Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirba, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – 30 parų areštas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė – 45 parų areštas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 18 parų areštas, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 40 parų areštas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatyta galutinė bausmė – 30 parų areštas;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), paskirta bausmė – laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams 20 dienų. Vilniaus apygardos 2023 m. birželio 22 d. nutartimi veikas perkvalifikavus į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (1 veika), padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje padarymu,

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su ½ turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 750 Lt bauda;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 626 Lt bauda;

12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

13) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;

14) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

15) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

16) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

17) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;

18) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

19) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

21) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 56 parų areštas;

22) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas;

23) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 26 parų areštas;

24) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 50 parų areštas;

25) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 49 parų areštas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Tuo laikotarpiu, kai įvykdė vagystes, buvo priklausoma nuo narkotikų, abstinencijos būsenoje dirbti fizinio darbo negali, viską skauda, todėl pragyvenimui ir narkotikams pelnėsi iš vagysčių, eidavo į parduotuves, pavogdavo, daiktus parduodavo. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytos aplinkybės teisingos. Du kartus su pažįstamu D. G. ėjo į „A“, žinojo, kad vogs lengvai prieinamas ir parduodamas prekes. Kokius daiktus paims, nusprendė spontaniškai abu, o prekes išsinešė ne pro įprastas kasas, o pro tą išėjimą, kur įvažiuoja apsipirkti automobiliais. Abu su G. turėjo kuprines, į jas paslėpė prekes ir išsinešė. Kartu pardavė, pasidalino gautus pinigus po lygiai. Gailisi dėl tokio elgesio, civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Atlikusi arešto bausmę, skirtą kitais nuosprendžiais, pakeitė gyvenimo būdą, atprato nuo narkotikų, be to dabar kitais nuosprendžiais jai skirta laisvės apribojimo bausmė, ji lankys dvylikos žingsnių programą, kuri padės jai ir toliau gyventi socialų gyvenimą. Šiuo metu laukiasi, dirbti negali, padeda močiutė, tvarkosi dokumentus dėl socialinės pašalpos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja J. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai (t. 1, b. l. 168-171).

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, jog gailisi dėl jos padarymo. Kaltinime nurodytos visos aplinkybės, jas patvirtina. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos registravosi Užimtumo tarnyboje, bet įregistravus individualią veiklą, buvo nutrauktas pašalpos mokėjimas. Kadangi užsiėmė pastatų griovimu – demontavimu, o žiemą darbo nebuvo, įsidarbinti nepavyko, darbdaviams susipažinus su jo asmens duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) praleido kalėjime, todėl neturėdamas lėšų pragyvenimui, turėdamas nepilnametį vaiką, nusprendė iki ateis pavasaris ir galės užsiimti pastatų griovimu, pelnytis nelegaliai, tai yra eidamas vogti į parduotuves ir parduodamas tas prekes, todėl laiko tarpas tarp vagysčių nedidelis. Dabar supranta, kad tai sprendimas, dėl kurio grįš į įkalinimo įstaigą, reikėjo stengtis, bet jautėsi beviltiškoje padėtyje, kad juo nepasitikima. Su pažįstama J. M. kartu ėjo į „A“ parduotuvę, paėmė daiktus. Kuriuos imti, sprendė abu vietoje, spontaniškai. Nešė kuprinėse. Daiktus pardavė nepažįstamiems, pinigus pasidalino po lygiai. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai (t. 1, b. l. 73-75).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

UAB „B“ 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad pastebėjus, kad prekių ekspozicijoje trūksta prekių, UAB „B“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), įrankių skyriuje, buvo atlikta inventorizacija, kurios metu buvo fiksuotas akumuliatorinio suktuvo – 1 vnt. SUKTUKAS AKUMULIATORINIS DTD172Z 18V (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina 169 Eur) ir 3 akumuliatorinių perforatorių – 3 vnt. PERFORATORIUSAKUM DCH133N-XJ 18V (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 149 Eur) trūkumas. Nustatyta, kad dvi trūkstamas prekes 2022 m. gruodžio 3 d. pavogė asmenys užfiksuoti vaizdo kameromis nuo 18.14 val. iki 18.22 val. 2022 m. gruodžio 3 d., apie 18.14 val., į parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įėjo vyras ir moteris. Apie 18.15 val. moteris iš įrankių skyriuje esančio ekspozicijos stendo paėmė akumuliatorinį suktuvą – 1 vnt. SUKTUKAS AKUMULIATORINIS DTD172Z 18V (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina 169 Eur) bei jį įsidėjo į asmeninę rankinę. Apie 18.18 val. vyras iš įrankių skyriuje esančio ekspozicijos stendo paėmė akumuliatorinį perforatorių – PERFORATORIUSAKUM DCH133N-XJ 18V (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 149 Eur) bei jį įsidėjo į asmeninę kuprinę. Apie 18.22 val. abu minėti asmenys išėjo iš parduotuvės pro statybinių prekių kasą, išeidami minėtų akumuliatorinių įrankių apmokėjimui nepateikė. Dėl vagystės UAB „B“ padaryta 318 Eur žala. Prie pareiškimo pridėtas prekių inventorizacijos aktas. (t. 1, b. l. 1-5).

UAB „B“ 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad pastebėjus, kad prekių ekspozicijoje trūksta prekių, UAB „B“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta inventorizacija, jos metu buvo fiksuotas plaukų žnyplių – 1 vnt. ŽNYPLĖS PLAUKŲ TIES 9000RU BABYLISS (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 199 Eur), daugiafunkcinio įrankio – 1 vnt. ĮRANKIS AKUM DAUGIAFUNKCIS DCS356N 18V (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 139 Eur) ir perforatoriaus – 1 vnt. PERFORATORIUS DCH263N 18V SDS-PLUS (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 229 Eur) trūkumas. Aiškinantis trūkumo atsiradimo priežastis nustatyta, kad minėtas prekes 2022 m. gruodžio 4 d. pavogė asmenys, užfiksuoti prekybos centro vaizdo kameromis laikotarpiu nuo 13.21 val. iki 13.35 val. Žemiau pateikiamos vagystės aplinkybes. 2022 m. gruodžio 4 d., apie 13.21 val., į parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) įėjo vyras ir moteris. Apie 13.24 val. moteris iš buitinės technikos skyriuje esančio prekių ekspozicijos stendo paėmė plaukų žnyples bei jas nusinešė į šaldytuvų skyrių. Ten kartu su minėta moterimi į parduotuvę įėjęs vyras minėtas plaukų žnyples išėmė iš pakuotės ir perdavė atgal moteriai, o tuščią pakuotę atnešė ir padėjo į plaukų žnyplių ekspozicijos vietą. Tuo tarpu išimtas iš pakuotės plaukų žnyples moteris įsidėjo į asmeninę rankinę. Vėliau, apie 13.31 val., abu minėti asmenys atėjo į įrankių skyrių bei iš jame esančio prekių ekspozicijos stendo paėmė po vieną įrankį – vyras paėmė perforatorių – 1 vnt. PERFORATORIUS DCH263N 18V SDS-PLUS (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 229 Eur), o moteris paėmė daugiafunkcinį įrankį – 1 vnt. ĮRANKIS AKUM DAUGIAFUNKCIS DCS356N 18V (prekės kodas – (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kaina – 139 Eur). Minėtus įrankius jie nusinešė į kabelių skyrių. Ten iš įrankių skyriaus atsineštą perforatorių vyras įsidėjo į savo asmeninę kuprinę, tuo tarpu moters iš įrankių skyriaus atsineštą daugiafunkcinį įrankį jis išėmė iš pakuotės bei perdavė atgal moteriai, o pakuotę padėjo tarp kitų kabelių skyriuje eksponuojamų prekių. Moteris išimtą iš pakuotės daugiafunkcinį įrankį įsidėjo į savo rankinę. Apie 13.35 val. abu minėti asmenys išėjo iš parduotuvės pro statybinių prekių kasą, išeidami aukščiau minėtų prekių apmokėjimui nepateikė. Dėl vagystės UAB „B“ buvo padaryta 567 Eur žala. Prie pareiškimo pridėti prekių inventorizacijos aktai (t. 1, b. l. 41-45).

Liudytojas K. K. apklausos metu parodė, kad dirba parduotuvėje „A“ adresu (duomenys neskelbtini), užima apsaugos vadovo pareigas. 2022 m. gruodžio 6 d. jam atėjus į savo darbo vietą pastebėjo monitorinėje gulinčias tuščias dėžes nuo parduodamų prekių parduotuvėje „A“. Peržiūrint parduotuvėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, buvo nustatyta kad 2022 m. gruodžio 4 d. į parduotuvę, apie 13.20 val., užėjo vyras ir moteris, kurie iš karto atėjo į namų technikos centro skyrių ir iš lentynos pasiėmė, kaip vėliau paaiškėjo, plaukų tiesintuvą ir nuėję į šaldytuvų skyrių, išpakavo prekę, ją sau į kartu turimą tašę įsidėjo moteris. Tada tuščią pakuotę grįžę atgal padėjo į tą pačią lentyną. Tuomet vyras ir moteris nuėjo į įrankių skyrių, kur vyras paėmė du įrankius, iš kurių vieną įsidėjo sau į turimą kuprinę, o kitą įrankį išpakavo ir visą jo turinį, buvusį viduje, įsidėjo moteris į savo tašę. Po kurio laiko vyras ir moteris nuėjo į „Driveinn“ patalpą, priėjo prie kasos, tačiau prekių nepateikę apmokėjimui pasišalino iš parduotuvės. Po kurio laiko tiksliai neatsimena laikotarpio, pas jį į apsaugos postą atėjo parduotuvės skyriaus vadovas ir pasiteiravo, ar buvo peržiūrimi vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo 2022 m. gruodžio 3 d. du asmenys, o būtent vyras ir moteris, pasišalino iš parduotuvės per „Driveinn“ išvažiavimą, galimai įvykdę vagystę. Peržiūrint vaizdo stebėjimo kameras, buvo nustatyta, kad anksčiau minėti vyras ir moteris, kurie ir 2022 m. gruodžio 4 d. įvykdė vagystę, apsivogė ir 2022 m. gruodžio 3 d. 2022 m. gruodžio 3 d., apie 18. 14 val., į parduotuvę užėjo vyras ir moteris, kurie iš karto nuėjo į įrankių skyrių, kur iš ekspozicijos stendo moteris paėmė įrankį ir įsidėjo sau į kartu turėtą rankinę. Tada jie abu nuėjo prie kito stendo, kur buvo sudėti „Perforatoriai“, tuomet jau vyras įsidėjo jį sau į rankinę, tada vyras su moterimi iš karto nuėjo į „Driveinn“ patalpą, kur kasoje nepateikė prekių apmokėjimui ir pasišalino iš parduotuvės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nurodyti negali (t. 1, b. l. 30-33).

2022 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas objektas yra UAB „B“ parduotuvė Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta parduotuvė yra prekybos centre „C“ adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į prekybos salę, matosi stelažai ir lentynos su prekėmis. Pasukus į dešinę nuo praėjimo į prekybos salę yra elektronikos prekių skyrius. Skyriuje yra išdėliotos elektroninės ir buitinės prekės. Paėjus tris metrus ir pasukus į dešinę pusę yra išdėliotos elektroninės priemonės, plaukų džiovintuvai, tiesinimo žnyplės. Išėjus iš šio skyriaus ir pasukus į kairę pusę, ir paėjus tiesiai, dešinėje pusėje yra sudėti statybiniai įrankiai, elektriniai suktukai. Iš prekybos salės yra praėjimas į „Drive in“ zoną, kurioje yra „Drive in“ mokėjimo kasa. Atliekant apžiūrą iš įvykio vietos nieko nepaimta. UAB „B“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 15-19).

2022 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi keturi vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Vaizdo įrašų data 2022 m. gruodžio 3 d., laikas nuo 18:14:06 iki 18:22:04 val. Užfiksuota, kad į parduotuvę įeina vyras ir moteris. Vyras ant pečių užsidėjęs kuprinę, ant moters peties šviesios spalvos rankinė. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip moteris paima suktuvą, įsideda į rankinę, tuomet abu asmenys nueina prie kitos lentynos, apžiūrinėja ten esančius daiktus, vyras paima perforatorių, įsideda į kuprinę. Užfiksuota, kad abu išeina iš pastato, kur kabo užrašas „IŠVAŽIAVIMAS“, jie eina tolyn nuo vaizdo stebėjimo kameros ribų, kiek paėję ima bėgti, iki kol jų nebesimato (b. t. 1, b. l. 35-40).

2022 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai įvykio vietos apžiūros protokolai, fiksuota jų data 2022 m. gruodžio 4 d., laikas nuo 13:21:09 iki 13:34:36 val. Užfiksuota, kad į parduotuvę užeina vyras su kuprine ant nugaros ir moteris rudos spalvos taše ant peties. Abu nueina į parduotuvės gilumą, prieina prie lentynose sudėtų prekių. Vyras iš lentynos paima plaukų žnyples, jas kartu su moterimi apžiūri ir padeda atgal. Po to vyras paima iš lentynos dėžę, ją kartu su moterimi apžiūri paduoda ją kartu su juo buvusiai moteriai ir abu išeina iš skyriaus, kur sudėtos plaukų žnyplės. Vyras ir moteris ateina į buitinės technikos skyrių, moteris padeda ant buitinės technikos su savimi turėtą dėžę, vyras atidaro ją, išima kažką iš dėžės, kurią prieš tai atidarė, ir perduoda moteriai, kuri iš karto kažką įsideda į tašę, kurią turėjo su savimi. Vyras sudeda prieš tai atidaryta dėžę ir abu kartu su moterimi išeina iš buitinės technikos skyriaus, grįžta į prekių skyrių, kur sudėtos plaukų žnyplės, vyras rankose nešasi dėžę nuo prekės, kurią padeda į lentyną, iš kurios prieš tai ją paėmė, ir abu su moterimi išeina iš skyriaus. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į skyrių, kur sudėtos prekės, ateina vyras su kuprine ant nugaros ir moteris su rudos spalvos taše ant peties. Matoma, kaip iš lentynos, kur sudėtos prekės, paima vieną geltonos spalvos dėžę, kurią apžiūri ir laikydamas rankose nueina toliau prie kitų sudėtų prekių. Iš kitos lentynos su prekėmis vyras paima dar vieną geltonos spalvos dėžę, kurią paduoda kartu buvusiai moteriai, ir abu išeina iš prekių skyriaus. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į skyrių, kur sudėtos prekės, ateina vyras ir moteris, abu atsineša rankose laikydami geltonos spalvos dėžes. Vyras nusiima su savimi turėtą kuprinę ir moteris jam į kuprinę įdeda geltonos spalvos dėžę, vyras užsideda kuprinę atgal ant nugaros. Vyras paima iš moters geltonos spalvos dėžę, atidaro ir moteris iš jos kažką paima ir įsideda sau į tašę. Vyras uždaro dėžę ir kartu su moterimi išeina iš prekių skyriaus. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras ir moteris išeina pro statybinių prekių skyriaus kasą, matomas užrašas “IŠVAŽIAVIMAS“ virš pakeliamo užtvaro, vartai bei toliau matomos sudėtos prekės. Vyras su kuprine ant nugaros ir moteris su rudos spalvos taše ant peties išeina per vartus ir pradeda bėgti (t. 1, b. l. 48-55).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Byla teismui perduota, kaltinant J. M. ir D. G. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse padarymu.

Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK redakciją (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), o kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 3 MGL (150 Eur), bet ne didesnė nei 5 MGL.

Bylos nagrinėjimo metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (TAR, 2023-05-04, Nr. 8475).

Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 10 MGL (500 Eur), o kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 3 MGL (150 Eur), bet ne didesnė nei 10 MGL.

Pasikeitus įstatyminiam reguliavimui, valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė teismui kaltinimo pakeitimą ir prašė teismo taikyti naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją, kaip švelninančią kaltinamųjų teisinę padėtį, perkvalifikuoti J. M. ir D. G. bendrais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką (2022 m. gruodžio 3 d. veika) iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

BK 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismo vertinimu, byloje surinkti, BPK 20 straipsnio tvarka ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, jog J. M. ir D. G. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., tai yra, per dvi dienas, du kartus iš UAB „B“ pagrobė prekių už 885 Eur ir padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamieji kaltę dėl vagysčių pripažino visiškai, jų parodymus neabejotinai patvirtina ir objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys: UAB „B“, atstovų pranešimų policijai duomenys, saugos vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti būtent D. G. ir J. M. veiksmai, jų apžiūros protokolai, parduotuvės apsaugos vadovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

D. G. ir J. M. atlikti veiksmai 2022 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. gruodžio 4 d. atitinka to paties BK 178 straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius.

Nėra abejonių, kad J. M. ir D. G. suprato, kad užvaldo svetimą turtą ir to norėjo, veikdami tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika baigta, nes užvaldę svetimą turtą, J. M. ir D. G. įgijo galimybę juo laisvai disponuoti, tai yra, nagrinėjamu atveju, pardavė pavogtas prekes.

Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką įvykdę kaltinamieji D. G. ir J. M. veikė kaip bendravykdytojai. D. G. ir J. M. parodė, kad vykdami į parduotuvę „A“, žinojo, kad vykdys vagystes, tačiau kokias prekes ims nesitarė, tai darė spontaniškai. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Kaip nustatyta iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų, abu kaltinamieji kartu vaikščiojo po prekių lentynas, apžiūrėjo prekes. Ta aplinkybė, kad vienas bendrininkas (J. M.) išneša iš prekių skyriaus dėžę, kitame skyriuej kitas bendrininkas (D. G.) ją atidaro, išima supakuotą prekę, paduoda J. M., kuri įsideda prekę į savo rankinę, o D. G. uždaro tuščią pakuotę ir grąžina į buvusią vietą prekių lentynoje, rodo, kad kiekvienas vykdytojas kaip bendrininkas realizavo dalį nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Panašus mechanizmas naudotas visų J. M. ir D. G. inkriminuotų vagysčių atvejais, tai yra, abu kaltinamieji apžiūri prekes, vienas kitam padeda jas įsidėti į atsineštus krepšius, kartu išeina pro kasas su paslėptais daiktais už juos nesumokėję ir kartu bėga, vėliau, jų parodymais, dalinasi pinigus už parduotas prekes po lygiai. Šios aplinkybės įrodo kaltinamuosius pritarus vienas kito veiksmams ir veikus kaip bendravykdytojams.

Vertinant, ar kaltinamųjų veika turėtų būti vertinama kaip tęstinė, teismas vadovaujasi kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, kurioje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010); tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012); nusikalstama veika gali būti pripažįstama tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pavienė tęstinė nusikalstama veika gali būti padaroma tiek esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, tiek tiesioginei neapibrėžtai tyčiai. Nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika taip pat gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K- 269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad vertinant, ar atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungė bendra tyčia, svarbios tokios aplinkybės, kaip kaltininko neturėjimas legalaus pragyvenimo šaltinio, priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų, kurioms reikalingos nuolatinės lėšos, ar vagystės yra vienintelis pajamų šaltinis.

J. M. parodė, jog nagrinėjamu laikotarpiu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, nuolat buvo absistencijos būsenoje, kuomet dirbti sunku, reikalingos greitos lėšos, todėl turėjo tikslą eiti vogti lengvai prieinamas ir realizuojamas prekes. Nagrinėjamu laiku tai darė su pažįstamu D. G., kuris taip pat tuo laikotarpiu neturėjo darbo, ir, kaip parodė, negalėdamas užsidirbti legaliai, nusprendė gauti lėšų pragyvenimui neteisėtu būdu, tai yra, vogdamas. Kaltinamieji parodė, kad 2022 m. gruodžio 3 d. pavyko išnešti prekes iš parduotuvės „A“ pro kasas, kur atvažiuojama apsipirkti automobiliais, nesumokėjus, todėl tai darė ir rytojaus dieną, pagrobtas prekes pardavė. Tokie kaltinamųjų parodymai leidžia konstatuoti, kad prekių grobimai iš parduotuvių buvo ne papildomas, o pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis, pasirinktas tuo laikotarpiu gyvenimo būdas, ir pavykus sėkmingai pagrobti prekes, nagrinėjamu atveju, tyčia kartoti toje pačioje parduotuvėje vagystę, naudojant tą patį vagystės mechanizmą, susiformavo iš karto.

Teismas sprendžia, kad vertinant kaltinamųjų parodymus, jog vogti bandydavo eiti į kurią parduotuvę, prekes rinkdavosi spontaniškai tokias, kurias lengva greit realizuoti, todėl per dvi dienas nusikalto du kartus, taigi yra pagrindas konstatuoti, kad J. M. ir D. G., grobdami prekes iš parduotuvių, veikė bendra tyčia, o tai, kad neturėjo užsibrėžto tikslo per tam tikrą laiką pagrobti prekių už tam tikrą sumą, leidžia tiesioginę tyčią vertinti buvus neapibrėžtą.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiu pat būdu, naudojant tokį pat prekių pasisavinimo mechanizmą, siekiant to paties tikslo, buvo buvo pagrobtos prekės iš tos pačios parduotuvės, ir kad vagystės buvo pagrindinis kaltinamųjų pragyvenimo šaltinis, inkriminuojamų veiksmų intensyvumas yra pakankami J. M. ir D. G. veiksmus pripažinti tęstine vagyste.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad J. M. ir D. G. bendrais veiksmais laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., per du kartus iš UAB „B“ pagrobė prekių už 885 Eur ir tokiais savo veiksmais padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 178 straipsnio 1 dalimi, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, tęstinio pobūdžio, tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, taip pat į J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į sunkinančią jos atsakomybę aplinkybę, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į J. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 139-146), daug kartų bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 1-21), nedirba (t. 2, b. l. 22) ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 23), yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, J. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo pačios antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jos nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, leidžia teismui daryti išvadą, kad ji stengiasi keisti gyvenimo būdą, ir 1 metų laisvės apribojimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą (nesunkus nusikaltimas), į tai, kad jis padarytas ne nakties metu, ir tai, kad kaltinamoji yra nėščia, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga jai skirti intensyvią priežiūrą ir nustatyti įpareigojimą būti namuose nakties metu, tačiau yra būtina įpareigoti per visą bausmės vykdymo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taip pat teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti, be kita ko, ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Šių nuostatų pagrindu teismas įpareigoja J. M. per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (iki 8 mėnesių laisvės apribojimo).

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatą, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal taisykles, nustatytas BK 63 straipsnyje.

Kadangi J. M. veiką, už kurią teisiama šiuo nuosprendžiu, padarė dar iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo J. M. inkriminuotos veikos Vilniaus apygardos 2023 m. birželio 22 d. nutartimi J. M. perkvalifikuotos, vadovaujantis nauja BK nauja redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nustatyta švelnesnė 10 mėnesių laisvės apribojimo, ji bendrintina su šiuo nuosprendžiu skirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju teismas taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą kaltinamąją charakterizuojačią medžiagą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis nurodytu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, kuri sušvelninta Vilniaus apygardos 2023 m. birželio 22 d. nutartimi veikas perkvalifikavus, ir nustatyta 10 mėnesių laisvės apribojimo, pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, nes anksčiau paskirtos bausmės už analogiškas veikas, neatgrasė kaltinamosios nuo naujų nusikaltimų darymo. Pridėjus pernelyg mažą paskirtos švelnesnės bausmės dalį, toks bausmių bendrinimas kaltinamajai būtų itin palankus ir neatgrasytų nuo naujų nusikaltimų darymo, neskatintų jos keisti savo elgesį. J. M. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju į bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo skirta bausmė, pakeista Vilniaus apygardos 2023 m. birželio 22 d. nutartimi.

Bausmių bendrinimo klausimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, kuria teismas sprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, skirtų bausmių bendrinimo klausimą, nutarčiai įsiteisėjus bus sprendžiamas gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynyba prašė pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė iš sunkios materialinės padėties. Teismas vertina, kad negalėjimas įsidarbinti pageidaujamoje darbovietėje nėra beviltiška padėtis, kaltinamasis galėjo dėti pastangas dirbti pagalbinį darbą statybose ir pan., gauti pašalpą iš Užimtumo tarnybos, o verstis individualia veikla, kurią, kaip jis parodė, galima dirbti tik vasarą, jo paties asmeninis pasirinkimas.

Parinkdamas bausmės rūšį D. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį tęstinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 150), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 125-149), baudos nemokėtos, teistas daug kartų už turtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 2, b. l. 147-161), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. Tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos net ir laisvės atėmimo bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo neteisėtų poelgių darymo, o priešingai, jis pasirinko nusikalstamą gyvenimo būdą, vagystės tapo jo sąmoningai pasirinktu pragyvenimo šaltiniu, rodo, jog D. G. susiformavę antivisuomeninės nuostatos, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus padarytos nusikalstama veika žalos dydį, kuris nėra ženklus, nustatytinas mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį pagal sankciją.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamajam D. G. atžvilgiu 2023 m. birželio 29 d. skelbiamas dar vienas nuosprendis, o kadangi bausmė gali būti bendrinama tik su įsiteisėjusiu nuosprendžiu skirta bausme, šiais nuosprendžiais (2023 m. birželio 29 d.) bausmių bendrinimo klausimą teismas spręs, įsiteisėjus teismo nuosprendžiams, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą. Taip pat teismas šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės nebendrina ir su 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, nes jo atžvilgiu 2023 m. birželio 29 d. skelbiami du teismo nuosprendžiai ir bausmių bendrinimo klausimas bus išspręstas gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą. Teismas išaiškina D. G., jog kadangi veika, už kurią jis teisiamas šiuo nuosprendžiu padaryta iki priimant 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto baudžiamąjį įsakymą, bausmės bus bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kai į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

V. Civilinis ieškinys

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „B“ pareiškė 885 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 24-27). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, sprendžia, kad UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsiradę padariniai (turtinė žala) yra kaltinamųjų bendrų veiksmų pasekmė, todėl žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir D. G..

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. G. 2023 m. kovo 1 d. nutarimais skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 82-84) nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais (CD, 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 251,67 Eur už D. G. gynusios advokatės darbo užmokestį (t. 2, b. l. 134-138). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamasis yra suimtas (kitoje byloje), jam gynėjas buvo privalomas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, kuri pakeista Vilniaus apygardos 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, ir paskirti J. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; gydytis nuo narkomanijos; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. birželio 29 d.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo skirta bausmė, pakeista Vilniaus apygardos 2023 m. birželio 22 d. nutartimi.

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „B“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir iš J. M. ir D. G. solidariai priteisti civilinės ieškovės UAB „B“ naudai 885 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš D. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais (CD, 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.