- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1515-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12958-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto ir žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus – nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemonę „ZOOM“ platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. B. 2021 m. balandžio 25 d. apie 08.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,10 promilių neblaivumą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri prilyginama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 10 d. kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad draugas grįžo iš kariuomenės, nuvažiavo iki Trakų, išgėrė. Blaivus vairuotojas juos nuvežė ir paleido prie jo namų. Pasiėmė automobilį Volkswagen „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo apie 500 metrų nuo jo namų. 10-15 minučių pasėdėjo, važiavo atgal iki jo namų ir sustabdė policija. Negali paaiškinti, kodėl vairavo neblaivus, greičiausiai tai buvo alkoholio įtaka. Norėjo pabūti su draugais automobilyje, pasiklausyti muzikos. Manė, kad tai gyvenimo pamoka, džiaugėsi, kad nieko blogo neatsitiko.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2021 m balandžio 25 d. apie 02.00 val. jis susitiko su draugais ir jie nuvyko į Trakus išgerti alkoholio. Jie į Trakus išvyko su kito draugo automobiliu, bet tas draugas alkoholio nevartojo. Jis asmeniškai vartojo degtinę, buvo stipriai neblaivus. Apie 04.00 val. nakties jie vėl grįžo į Vilnių. Draugas, kuris nevartojo alkoholio turėjo išvažiuoti, jis pasiūlė draugams paimti jam priklausanti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoti kažkur pastovėti bei pabendrauti. Tada jis, būdamas neblaivus, atsisėdo į vairuotojo pusę ir nuvažiavo kažkur 500 metrų nuo namu bei sustojo. Ten jie su draugais pabuvo kažkur valandą, tačiau alkoholio jau nevartojo. Kadangi visą naktį nemiegojo, buvo labai pavargę ir neblaivūs, jis pasisiūlė važiuoti namo. Tada jis vėl atsisėdo su draugais į savo automobilį ir nusprendė nuvažiuoti į savo kiemą bei ten pastatyti jam priklausantį automobilį. Važiuojant namo jį sustabdė pareigūnai ir alkotesterio pagalba nustatė pirmu putimu 2,13 promiles, o antru 2.10 promiles. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi, savo veiksmų nepateisina, žino kad pasielgė netinkamai (b. l. 49).
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Taip, pirmas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuotas BIRT žiūryklės duomenimis, kai 2021 m. balandžio 25 d. registruotas pranešimas – automobilis pilkas, važinėja, neblaivus vairuotojas. Pranešė gyventojas (b. l. 6). Į įvykį nuvykęs vyr. patrulis P. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. balandžio 25 d. apie 8.19 val. dirbdamas kartu su vyr. patruliu D. B. gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją. Vykstant pagal pranešimą, paskambino pranešėjui pasitikslinti dėl automobilio. Jis paaiškino, kad matė kaip sidabrinės spalvos „VW Pasat“ markės automobilis nusuko link (duomenys neskelbtini) gatvės. Patikrinę minėtą (duomenys neskelbtini) g. jokio pagal požymius minėto automobilio nesutiko, tuo metu į tarnybinį telefoną paskambino pranešėjas ir pasakė, kad matė minėtą „VW“ automobilį įvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) g. tikrinimo visus kelius, tačiau jokio automobilio nepastebėjo. Įvažiavę į (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešprieša atvažiuojantį pilkos spalvos „VW“ markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė jį sustabdyti. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo, jo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo pateikus vairuotojo pažymėjimą A. B.. Pasiteiravus ar vairuotojas A. B. vartojo alkoholinius gėrimus, A. B. pasakė, kad jokio alkoholio nevartojo, tačiau vis tiek nusprendė vairuotoją patikrinti alkotesterio pagalba. Priėjus su alkotesteriu prie vairuotojo ir dar kartą paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus A. B. pasakė, kad vartojo. Apie 08.39 val. alkotesterio pagalba A. B. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, todėl vairuotojo buvo pareikalauta atiduoti automobilio raktelius ir atsisėsti į jų tarnybinį automobilį ir buvo paaiškinta, kad reikės antrą kartą pasitikrinti girtumą. Apie 08.57 val. antro pūtimo metu buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas, pats A. B. teigė, kad alkoholį vartojo prieš puse valandos ir vartojo alų. Kartu automobilyje taip pat buvo ir neblaivūs keleiviai, sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, kodėl leido vairuoti neblaiviam draugui, niekas paaiškinti negalėjo (b. l. 10).
Neblaivumo nustatyto akte 2021 m. balandžio 25 d. 08.35 val. A. B. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1-2 val.. Atlikus patikrinimą - 08.39 val. nustatytos 2,13 promilės, antru tikrinimu 08.57 val. nustatytos 2,10 promilės (b. l. 16-19).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos automobilio foto nuotraukos (b. l. 11-15).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2021 m. balandžio 25 d. 06.00 val. jis pradėjo pamainą. Apie 08.20 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja neblaivus vairuotojas, tačiau nebuvo nurodyta su kokiu automobiliu. Todėl jie paskambino pranešėjui, kuris patikslino, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja su pilkos spalvos „Volkswagen Passat“, tačiau valstybinio numerio jis nurodyti negalėjo, taip pat pranešėjas nurodė, kad matė, kaip minėtas „VW“ automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį minėtoje gatvėje ir sustabdė. Priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairavo A. B.. Bendraujant su A. B. jis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus A. B., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad alkoholio nevartojo. Asmeniui pasiūlius pasitikrinti alkotesteriu ir jį atnešus iki vairuotojo, A. B. nurodė, kad vartojo alkoholį, o būtent nurodė, kad gėrė alų, maždaug prieš 30 minučių ar valandą. Patikrinus A. B. alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2.13 promilių girtumas, o antru pūtimu buvo nustatytas 2.10 promilių girtumas. A. B. sutiko su alkotesterio parodymais, jų neginčijo (b. l. 31).
Šie aptarti ir teismo posėdyje ištirti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtus įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir konstatuoja, kad A. B. 2021 m. balandžio 25 d. apie 08.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,10 promilių neblaivumą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).
E. B. pateikė prašymą būti paskirtam brolio A. B. laiduotoju. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena kartu su jaunesniu broliu, kuris augo su juo. Brolį prižiūri, išmokė vairuoti. Gyvena draugiškai, tvarkingai. Po įvykio buvo labai pikta, nelabai norėjo kalbėti, tačiau padarė, tai ką padarė. Dažniausiai brolis klausia jo patarimo. Nesuprato kaip tai įvyko, vadovaujasi taisykle, kad išgėrus alkoholio reikia pamiršti vairuotojo teises, kodėl brolis taip pasielgė, nesuprato. Tai nemalonus dalykas, kainavęs daug nervų jam ir mamai bei broliui.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas, duomenų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus ar administracinius nusižengimus nenustatyta (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO, b. l. 37). Per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymus (paskutinįjį kartą 2019 metais, nuobauda galiojanti), kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 38-39); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. B. yra jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, SODROS duomenimis dirba (b. l. 40). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Minėta, kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo brolis E. B.. Iš byloje esančių duomenų apie E. B. matyti – SODROS duomenimis yra dirbantis (pridėtoje darbovietės charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai), vedęs (b. l. 78), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas (b. l. 80), už administracinių nusižengimų padarymą nebaustas. Pats E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su broliu gyvena kartu, yra vyresnis, dažniausiai klausia patarimų. Sutaria draugiškai.
Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas E. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jį su broliu sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jo asmenybė teigiama, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo A. B. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
E. B. skirtinas A. B. laiduotoju netaikant užstato, nes yra jo brolis, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas minimalus, t. y. vienerių metų laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. B. (b. l. 23). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio VW „Passat“, 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 710 EUR (su PVM) (b. l. 24).
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise A. B.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. B. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. A. B. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Todėl automobilis VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
2021 m. balandžio 26 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai (b. l. 25).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamasis A. B. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (nustatytas 2,10 promilės), automobilyje taip pat buvo kiti asmenys, kas patvirtina veikos pavojingumą, kai sukeliamas pavojus ne tik kitiems, pačiam vairuotojui, bet ir su juo automobilyje buvusiems asmenims.
Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo aptartiems charakterizuojantiems duomenims, be to, konkrečiu atveju atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. balandžio 25 d., kai buvo A. B. laikinai sulaikytas.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam A. B. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 52, 54) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintinos, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas saugomas prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.
Laiduotoju paskirti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. balandžio 25 d.
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
2021 m. balandžio 26 d. priimtu nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B. automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.