 21 d. su firma ,,Topstar Finance Ltd“ sudarė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9-09/21, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti firmai ,,Topstar Finance Ltd“ naftos produktus, o pastaroji už naftos produktus apmokėti. Atsakovui firma ,,Topstar Finance Ltd“ buvo išdavusi bendrąjį įsigaliojimą, pagal kurį jis turėjo plačius įgalinimus veikti šios bendrovės vardu, tame tarpe sudaryti sutartis. 1999 m. rugsėjo 27 d. prie minėtos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties buvo sudarytas priedas Nr. 1, kuriame buvo nustatyta parduodamo benzino kaina ir atsiskaitymo tvarka. Šį sutarties priedą firmos ,,Topstar Finance Ltd“ vardu sudarė atsakovas. 1999 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovo ir firmos ,,Topstar Finance Ltd“ buvo pasirašytas dar vienas sutarties priedas Nr. 2, kuriame buvo nustatyta pardavėjo firmos ,,Topstar Finance Ltd“ apmokėjimo ieškovui už parduotą benziną tvarka ir terminai. Šį priedą, kaip ir priedą Nr. 1, pasirašė atsakovas, kaip firmos ,,Topstar Finance Ltd“ atstovas. Pagal sutarties priede Nr. 2 nustatytas sąlygas firma ,,Topstar Finance Ltd“ ieškovui už parduotą benziną turėjo per 4 kartus nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2000 m. kovo 17 d. sumokėti 513 639 JAV dolerių. Firma ,,Topstar Finance Ltd“ savo prievolės ieškovui iki 2000 m. kovo 17 d. neįvykdė – nesumokėjo 443 639 JAV dolerių, tačiau ieškovas reikalavimo firmai ,,Topstar Finance Ltd“ nereiškė. 2000 m. lapkričio 20 d. ieškovas su atsakovu pasirašė sutartį. Šios sutarties preambulėje nurodyta, kad sutartį sudaro ieškovas, atsakovas ir firma ,,Topstar Finance Ltd“, tačiau šios firmos direktoriaus parašu ši sutartis nepatvirtinta. Sutartį pasirašė ieškovo direktorius M. K. ir atsakovas. Iš šios sutarties turinio matyti, kad skolininko firmos ,,Topstar Finance Ltd“ prievolę sumokėti ieškovui 443 639 JAV dolerių prisiima atsakovas. Nors šios sutarties skolininkas firma ,,Topstar Finance Ltd“ ir nepasirašė, tačiau, skolininkui neprieštaraujant, tokios trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę įstatymas nedraudžia (1964 m. CK 179 str., 2001 m. CK 6.50 str.). Duomenų, kad skolininkas būtų išreiškęs prieštaravimus, nėra, be to, atsakovas pagal firmos ,,Topstar Finance Ltd“ jam suteiktus įgalinimus turėjo teisę veikti bendrovės vardu – sudaryti sutartis, pasirašyti su bendrove susijusius dokumentus kaip skolininkas arba kaip kreditorius. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui 443 639 JAV dolerių sumokėti per 5 kartus laikotarpyje nuo 2000 m. gruodžio 20 d. iki 2001 m. sausio 6 d.

Ieškinys atsakovui yra pareikštas ne tuo pagrindu, kad atsakovass neįvykdė ar netinkamai įvykdė su ieškovu pasirašytą 2000 m. lapkričio 20 d. sutartį (sutartinė civilinė atsakomybė), o tuo pagrindu, kad atsakovas nusikalstamais veiksmais padarė ieškovui žalą (deliktinė civilinė atsakomybė). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar pagal 2000 m. lapkričio 20 d. sutartį atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui 1 655 116 Lt už parduotus naftos produktus firmai ,,Topstar Finance Ltd“. Kaip jau buvo pasakyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas prisiėmė visišką atsakomybę atsiskaityti su ieškovu už firmą ,,Topstar Finance Ltd“. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2000 m. lapkričio 20 d. sutartį vertina tik sprendžiant pareikšto atsakovui ieškinio senaties termino pradžią, t. y. kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad atsakovas pažeidė jo teises. Skola ieškovui iki 2001 m. sausio 6 d. nebuvo sumokėta (pagal 2000 m. lapkričio 20 d. sutarties paskutinio mokėjimo terminą), todėl ieškovas, manydamas, kad atsakovas privalo sumokėti skolą, apie jo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2001 m. sausio 6 d. Taigi ieškovui teisė į ieškinį atsakovui atsirado 2001 m. sausio 6 d. ir tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškinys pareikštas 2004 m. liepos 7 d., t. y. pasibaigus trijų metų ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 8 d.).

Ieškinio senatį nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas 2002 m. birželio 24 d. nutrūko atsakovo prašymu firmai ,,Unigrade LLC“ į ieškovo sąskaitą pervedus dalį skolos. Atsakovas teigia, kad jis niekada mokėjimų ieškovui neatliko ir kad toks faktas baudžiamojoje byloje nenustatytas. Tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia 2005 m. gegužės 23 d. teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės: ,,(...) už gautus naftos produktus atsiskaitinėjo 2001-2003 m. laikotarpiu, kartais įmokėdamas nežymias sumas įvairių firmų vardais (...).“

Taigi baudžiamojoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas atsiskaitinėjo su ieškovu mokėdamas jam nežymias sumas įvairių firmų vardais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo D. K. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje apie tai, kad jis atsakovo prašymu į ieškovo sąskaitą pervedė pinigus už firmą ,,Topstar Finance Ltd“. Liudytojas D. K. Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, kad atsakovo prašymu yra pervedęs pinigus ieškovui. D. K. šioje byloje apeliacinės instancijos teisme parodė, kad praėjo daug laiko, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad atsakovo prašymu 10 000 JAV dolerių 2002 m. birželio 24 d. pavedimu pervedė ieškovui. Pats atsakovas baudžiamojoje byloje yra nurodęs, kad mokėjimus ieškovui už pateiktą benziną jo prašymu atlikdavo kitos firmos. Baudžiamojoje byloje esantis 2002 m. birželio 24 d. pavedimas Nr. 25443 patvirtina, kad ieškovui už firmą ,,Topstar Finance Ltd“ 10 000 JAV dolerių sumokėjo firma ,,Unigrade LLC“ D. K. pavedimu (baudžiamoji byla, t. 9, b. l. 77-80). Nors liudytojo D. K. parodymai šioje byloje nėra tokie aiškūs kaip baudžiamojoje byloje, tačiau iš visų aptartų įrodymų visumos daroma išvada, kad atsakovo veiksmų pasekoje 2002 m. birželio 24 d. ieškovui buvo sumokėta 10 000 JAV dolerių skola (CPK 185 str. 1 d.). Taigi dalinis skolos sumokėjimas nutraukė ieškinio senatį (CK 1.130 str. 2 d.) ir ieškinio eigos senaties termino eiga prasidėjo 2004 m. birželio 24 d. ir tęsėsi iki 2004 m. liepos 7 d. – ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje, nes pareiškus ieškinį, senatis nutrūko (CK 1.130 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuo 2005 m. rugsėjo 23 d. ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. rugsėjo 23 d. ir skaičiuojamas iki 2006 m. balandžio 11 d., t. y. ieškinio pareiškimo atsakovui civilinio proceso tvarka. Dėl to, skaičiuojant ieškinio senaties terminą ieškinio senatis, kaip ir nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nesudaro trijų metų.

CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo žalos atlyginimas gali būti sumažinamas arba visiškai atsisakoma ją atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl didelio ieškovo neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti, yra pagrindas sumažinti žalą. Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų užsienio ofšorinių kompanijų – pardavėjo JAV registruotos kompanijos JV ,,Lukoil Baltija LLC“ ir pirkėjo – firmos „Topstar Finance Ltd“, įregistruotos Mergelių salose (Britų) (baudž. bylos t. 9, b. l. 107). Pardavėjas, pagal 1999 m. rugsėjo 21 d. sutarties priede Nr. 1 numatytas sąlygas įsipareigodamas pateikti pirkėjui didelį kiekį naftos produktų be išankstinio apmokėjimo, elgėsi labai neatsargiai, nes žinojo, kad pirkėjas firma „Topstar Finance Ltd“ yra ofšorinė firma. Kaip nurodė ieškovo atstovas, tai yra ,,tiesiog pašto dėžutė, tai sekretorinė kompanija, kur yra siunčiami dokumentai“. Tai reiškia, kad, sudarant naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas turėjo suprasti pirkėjo finansinio pajėgumo ir patikimumo galimybes atsiskaityti už pateiktus naftos produktus. Tuo galima paaiškinti aplinkybę, kodėl nebuvo reikalaujama iš pirkėjo firmos „Topstar Finance Ltd“ atsiskaityti už gautus naftos produktus, nors pastaroji dar 2000 m. kovo 17 d. pripažino, kad pagal 1999 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. 9-09/21 yra skolinga JV Lukoil Baltija XXXXXXX 639 JAV dolerių (baudž. bylos t. 7, b. l. 65). Pažymėtina, kad iš JV Lukoil Baltija LLC 2000 m. kovo 15 d. rašto firmai ,,Topstar Finance Ltd“ turinio matyti, kad pačiai kompanijai buvo neaišku, kas kam yra skolingas, ar JV Lukoil Baltija LLC firmai „Topstar Finance Ltd“, ar atvirkščiai. Ši aplinkybė taip pat rodo ganėtinai didelį pardavėjo neatsargumą. Nors atsakovas yra pripažintas teismo nuosprendžiu kaltu, padaręs ieškovui žalą, tačiau, vertinant jo veiksmus civilinės atsakomybės požiūriu, negalima jo veiksmų visiškai nesusieti su naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties šalių veiksmais. Atsakovas turėjo pirkėjo firmos „Topstar Finance Ltd“ įgalinimus veikti šios firmos vardu (baudž. bylos t. 7, b. l. 38) ir ši aplinkybė gerai buvo žinoma pardavėjui. Prie 1999 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarytus priedus Nr. 1 ir Nr. 2 pasirašė atsakovas, kaip pirkėjo firmos „Topstar Finance Ltd“ atstovas. Pasirašant minėtus priedus, iš atsakovo, kaip fizinio asmens, nebuvo pareikalauta jokių įsipareigojimų, užtikrinant firmos „Topstar Finance Ltd“ prievolės įvykdymą. Atvirkščiai, firmos „Topstar Finance Ltd“ prievolės įvykdymą užtikrino vienas iš vadovaujančių ieškovo darbuotojų – finansų direktorius V. M. , pasirašydamas 1999 m. rugsėjo 22 d. garantijos sutartį bei 1999 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 1 (baudž. bylos t. 7, B. l. 89, 92). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas turėjo suvokti, kad atsakovas, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2, įsipareigojimų įvykdyti pirkėjo firmos „Topstar Finance Ltd“ prievoles, neprisiėmė.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, pateikdamas naftos produktus ofšorinei kompanijai be išankstinio apmokėjimo ir iš šią firmą atstovaujančio atstovo nepareikalavęs, kad jis užtikrintų prievolės įvykdymą, pats elgėsi labai neatsargiai, todėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu žalą mažina iki vieno milijono litų.

Apeliantas teigia , kad, neįtraukus į bylą dalyvaujančiais asmenimis firmos „Topstar Finance Ltd“ ir V. M. , teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Su šiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti. V. M. atsakomybė pagal naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį, kaip garanto, yra subsidiari, t. y. kai ieškovui pareikalavus prievolės įvykdymo iš skolininko firmos „Topstar Finance Ltd“, pastarasis atsisakytų ją įvykdyti, tuomet pareiga įvykdyti prievolę tektų garantui. Šiuo atveju ieškovas reikalavimą yra pareiškęs ne pirkimo-pardavimo sutarties šaliai (pirkėjui), o atsakovui. Todėl garantui V. M. CK 6.92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios garanto prievolę, yra netaikomos reiškiant ieškinį atsakovui. Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė CK 6.263 straipsnio pagrindu, o ne tuo pagrindu, kad sutarties šalis firma „Topstar Finance Ltd“ neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už gautą produkciją. Nagrinėjant ieškinį minėtu pagrindu teismas nei dėl V. M. , nei dėl firmos „Topstar Finance Ltd“ teisių ir pareigų nenusprendė, todėl nėra teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Kadangi iš atsakovo A. S. ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Lukoil Baltija R“ naudai priteista žalos atlyginimo suma sumažinama, atitinkamai sumažinamos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 4 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį suma sudaro 30 000 Lt, kadangi, esant 1 655 116 Lt reikalavimo sumai, mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis sudaro 20 551,16 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama: 14 386 Lt žyminis mokestis ir 87,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu pirmosios instancijos teisme, iš viso 14 473,02 Lt. Patenkinus atsakovo A. S. apeliacinį skundą iš dalies, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos, atsakovui A. S. priteisiant iš ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Lukoil Baltija R“ bylinėjimosi išlaidas, proporcingas patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2, 3 d.). Atsakovas A. S. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš ieškovo, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 400 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Iš ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Lukoil Baltija R“ valstybės naudai priteisiamos 10 Lt, o iš atsakovo A. S. 14 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. S. (a. k. XXXXXXXXXXXX) ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei ,,Lukoil Baltija R“ (įmonės kodas 000313477) priteista 1 655 116 Lt suma, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 1 000 000 Lt (vieno milijono litų).

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. S. (a. k. XXXXXXXXXXXX) valstybės naudai priteistos 30 087,02 Lt bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 14 473,02 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt trijų litų 02 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Lukoil Baltija R“ (įmonės kodas 000313477) atsakovui A. S. (a. k. XXXXXXXXXXXX) 400 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovo A. S. (a. k. XXXXXXXXXXXX) valstybės naudai 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Lukoil Baltija R“ (įmonės kodas 000313477) valstybės naudai 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.