- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-833-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18373-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Elpava“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Linorijas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Elpava“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Linorijas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie Žemės ūkio ministerijos), prašydama nustatyti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė, 0,0261 ha ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas pagal UAB „Elektromontuotojas“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą; taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei 10 737,55 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Elpava“ prašė ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Linorijas“ prašė ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 30 d. gautas ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti ginčo šalių ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ bei atsakovės NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ su atsakove Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, todėl yra pagrindas patvirtinti taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė UAB „Elpava“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį ir šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, pažeidė pareigą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie taikos sutarties sudarymą ir taikos sutarties pasirašyme nedalyvavusių asmenų teisę pareikšti nuomonę dėl taikos sutarties įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taip pat teismas nenagrinėjo trečiojo asmens argumentų apie taikos sutarties sudarymo negalimumą ir ieškinio reikalavimų prieštaravimą imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, taip pat nenurodė ir motyvų, kodėl mano kitaip, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalį. Pažymi, kad trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie taikos sutarties sudarymą prieš ją pateikiant teismui tvirtinti, su juo jokios taikos sutarties sąlygos nebuvo derintos, nors taikos sutarties sudarymas yra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, nes būtent jis, o ne atsakovė NŽT, yra šios sklypo dalies teisėtas valdytojas ir naudotojas, maža to, prašomas nustatyti servitutas kerta trečiojo asmens nuosavybės teise valdomus inžinerinius statinius ir dėl servituto nustatymo.
8.2. Patvirtinta taikos sutartis prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsniui, kurio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas; prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Servitutas yra žemės sandoris, tokiam sandoriui taikomos žemės sandoriams nustatytos taisyklės, todėl turi būti pridėtas žemės sklypo planas. Nurodo, jog nors skundžiama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.1 punkte ir 2.4 punkte nurodoma, jog servitutas nustatomas pagal UAB „Elektromontuotojas“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą Sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kV KL servituto planas (Inv. kodas (duomenys neskelbtini))“ (1 priedas), tačiau toks planas neatitinka Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 punkto reikalavimų, Žemės sklypų planų rengimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, todėl sudarant taikos sutartį buvo pažeista Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog prie žemės sandorių turi būti pridėtas žemės sklypo planas.
8.3. Pagal teismų praktiką servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011), o byloje yra pateikti įrodymai, jog naujasis vartotojas (UAB „Linorijas“), kuriam ieškovas pagal sutartį Nr. NV-E1N1810471 įsipareigojo vykdyti elektros įrenginių prijungimą prie ieškovo elektros tinklų paslaugos, turi techninę galimybę ir ja šiuo metu naudojasi, jog į gamybinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas (persiuntimas) per trečiajam asmeniui (UAB „Elpava“) priklausančių tame pačiame žemės sklype esančių elektros tinklų. Taigi servituto nustatymas taikos sutartimi prieštarauja teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisingumo principams.
8.4. Pagal ieškovės teikiamų paslaugų pobūdį ieškovė yra tokį patį statusą turintis juridinis asmuo kaip ir trečiasis asmuo, teikiantis analogiškas elektros energijos perdavimo paslaugas ginčo sklype, žemės sklype jau įrengti skirstomieji tinklai, jie visi priklauso trečiajam asmeniui, elektros energija į žemė sklypą jau tiekiama ir papildomų inžinerinių tinklų, siekiant užtikrinti galimybę dar vienam asmeniui - ieškovei, neturinčiai žemės sklype jokių kitų statinių ir inžinerinių tinklų, sudaryti galimybę pastatyti naujus tinklus, kurie dubliuotų trečiojo asmens valdomais tinklais užtikrintą galimybę perduoti (gauti) elektros energiją, nėra jokio objektyvaus poreikio. Nurodo, jog trečiojo asmens UAB „Linorijas“ nuosavybės teise valdomas pastatas jau yra prijungtas prie elektros tinklų, pastatytų įstatyme nustatyta tvarka statant visą gamyklos kompleksą, t.y. sklype yra įrengta visa elektros energijos perdavimui reikalinga infrastruktūra (elektros perdavimo komunikacijos, transformatorinės ir kt.), infrastruktūra puikiai veikia, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti servituto ieškovės norimiems įrengti papildomiems elektros tinklams, o tuo labiau – remtis viešojo intereso užtikrinimu.
8.5. Atsakovės, patikėjimo teise įgyvendinančios savininko Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į žemės sklypą, diskrecijos teisė spręsti dėl vienokių ar kitokių šio žemės sklypo sandorių sudarymo nėra absoliuti. Pažymi, jog atsakovę saisto jau kitų sandorių pagrindu prisiimti įsipareigojimai kitiems tretiesiems asmenims, kurių, be UAB „Elpava“ ir UAB „Linorijas“, yra dar 47 asmenys ir iš kurių nė vienas dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir apie šią civilinę bylą nieko net nežino.
8.6. Atsakovė NŽT ir/ar Lietuvos Respublika jokių statinių žemės sklype neturi ir žemės sklypu nesinaudoja; žemės sklypas suformuotas šiame žemės sklype esančių pastatų ir inžinerinių statinių eksploatavimui. Todėl atsakovė NŽT neturi teisės savo nuožiūra ir savo valia laisvai disponuoti žemės sklypu, jį valdyti ar juo naudotis, nes tokią jo teisę riboja įstatymai, reglamentuojantys valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją. Mano, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neturi teisės laisvai savo nuožiūra disponuoti žemės sklypu, tai jos teisė savo nuožiūra nuspręsti dėl sklypo suvaržymo kita daiktine teise – servitutu, taip pat yra ribojama, kadangi nė vienas teisės aktas nenustato atsakovei diskrecijos savo nuožiūra spręsti dėl servituto, suteikiančio teisę statyti statinius valstybinėje žemėje, kuri suformuota kitiems asmenims priklausančių statinių eksploatavimui kaip atskiras žemės sklypas, suteikimo.
8.7. Teismas, patvirtindamas ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį, kadangi sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Žemės įstatymo 9, 10 straipsniai, Pardavimo ir nuomos taisyklių 3, 8, 31 ir 33 punktai, apibrėžiantys NŽT, kaip valstybės patikėtinio, kompetenciją disponuoti, valdyti ir naudotis žemės sklypu, kuris suformuotas žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui).
8.8. Teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja trečiojo asmens teisėms pagal Elektros energetikos įstatymą ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Nurodo, jog patvirtintos taikos sutarties 1.5. punkte, numatant servituto atlygintinumą ir ieškovės atsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis sumokamą 11 364,32 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už žemės sklype nustatytą servitutą, išspręstas ieškovės ir atsakovės tarpusavyje nuostolių atlyginimo klausimas, tačiau pagal Elektros energetikos įstatymą ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ieškovė privalo mokėti kompensacijas ne tik žemės sklypo savininkui, bet ir žemės sklypo naudotojams bei žemės sklype esančių statinių savininkams. Pažymi, jog nustačius servitutą požeminei kabelinei linijai įrengti ir ją eksploatuoti, nuostolius patirs žemės klypo teisėti naudotojai, tarp jų ir trečiasis asmuo, kadangi dėl servituto atsirandanti apsaugos zona keliose vietose kerta trečiojo asmens valdomus inžinerinius tinklus, dėl ko trečiasis asmuo, įgyvendindamas turimą nuosavybės teisę, negalės to padaryti be ieškovės sutikimo, nors iki servituto nustatymo tokia jo teisė nebuvo ribojama. Taip pat nurodo, jog servitutas yra suprojektuojamas laužytais kampais einančia ištisine linija per visą sklypo bendrojo naudojimo kelią, kuriame yra parkuojami automobiliai ir ko padaryti nebus galima nustačius servitutą. Pažymi, jog patvirtinta taikos sutartimi neišsprendus nuostolių kompensacijos, buvo pažeistos trečiojo asmens teisės.
8.9. Patvirtindamas taikos sutartį, pagal kurią vienai atsakovei sumokama nustatyta kompensacija be trečiojo asmens valios, atimta iš trečiojo asmens teisė kompensacijos reikalauti ateityje, dėl ko tokios taikos sutarties sąlygos prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia trečiojo asmens teises.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:
9.1. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos, kaip žemės sklypo, kuriame nustatytas servitutas, naudotojos ir inžinerinių tinklų, esančių šiame žemės sklype, savininkės teises. Apeliantė nėra nei tarnaujančio, nei viešpataujančio daikto savininkė, todėl joks teisės aktas nenustato tarnaujančiu tampančio daikto valdytojui (nuomotojui) teisių dalyvauti servituto nustatymo procese bei derinti servituto sąlygas. Trečiasis asmuo į bylą įtrauktas tik dėl to, jog tarnaujančiame žemės sklype yra jai nuosavybės teise priklausantys inžineriniai įrenginiai.
9.2. Pažymi, jog byloje ginčas susijęs išimtinai su servituto kaip daiktinės teisės nustatymu, o įrenginių tiesimo projekto derinimo klausimai byloje nagrinėjami nebuvo ir išeina už ginčo ribų. Neginčija, jog įrenginių tiesimo techniniai sprendiniai turi būti suderinti su apeliante, tačiau nesutinka, jog reikalingas apeliantės sutikimas dėl servituto ginčo žemės sklype nustatymo ir kad su juo turėtų būti suderintas servituto nustatymo planas, kadangi tai yra skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai. Dėl ginčo pobūdžio teismas neturėjo į servituto sąlygų derinimo procesą įtraukti apeliantės, kuri savo poziciją buvo išdėsčiusi raštu ir žodžiu; teismas su apeliantės pozicija susipažino bei įvertino priimdamas ginčo nutartį. Taigi teismas nepažeidė apeliantės teisių.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantė nurodo deklaratyvius teiginius apie elektros tinklų apsaugos zonas ir jose nustatomus veiklos apribojimus, kadangi ginčo žemės sklype yra daugiau inžinerinių tinklų, kuriems nustatytos apsaugos zonos ir žemės sklypas jau apsunkintas tam tikrais apribojimais. Be to, trečiasis asmuo, būdamas žemės sklypo nuomininku, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog nuomojamas žemės sklypas ateityje niekada nebus apsunkintas servitutu ar kita daiktine teise, dėl ko jokie nuomininko teisėti interesai negali būti pažeidžiami servituto nustatymu.
9.4. Apeliantė pati nederino savo inžinerinių tinklų tiesimo atsakoveipriklausančiame žemės sklype, kadangi apeliantė turimą informaciją apie inžinerinius tinklus pateikė tik 2019 m. gruodžio 19 d. vykdydama teismo įpareigojimą, be to, parengtame UAB „Elektromontuotojas“ servituto plane visi apeliantei priklausantys inžineriniai tinklai pažymėti.
9.5. Nepagrįstas ir apeliantės argmentas dėl tariamai kitų suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą, kadangi jie taip pat yra nuomininkai, o kilęs naujų planuojamų tiesti tinklų klausimas yra ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai.
9.6. Apeliantė nepagrįstai daug dėmesio skiria tariamų žemės sklypo sandorių, žemės sklypo planų sudarymą ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizei, tačiau tokios teisės normos ginčo atveju apskritai netaikytinos. Be to, apeliantė nepagrįstai remiasi ir Žemės įstatymo nuostatomis apie žemės sandorių sudarymą, taip pat taikos sutartį nepagrįstai prilygino žemės sandoriui, kadangi ginčo servitutas buvo nustatytas teismo sprendimu, šalims nepavykus sudaryti servituto sutarties.
9.7. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, jog prie nutarties turėjo būti pridėtas specialus žemės sklypo planas, kadangi joks teisės aktas nereglamentuoja, kokius kriterijus turi atitikti nustatomo servituto planas. Tam tikrus kriterijus dėl servituto plano formuoja teismų praktika, tačiau pagal praktiką teismai atsisako nustatyti servitutus tik tokiu atveju, kai joks planas ar žemės sklypo schema nebūna pateikiami teismui, o teismai neturi galimybės identifikuoti prašomą nustatyti servitutą. Nurodo, jog tiek pagal teismų praktiką, tiek atsakovės praktikoje laikomasi minimalių reikalavimų nustatomo servituto planui, jis turi būti parengtas taip, kad būtų galima nustatyti servituto plotą, lokaciją ir ribas, servituto brėžinys turi būti įbraižomas į žemės sklypą, o ne rengiamas ir teikiamas teismui atskiras naujas žemės sklypo planas. Mano, jog UAB „Elektromontuotojas“ parengtas servituto planas atitinka visus reikalavimus.
9.8. Apeliantė taip pat nepagrįstai kelia ypatingus reikalavimus servituto plano parengimui, remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, cituodamas reglamento nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir juose nurodytu reikalavimu Nekilnojamojo turto kadastro duomenis nustatyti tik matininkams. Pažymi, jog servitutas nėra kadastro duomuo, įbraižant servitutą žemėssklypo plane nėra nustatomi ar tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys, planų, kuriuose įbraižomi servitutai, forma nereglamentuota įstatymais, o teisės aktuose nėra reikalavimo dėl matininko kvalifikacijos servituto plano parengimui.
9.9. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog sudarydama taikos sutartį atsakovė viršijo įgaliojimus. Ieškovės tiesiami ir eksploatuojami elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius, tai nėra privatus ieškovės interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, todėl servitutas valstybinėje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti viešojo intereso įgyvendinimą.
9.10. Ieškovės projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs plėtros požiūriu, o apeliantės argumentas, jog elektros energija gaunama iš apeliantės abonentinių tinklų, neturi reikšmės ginčo išsprendimui. Pažymi, jog trečiasis asmuo UAB „Linorijas“ kreipėsi į ieškovę dėl jo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos suteikimo, ji pagal teisės aktus laikoma naujuoju vartotoju, turinčiu teisę gauti elektros energiją iš jo pageidaujamo tiekėjo. Apeliantė negali nepagrįstai varžyti trečiojo asmens pasirinkimo dėl nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, todėl servituto nustatymas yra būtinas užtikrinti viešąjį interesą. Nurodo, jog kita vertus, apeliantė nėra ir negali būti laikoma elektros energijos skirstomųjų tinklų operatore, kadangi jai nėra išduota elektros energijos skirstymo licencija, todėl nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog yra laikytina skirstomųjų tinklų operatore.
9.11. Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas kompensacijos klausimas, kadangi teisės aktai nenustato kompensacijų mokėjimo jokiems asmenims, išskyrus tarnaujančio daikto savininkus, be to, apeliantė savarankiško reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nekėlė, dėl ko skundžiama nutartimi negalėjo būti patenkintas reikalavimas.
9.12. Teiginiai dėl servituto nustatymo jai, kaip inžinerinių tinklų savininkei, žalos sukėlimo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Neaišku, kokios apeliantės, kaip nuomininkės, teisės gali būti apribotos, ir kokia žala galėtų kilti.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo; 1) atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir atsiliepimą priimti; 2) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius argumentus:
10.1. Apeliantei, kaip žemės nuomininkei, nėra suteikta teisė sudaryto tokio pobūdžio sutartis kaip servituto nustatymas; tokias teises įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis – atsakovė, todėl nepagrįstai remiamasi argumentu, jog trečiasis asmuo turėtų būti įtraukiamas sudarant taikos sutartį bei išmokama kompensacija už nustatytą servitutą.
10.2. Ginčo bylos dalykas susijęs tik su servituto kaip daiktinės teisės nustatymu, įrenginių tiesimo projekto derinimo klausimai nebuvo nagrinėjami, apeliantė trečiuoju asmeniu įtraukta ne kaip žemės sklypo nuomininkė, o kaip žemės sklype esančių inžinerinių įrenginių valdytoja, todėl ir pirmosios instancijos teismas neturėjo į servituto sąlygų derinimo procesą įtraukti apelianės.
10.3. Nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodytais teisės aktais rengiant servituto nustatymo schemą (planą), kadangi servitutas pagal teisinį reguliavimą nėra kadastro duomuo, o įbraižant servitutą žemės sklypo plane nėra nustatomi ar tikslinamo žemės sklypo kadastro duomenys. Todėl mano, jog apeliantės argumentas, kad UAB „Elektromontuotojas“ servituto nustatymo schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepagrįstas.
Atsiliepimas
10.4. Kadangi atsakovė yra žemės sklypo patikėtinė, ne tik turėjo, bet ir galėjo sudaryti su ieškovu taikos sutartį, kuria nustatytas 0,0261 ha ploto neterminuotas servitutas, suteikiantis ieškovui teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat ir gauti nuostolių atlyginimą už servituto nustatymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl procesinio prašymo atnaujinti terminą
14. Atsakovė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir teikiamą atsiliepimą priimti.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-901-1097/2020 bylos kortelės matyti, jog atsakovės prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir priimti atsiliepimą yra tenkintas nagrinėjusios bylą teisėjos 2020-04-28 rezoliucija, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašyme nurodytų argumentų nevertina ir prašymo nesprendžia.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas atsakovės NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (el. b. t. 1., b. l. 43-50). Byloje ginčo nekyla, jog trečiasis asmuo UAB „Elpava“ 2003 m. liepos 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nuomojasi žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1., b. l. 43-50). Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei NŽT prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama nustatyti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė, 0,0261 ha ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas pagal UAB „Elektromontuotojas“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą; taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei 10 737,55 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Civilinėje byloje kilo klausimas dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, trečiajam asmeniui UAB „Elpava“ įrodinėjant, jog patvirtintos taikos sutarties sąlygos prieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžia trečiojo asmens interesus.
18. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Pagal šių normų sisteminį aiškinimą darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. ). Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 14 punktas).
19. Kaip matyti iš materialiojo teisinio reguliavimo, taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų CK, rūšių. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, o procesine prasme šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą vertintina kaip viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
Dėl pareigos informuoti apeliantę (ne) buvimo
20. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, pažeidė pareigą apie taikos sutarties sąlygas informuoti trečiąjį asmenį – apeliantę.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ir atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo derinti taikos sutarties sąlygas su trečiuoju asmeniu. Kaip jau buvo nustatyta nutarties 16 punkte, trečiasis asmuo (apeliantė) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė, o kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, sprendžiant servituto nustatymo klausimą dalyvauja savininkai (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teisės normos nereglamentuoja nuomininko dalyvavimo sprendžiant servituto nustatymo ar jo sąlygų derinimo klausimą.
22. Pažymėtina, jog iš tiesų, skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi susitarta dėl žemės sklype 0,0261 ha ploto neterminuoto servituto, suteikiančio ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Elektromontuotojas“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą „Sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kV KL servituto planas (Inv. kodas (duomenys neskelbtini))“, koordinačių sistemoje tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12, kaip daiktinės teisės, nustatymo, tačiau taikos sutarties sąlygose nebuvo tartasi dėl pačio įrenginių tiesimo techninio projekto. Tokią aplinkybę nurodė ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pažymėdama, jog apeliantė turi dalyvauti derinant ieškovės įrenginių tiesimo ginčo žemės sklype techninius sprendinius ir tai bus daroma pradėjus įgyvendinti tinklų tiesimo techninį projektą. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos bei ieškovės ir atsakovės argumentų, apeliantė į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukta dėl to, jog ginčo sklype turi nuosavybės teise priklausančius inžinerinius įrenginius, taigi net trečiojo asmens įtraukimo aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantė turėjo derinti nagrinėjamu atveju taikos sutarties sąlygas.
23. Nors apeliantė įrodinėja, kad dėl sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pažeidžiami ir kitų 47 nuomininkų interesai, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal teisinį reglamentavimą servituto kaip daiktinės teisės nustatymo klausimas yra išimtinai ieškovės, ketinančios tiesti tinklus, ir atsakovės, kaip patikėtinės, tarpusavio santykiai.
24. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad jos nedalyvavimas derinant taikos sutarties sąlygas bei apskritai, apylinkės teismo neinformavimas apie byloje pateiktą tvirtinti taikos sutartį, pažeidžia apeliantės interesus.
Dėl imperatyvių teisės normų (ne)pažeidimo
25. Apeliantė, ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja, jog taikos sutarties sąlygos pažeidžia teisės aktus. Apeliantė be kita ko remiasi Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia žemės sandorių formai keliamus reikalavimus.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, susijusiems su sandorių forma, kadangi, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, servitutas nagrinėjamu atveju nustatytas teismo sprendimu (tiksliau patvirtinus taikos sutartį; CK 4.124 straipsnio 1 dalis), taigi apeliantės argumentai dėl žemės sandoriui taikomų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.
27. Nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pažeisti teisės aktų reikalavimai, taikytini nagrinėjamu atveju pateikiamam servituto nustatymo planui (schemai). Nors apeliantė nurodo, kad parengtas planas neatitinka Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 punkto reikalavimų, Žemės sklypų planų rengimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, tačiau pritartina ieškovei ir atsakovei, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį servitutas nepatenka į žemės sklypų kadastro duomenis, todėl įbraižant servitutą nėra nustatomi ar tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės įrodinėjama aplinkybe, jog toks UAB „Elektromontuotojas“ planas, parengtas ne matininkų (dėl ko ginčo byloje ir nekyla), neatitinka teisės norminių aktų reikalavimų.
28. Ieškovė ir atsakovė pateikiamuose atsiliepimuose nurodo, jog servituto nustatymo schemos (plano) reikalavimai nėra griežtai reglamentuoti teisės aktuose. Iš tiesų, dėl servituto nustatymo schemos (plano) pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, nurodant, jog planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-71/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei ir atsakovei, jog byloje pateiktas UAB „Elektromontuotojas“ parengtas planas atitinka teismų praktikoje nurodytus kriterijus, todėl nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog pateiktas planas neatitinka teisė aktų reikalavimų.
29. Taigi vertintina, jog taikos sutarties sąlygos, kurias patvirtino pirmosios instancijos teismas, nepažeidžia imperatyvių teisės normų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Dėl servituto nustatymo ir jo būtinybės
30. Apeliantė įrodinėja, jog servituto nustatymas nebuvo objektyviai būtinas, kadangi trečiasis asmuo UAB „Linorijas“ turi galimybę gauti elektros energiją per apeliantei priklausančius tame pačiame žemės sklype esančius elektros tinklus.
31. Iš tiesų, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė servituto būtinybę grindžia viešu interesu, ir tikslu užtikrinti trečiajam asmeniui UAB „Linorijas“ gauti elektros energijos tiekimą, todėl servituto nustatymas yra objektyviai būtinas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog UAB „Linorijas“ kreipėsi į ieškovę dėl elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos suteikimo, buvo išduotos prijungimo sąlygos ir sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugo sutartis (el. b. t. 1., b. l. 40-42, 51-60). Taigi ieškovė, siekdama nustatyti servitutą, siekė įgyvendinti tiek viešąjį interesą trečiajam asmeniui UAB „Linorijas“ gauti elektros energiją iš pačio operatoriaus, tiek jai įstatyme numatytą pareigą užtikrinti elektros energijos tiekimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog prašomas nustatyti servitutas valstybinėje žemėje yra objektyviai būtinas.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „Linorijas“ gauna elektros energiją iš apeliantės, taip pat nepaneigia servituto nustatymo būtinybės žemės sklype. Pažymėtina, jog ieškovė yra skirstomųjų tinklų operatorė, kai tuo tarpu apeliantė elektros energiją gauna ieškovės su apeliante sudarytos 2010 m. liepos 10 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties pagrindu (el. b. 2 t., b. l. 47-55), todėl servituto nustatymas pagrįstas Elektros energijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vartotojų teise laisvai pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su keliais tiekėjais, kad būtų užtikrinti jų elektros energijos poreikiai; taip pat teise keisti tiekėją, tokiu būdu užtikrinant viešąjį interesą.
33. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirajame skunde įrodinėjamu argumentu, jog atsakovės teisę susitarti dėl servituto nustatymo riboja žemės sklypo valdymas patikėjimo teise. Iš tiesų, pritartina apeliantei, jog patikėtinio teisė nėra absoliuti, tačiau servituto kaip daiktinės teisės nustatymas ir susitarimas dėl servituto nepagrįstai gretinamas su kitais žemės sandoriais (pvz. kad užstatyti žemės sklypai nuomojami ar parduodami be aukciono), kurie nagrinėjamu atveju nesudaromi. Atsakovei teisę spręsti dėl servitutų sudarymo suteikia Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalis, CK 4.125 straipsnis, todėl apeliantė nepagrįstai neigia atsakovės teisę spręsti dėl servituto nustatymo patikėjimo teise valdomame žemės sklype.
Dėl teisės gauti kompensaciją
34. Apeliantė taip pat įrodinėja, jog taikos sutartimi ieškovei su atsakove susitarus dėl vienkartinės kompensacijos už žemės sklype nustatytą servitutą, išspręstas ieškovės ir atsakovės tarpusavio nuostolių atlyginimo klausimas, tačiau pagal teisės normas kompensacija turėtų būti mokama ir apeliantei.
35. CK 4.129 straipsnyje numatyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį kompensacija mokama žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog jai, kaip valstybinės žemės nuomininkei, turėjo taip pat būti mokama dėl servituto nustatymo vienkartinė kompensacija nuostoliams atlyginti.
36. Be to, nors apeliantė ir įrodinėja, kad dėl nustatyto servituto patyrė nuostolius, tačiau tokie argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad ieškovės tiesiami elektros tinklai po žeme, todėl automobilių stovėjimo aikštelei jokios reikšmės neturės, tik, tikėtina, laikinus nepatogumus įgyvendinant projektą. Be to, nors ir dėl servituto atsiranda apsaugos zona, ir bus kertami apeliantės valdomi inžineriniai tinklai, apeliantė taip pat nepagrindė nuostolių aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, apeliantė byloje taip pat apskritai nekėlė nuostolių atlyginimo klausimo; toks klausimas keliamas tik atskirajame skunde.
37. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutarties sąlygas, pagrįstai nustatė, jog taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias taikos sutarties sąlygų patvirtinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.