- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 2-8700-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
atsakovę atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorei V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros dėl neturtines žalos atlyginimo bei termino ieškiniui paduoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui dėl neturtinės žalos priteisimo paduoti; iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ieškovo naudai priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą bei Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių policijos komisariate, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 41-1-02030-12, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-616/2014 buvo nuteistas subendrinat bausmę 3 metams ir 9 mėnesiams laisvės atėmimo pagal BK 159 ir 180 straipsnio 1 dalį. Šalių apygardos teismas bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka nuosprendį paliko nepakeistą. Nurodė, jog buvo nuteistas už tai, kad kartu su nepilnamete A. B. veikdami bendrininkų grupėje 2012 m. gruodžio 15 d., apie 2.00-3.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. B. įpildama į vyno taurę nekentėjusiam S. T. iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų gautų iš ieškovo, nekentėjusiam užmigus, atėmus S. T. galimybę priešintis, pagrobė svetimą S. T. priklausantį turtą. Už šią veiką buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bei tuo pačiu už nepilnametės A. B. įtraukimą į nusikalstomą veiką buvo nuteistas pagal BK 159 straipsnį, nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai priėmė pareiškimą dėl padarytos vagystės ir atliko pirminę apklausą, o nekentėjusiam nurodžius, jog pas jį buvusi mergina į jo stiklinę su alkoholiniu gėrimu kažką įpylė, nes jį išgėręs jis užmigo - atliko įvykio vietos apžiūrą. Pažymėjo, kad stiklinė su turiniu iš įvykio vietos nebuvo paimta, nebuvo atliktas ir nukentėjusiojo kraujo ir šlapimo tyrimas, todėl byloje liko nenustatyta, ar stiklinės turinyje buvo kokių nors vaistų, ar ne. Mano, kad tuo atveju, jeigu toks tyrimas būtų atliktas ir būtų nustatyta, kad jokių vaistų stiklinėje nebuvo, pasikeistų padarytos veikos kvalifikavimas ir jo padaryta veika nebūtų kvalifikuojama kaip plėšimas, o tik kaip vagystė. Todėl mano, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidaus elgesio, jiems neatlikus tinkamai savo pareigų, buvo nepagrįstai nuteistas tame tarpe pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog dėl tyrėjų ir prokuroro veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, neviltimi, liūdėsiu, pasipiktinimu, gyvenimo džiaugsmo praradimu, patyrė dvasinį sukrėtimą.
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog iš ieškovo pateiktos bylos medžiagos yra matyti, kad išnagrinėjus ieškovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) 2013 m. liepos 10 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnų atžvilgiu nesant jų veikloje nusikaltimo sudėties. Minėtame nutarime yra konstatuota, kad tam tikrų veiksmų neatlikimas dėl didėlio krūvio, veiksmų nesuderinimas, pirminės medžiagos neišanalizavimas ikiteisminio tyrimo atlikimui esminės reikšmės neturėjo, įtariamojo (ieškovo) padėtis apsunkinta nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog nutarimo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo bylą konstatavo, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl atsakovo kaltės, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje. Be to, teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog byloje privaloma surinkti įrodymų tiek, kad jų pakaktų motyvuotoms ir pagrįstoms išvadoms daryti, o ne visus įrodymus. Taip pat nurodė, jog ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties turėtų būti atmesti, kadangi byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apie tariamąjį jo teisių pažeidimą ieškovas žinojo jau nuo 2013 m. liepos 7 d., kuomet kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, be to tais pačiais argumentais ieškovas grindė ir savo apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nesutinka su prašymu atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia sutampa su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo diena, todėl laiko, kad tai yra pakankamu pagrindu ieškiniui atmesti. Atkreipė dėmesį, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra panaikintas, duomenų, patvirtinančių ikiteisminį tyrimą Nr. 41-1-02030-12 atlikusių pareigūnų nusikalstamą piktnaudžiavimą, nepateikta, todėl mano, jog nėra priežasčių atsirasti valstybės civilinei atsakomybei. Pažymėjo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ieškovas savo apeliaciniame skunde jau buvo nurodęs aplinkybes apie netinkamai atliktus pareigūnų veiksmus, dėl ko jo veika galimai būtų perkvalifikuojama, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartyje tik konstatavo, kad byloje privaloma surinkti įrodymų tiek, kad jų pakaktų motyvuotoms ir pagrįstoms išvadoms daryti, o ne visus įrodymus. Pažymėjo, jog, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos, vertinimu, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl ieškovo kaltės, įvykdžius plėšimą.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 metų lapkričio 29 d., kuomet susitikimo su advokatu A. Z. metu ieškovas susižinojo apie galimybę patirtą žalą prisiteisti iš valstybės.
Atsiliepimas
Ieškovas atkreipė dėmesį, jog valstybę atstovaujančios institucijos nepagrįstai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad jis neskundė nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų atžvilgiu, nes jam apie galimybę tokį sprendimą skųsti nebuvo žinoma, o pačiame nutarime galimybė skųsti nenurodyta. Kartu pažymėjo, jog dėl pareigūnų neatliktų veiksmų – stiklinės turinio ir nukentėjusiojo kraujo neištyrimo - jam buvo apribotos teisės gintis, jis negalėjo įrodyti savo nekaltumo dėl plėšimo padarymo.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdyje papildomai atkreipė dėmesį, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas realiai sirgo depresija, mano, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina jokios aktyvios psichopatologijos požymių, o išgyvenamas liūdesys ir nerimas yra adekvati reakcija į laisvės atėmimo bausmę, tai nėra niekaip susiję su ieškinio pagrindu. Kartu pažymėjo, jog ieškovas buvo nuteistas 2014 metais, o visi įrašai dėl kreipimosi į psichiatrą atsirado tik 2017 metais. Mano, jog stipriausia reakcija ir išgyvenimai turėjo atsirasti iš karto po nuteisimo, o nepraėjus tokiam ilgam laiko tarpui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir reiškiamų bei palaikomų ieškinio reikalavimų
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir iš Šiaulių apylinkės teismo išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. N1-117-616/2014 medžiagos nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. B. ir D. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto suplanavę ir pasiruošę, apiplėšė S. T., o būtent: 2012 m. gruodžio 15 d., laikotarpyje nuo 2.00 iki 3.00 val., bute, esančiame adresu Energetikų g. 8 – 5, Šiauliuose, įpildama į vyno taurę S. T. iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, kurių buvo 3 – 4 tabletės, ištirpintos vandenyje ir gautos iš D. B. 2012 m. gruodžio 14 d., apie 18.00 val., bute, adresu Architektų g. 18c-32, Šiauliuose, ir S. T. išgėrus į vyną įpiltą medžiagą, ir užmigus, tokiu būdu atėmusi jam galimybę priešintis, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagrobė svetimą, S. T. priklausantį turtą – televizorių „Denver“ su distancinio valdymo pulteliu bendros 700 Lt vertės, televizoriaus priedėlį „Home TV“ su distancinio valdymo pulteliu ir laidu bendros 130 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5 002“ 500 Lt vertės su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele 20 Lt vertės ir 4 GB atminties kortele 100 lt vertės, odines pirštines 35 Lt vertės, pinigus – 500 Lt (dvi kupiūras po 200 Lt, dvi kupiūras po 50 Lt), tuo padarė nukentėjusiajam S. T. 1985 Lt vertės turtinę žalą;
D. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. B. yra vaikas, gim. 1997 metais, prašydamas ir taip įkalbėdamas ją daryti nusikalstamą veiką bei bute, adresu Architektų g. 18c-32, Šiauliuose, duodamas buteliuką su iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, kurių buvo 3-4 tabletės, ištirpintos vandenyje, ir rankinę, įtraukė A. B. į nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), tai yra, paprašė nepilnametės A. B. įpilti D. B. paruoštų, iki 30 ml vandenyje ištirpintų 3-4 tablečių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, S. T. į gėrimą, o pastarajam išgėrus gėrimą su įpilta medžiaga, ir užmigus, pagrobti iš S. T. buto, adresu Energetikų g. 8–5, Šiauliuose, svetimą turtą, tokiu būdu įtraukė vaiką – A. B., gim. 1997 metais, į nusikalstamos veikos – plėšimo padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė Šiaulių prokuratūros Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo D. B. apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendis liko nepakeistas.
Byloje taip pat nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu renkant pirminę medžiagą iš įvykio vietos nebuvo paimta stiklinė su turiniu, neatliktas nukentėjusiojo kraujo ir / ar šlapimo tyrimas. Ieškovas mano, jog dėl minėtų veiksmų neatlikimo baudžiamojoje byloje liko nenustatyta, ar stiklinėje buvo kokių nors vaistų ar nebuvo, taip pat tai, ar stiklinės turinį nukentėjusysis išgėrė. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų padaryti pažeidimai sąlygojo jo padarytos veikos neteisingą kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes tuo atveju, jei stiklinėje vaistų nebūtų rasta, būtų pasikeitęs ieškovo padarytos veikos kvalifikavimas iš plėšimo – BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnį – vagystę, o tai atitinkamai įtakotų ir bausmės dydį.
Dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų baudžiamojo proceso metu
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina visiškai valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (objektyvioji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės). Tokiu būdu deliktinei civilinei valstybės atsakomybei, atsirandančiai šio straipsnio 1 dalies pagrindu, kilti būtinos tik trys sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme yra suvokiami, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala.
Ieškovas kaip faktinį savo ieškinio pagrindą nurodė neteisėtą ikiteisminio tyrimo institucijų - prokuratūros bei policijos pareigūnų neveikimą, kurio pasekoje nebuvo ištirtas nukentėjusiojo kraujas ir / ar šlapimas, taip pat įvykio vietoje esančių stiklinių turinys, dėl ko nebuvo patikrintos faktinės aplinkybės apie tai, ar nukentėjusiajam į stiklinę buvo įberti vaistai, ar pastarasis juos išgėrė. Dėl to, jog minėti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti, byloje ginčo nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog kaip nurodė policijos pareigūnai, minėti veiksmai nebuvo atlikti dėl didelio darbo krūvio ir nuovargio, veiksmų nesuderinimo ir surinktos pirminės medžiagos neišanalizavimo (b. l. 25).
Kasacinio teismo išaiškinta, jog neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
Ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimą grindžia BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos – atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos - pažeidimu bei BPK 170 straipsnyje įtvirtintos prokuroro pareigos tinkamai kontroliuoti ikiteisminį tyrimą pažeidimu.
Pažymėtina, jog minėtos baudžiamojo proceso nuostatos nenumato, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti. Policijos įstatymo 25 straipsnis numatantis, jog kiekvienas pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, taip pat tokių veiksmų nekonkretizuoja.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2012 m. gruodžio 15 d. S. T. (nukentėjusiojo) pareiškimą dėl vagystės, t. y. veikos numatytos BK 178 straipsnyje. Tą pačią dieną nukentėjusysis buvo apklaustas ir nurodė, jog jam galimai įgėrimą kažką įpylė. Po nukentėjusiojo apklausos buvo atlikta nusikaltimo vietos apžiūra (surašytas apžiūros protokolas), kuriame užfiksuotos (nufotografuotos) dvi stiklinės ant stalo, nuo vienos iš jų paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku ištyrimui, tačiau pačios stiklinės turinys, kaip ir nukentėjusiojo kraujas bei šlapimas, nebuvo tiriami, nors tuo metu pareigūnai jau turėjo nukentėjusio parodymus apie tai, jog jam galimai kažkas buvo įberta į gėrimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes, jog dėl žmogiško faktoriaus tam tikri įrodymai nebuvo surinkti ir išsaugoti. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nors įstatymas nenumato, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmas turi būti atlikti nusikalstamai veikai ištirti, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimas, pasireiškęs stiklinės turinio neištyrimu bei nukentėjusiojo kraujo ir / ar šlapimo neištyrimu neatitiko bendrojo atidumo ir rūpestingumo standartų (CK 6.263 straipsnis), atitinkamai nustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl priežastinio ryšio ir žalos priteisimo
Teismui konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai neatitiko bendros pareigos elgtis rūpestingai, yra pagrindas spręsti žalos atlyginimo klausimą CK 6.272 straipsnio pagrindu.
Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio pareigūnų neteisėtas neveikimas renkant pirminius įrodymus bei atliekant nusikalstamos veikos vietos apžiūrą nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo nuteisimu pagal BK 180 straipsnį. Tai yra konstatavęs Šiaulių apygardos teismas, baudžiamojoje byloje išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą dėl jo atžvilgiu 2014 m. vasario 28 d. priimto Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio ir pažymėjęs, jog byloje privaloma surinkti įrodymų tiek, kad jų pakaktų motyvuotoms ir pagrįstoms išvadoms daryti, o ne visus įrodymus.
Kartu pažymėtina, jog kadangi pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje, tokiu atveju, kai pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440-976/2015). Nagrinėjamu atveju pirmos ir apeliacinės instancijų teismai įsiteisėjusiais sprendimais nusprendė, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo D. B. kaltės dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnyje padarymo. Atitinkamai ieškovo argumentai apie tai, jog dėl pirminių įrodymų nesurinkimo ir neišsaugojimo jo atlikta veika buvo netinkamai kvalifikuota kaip plėšimas, atmestini kaip nepagrįsti, ieškinys atmestinas, nepasisakant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos (dydžio ir pagrįstumo), nes tarp deklaruojamos neturtinės žalos ir konstatuotų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.
Dėl ieškinio senaties termino
Kadangi byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo ir šio termino atnaujinimo, teismas taip pat pasisako šiuo klausimu.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pagal CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas apie netinkamą pareigūnų pirminės ikiteisminio tyrimo medžiagos rinkimą sužinojo vėliausiai 2013 m. liepos 7 d., kuomet tokius pareigūnų veiksmus apskundė ir prašė pareigūnams iškelti ikiteisminį tyrimą (b. l. 25). Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi 2019 metais, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys neatitinka minėtų kriterijų. Ieškovas nurodo, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl įstatymo nežinojimo, t. y. dėl to, jog nežinojo apie įstatymo suteikiamas galimybes prisiteisti žalą iš valstybės. Visų pirma, kaip jau minėta, ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su asmens suvokimu apie savo teisių pažeidimą, ne su sužinojimu kaip tokias teises ginti. Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog ieškovas aktyviai naudojasi teisminės gynybos teise, apie teisę kreiptis į teismą dėl valstybės institucijų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytos žalos priteisimo jam buvo žinoma 2014 m. rugsėjo mėnesį, kuomet į teismą kreipėsi dėl žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, priteisimo (Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2338-901/2015 duomenys).
Kadangi byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti atnaujinta, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl ko ieškinio senatis konkrečiu atveju turėtų būti netaikoma, ieškinys atmestinas ir dėl praleisto įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.