Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2008-01-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-21 nutartimi, kuri buvo patikslinta 2010-02-10 nutartimi, paskirta bauda pakeista į 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę;

2) 2009-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2009-10-05, atlikus bausmę;

3) 2010-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011-03-02 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2012-03-02, atlikus bausmę;

4) 2012-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams;

5) 2012-12-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2015-02-26, atlikus bausmę;

6) 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

7) 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto;

8) 2016-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams;

9) 2016-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-14 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;

10) 2020-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

11) 2021-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto;

12) 2021-09-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai) – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-25 baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-12 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. S. 2022-05-17 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė savo įmotei J. S. vieną smūgį į kairės rankos žastą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. S. 2022-06-13 apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spyrė savo įmotei J. S. į kairę šlaunį, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Pasilieka prie savo pirminių parodymų. Konfliktavo, apsistumdė ir viskas. Spyrė į šoną, negali labai ką ir komentuoti. Dėl 2022-05-17 įvykio kad sudavė į žastą miglotai prisimena. Konflikto metu sudavė ir tiek. Atsiprašo ir gailisi. J. S. jam yra kaip ir mama, globėja, jo mama. Dėl 2022-06-13 įvykio, spyrė į kairę blauzdą, tai taip pat. Buvo toks įvykis. Papildyti nieko negali, paprasčiausiai prisipažįsta, kad buvo įspyręs į blauzdą, ar šlaunį. Blogai vertina savo veiksmus. Buvo blaivus. Atsiprašė dėl įvykio, bet girtas beveik niekad nebūna.

2022-06-14 J. S. prašyme nurodyta, kad jos įsūnis J. S. jos atžvilgiu naudoja fizinę jėgą, jai atsiranda mėlynės, gegužės 17 d. kairės rankos žaste yra smurto liekanos.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu nesutiko duoti parodymų prieš savo šeimos narį (įvaikį).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad jos posūnis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), irgi yra deklaravęs gyvenamąją vietą jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, tačiau jau apie pusę metų pastoviai su jais negyvena, periodiškai lankosi, retkarčiais nakvoja pas juos. Kadangi jis yra paieškomas, savo buvimo vietą ir kitus kontaktus nuo jos slepia. Nuo 2019 m. jis pastoviai reikalauja iš jos pinigų, kai neturi arba atsisako jam duoti, jis keikia ją visokiais necenzūriniais žodžiais, grasina panaudoti prieš ją fizinį smurtą ( sako ,, Kaip trenksiu“), taip pat naudoja prieš ją fizinę jėgą, įspiria į koją, trinkteli į ranką. Viskas vyksta tada, kai sutuoktinio nėra namuose, arba jis yra kitame kambaryje ir nemato. Toks jo elgesys jos atžvilgiu kartojosi jau apie 10 kartų. Paskutinį kartą konfliktas buvo 2022-06-13, vėlai vakare, apie 22 val. posūnis atėjęs vėl reikalavo pinigų, nedavė, todėl jis iš pykčio praėjęs įspyrė jai į kairę blauzdą, jai sukėlė nedidelį fizinį skausmą, matomų žymių po tokio jo veiksmo neliko, policijos nekvietė, į medikus nesikreipė. J. S. atėjo labai apsvaigęs, tačiau neaišku nuo kokių medžiagų, alkoholio kvapas nuo jo nesklido. Naktį labai vėmė, sakė, kad labai prastai jaučiasi, nesuvokia, kas vyksta aplinkui, kad ,,blogai su galva“. Ryte apie 9 valandą jis vėl reikalavo iš jos pinigų, davė jam 10 eurų, ir pasišalino neaiškia kryptimi. Į policiją dėl paskutinio įvykio ji neskambino, kadangi namuose turi tik laidinį telefoną, ir kai skambina, jis viską girdi ir pabėga iš namų. Dar anksčiau, t. y. 2022-05-17, J. S. atėjęs į jos namus trenkė vieną kartą per kairės rankos žastą. Kada tiksliai viskas vyko, ji neprisimena, tikriausiai dienos metu. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas, ji neprisimena, kadangi įvykis buvo prieš mėnesį, greičiausiai jis taip pat reikalavo pinigų, o kaip pasakė, kad neturi, trinktelėjo. Tada patyrė stiprų fizinį skausmą, po įvykio buvo likusi mėlynė, kurios kraštas matomas ir šiai dienai (prideda nuotrauką). Neatsimena, ar tuo metu vyras buvo namuose, tačiau smurto fakto niekas daugiau nematė. Po šio įvykio ji nesikreipė nei į medikus, nei į policiją. Į policiją kreipiasi dėl to, kad posūnio išpuoliai kartojasi, ji per jį klimpsta į skolas, kadangi atiduoda jam pinigus, o vėliau tenka skolintis. 2019 m. jis buvo nuteistas dėl smurto prieš ją, jam buvo paskirtas laisvės apribojimas. Dėl dar ankstesnių konfliktų ir išpuolių ji nieko paaiškinti negali, kadangi įvykiai buvo seni, jos atmintis jau nėra gera. Į policiją dėl posūnio elgesio nesikreipė, kadangi jo gailėjo, tačiau šiandien jai jau trūko kantrybė. Ji žino, kad gali neįsileisti posūnio į savo namus, tačiau jai gėda prieš kaimynus, kad jis pradės daužyti duris, kelti triukšmą. Apie tai, kad kreipsis į policiją, ji savo posūnį informavo prieš jam išeinant iš jos namų (t. 1., b. l. 14-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1916/2022(01) nurodyta:

1. J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, krūtinės ląstoje, kojose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galimai padaryti 2-4 savaitės iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinėje, kojose galimai padaryti 1-2 savaitės iki apžiūros.

2. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galimai padaryti 2-4 savaitės iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, kojose galimai padaryti 1-2 savaitės iki apžiūros.

3. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo, visumoje griuvimui nėra būdingi ir galimai padaryti suduodant smūgius. Įvykio aplinkybių nustatinėjimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijos ribose. Sužalojimo padarymo jėga teismo medicininiu tyrimu metu nėra nustatinėjama.

4. Sužalojimai kairiame žaste padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, kojose padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais.

5. Poodinės kraujosruvos kojose galėjo susidaryti ir pačiai nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (t. 1, b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad priklausomybės ligų centre, psichiatrinėje ligoninėje gydytas nebuvo. Įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Šiuo metu atlieka bausmę, kol buvo laisvėje gyveno su įtėviais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiaip santykiai tarp jo ir įtėvių yra geri, tačiau pasitaiko ir konfliktų, žodinių. Maždaug prieš porą mėnesių, konkrečios datos nepamena, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namuose dar buvo įmotė J. S., jis norėjo išeiti iš namų, o J. S. jo nenorėjo išleisti, jis ją lygtai suėmė už rankos, galimai už žasto ir ją patraukė į šoną ir išėjo iš buto. Panašiai vyko ir dar vieną kartą, kai J. S. jo nenorėjo išleisti iš namų, jis jai sudavė į koją ir išėjo iš namų. Kadangi nuo įvykių jau praėjo nemažai laiko, įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Dėl įvykių gailisi. Ateinantį penktadienį bus paleistas į laisvę, nori vykti į reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybių. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Visą korespondenciją prašo siųsti jam adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158-161).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Dėl 2022 m. gegužės 17 d. veikos

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. gegužės 17 d. nusikalstama veika), yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teisme J. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino, kad konflikto metu sudavė vieną smūgį savo įmotei (nurodo – mamai) J. S. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad maždaug prieš porą mėnesių, konkrečios datos nepamena, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namuose dar buvo įmotė J. S., jis norėjo išeiti iš namų, o J. S. jo nenorėjo išleisti, jis ją lygtai suėmė už rankos, galimai už žasto ir ją patraukė į šoną ir išėjo iš buto.

Teismų praktikoje laikoma, kad net ir tinkamai perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-79-489/2017).

Nurodytus tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. S. 2022-06-14 prašyme nurodytos aplinkybės, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1916/2022(01). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1916/2022(01), atliktoje 2022-06-21, nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairiame žaste galimai padarytos 2-4 savaitės iki apžiūros. Tai reiškia, kad nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-05-17. Teismo medikų nustatytų sužalojimų kairiame žaste padarymo laikas sutampa su nukentėjusiosios 2022-06-14 prašyme nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios apklausoje nurodytomis aplinkybėmis dėl nurodyto sužalojimo lokalizacijos ir padarymo laiko, bei iš dalies sutampa su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-28 duotais parodymais, pagal kuriuos jis maždaug prieš porą mėnesių, tačiau konkrečios datos neprisimenantis, jis suėmė J. S. už kairio žasto ir patraukė ją į šoną. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S. 2022-05-17 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė savo įmotei J. S. vieną smūgį į kairės rankos žastą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK 38 straipsnis nurodo, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo J. S. įmotė, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2022 m. birželio 13 d. veikos

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, taip pat sprendžia, kad J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 13 d. nusikalstama veika), yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teisme J. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino, kad spyrė į kairę blauzdą ar šlaunį savo įmotei (nurodo – mamai) J. S. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad panašiai vyko ir dar vieną kartą, kai J. S. jo nenorėjo išleisti iš namų, jis jai sudavė į koją ir išėjo iš namų. Kadangi nuo įvykių jau praėjo nemažai laiko, įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Nurodytus tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. S. 2022-06-14 prašymas, kuriame nurodyta, jog J. S. smurtauja jos atžvilgiu, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1916/2022(01). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1916/2022(01), atliktoje 2022-06-21, nurodyta, kad poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, kojose galimai padaryti 1-2 savaitės iki apžiūros. Tai reiškia, kad nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-06-13. Teismo medikų nustatytų sužalojimų padarymo laikas iš esmės sutampa su nukentėjusiosios J. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, bei iš dalies sutampa su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-28 duotais parodymais, pagal kuriuos kai J. S. jo nenorėjo išleisti iš namų, jis jai sudavė į koją ir išėjo iš namų. Byloje nėra jokių vienareikšmiškų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis J. S. savo įmotei būtų spyręs į koją daugiau kaip vieną kartą bei kad jis spyriu nukentėjusiajai į kairę koją būtų padaręs J. S. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, todėl nurodyti sužalojimai šalinami iš kaltinimo. Kaltinimas J. S. taip pat tikslinamas nurodant, kad jis spyrė J. S. į kairę šlaunį, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje. Kaltinimas tikslinamas į specialisto išvadoje nurodytus J. S. nustatytus įrodymus bei atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir kaltinamojo duotus parodymus. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S. 2022-06-13 apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spyrė savo įmotei J. S. į kairę blauzdą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo J. S. įmotė, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. S. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl J. S. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiajai J. S. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai. J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas.

J. S. praeityje du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtavimą savo įmotės J. S. atžvilgiu, teistumai neišnykę, taip pat jis daug kartų teistas ir už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, itin daug kartų baustas administracine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-3066-1034/2022, kurioje J. S. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurtavimo prieš įmotę J. S. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamojo J. S. veiksmai įmotės J. S. atžvilgiu nebuvo atsitiktiniai ir atskleidžia cinišką jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti J. S. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį J. S. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam J. S. teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jų teise į gynybą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. gegužės 17 nusikalstama veika), ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 13 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo – švelnesnės bausmės, ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į J. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu nurodytus įskaitytinus laikotarpius, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. S. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.