Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams (už kiekvieną veiką) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme laisvės atėmimu septyniems mėnesiams prie griežtesnės aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – penkis mėnesius laisvės atėmimo, ir J. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

10. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam J. S. bausmę atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nukentėjusiajai J. S. nesustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto). Taip pat įvertino nuteistąjį J. S. charakterizuojančias aplinkybes (praeityje teistas du kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtavimą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, teistumai neišnykę, be kita ko teistas ir už kitas nusikalstamas veikas, itin daug kartų baustas administracine tvarka). Teismas darė išvadą, kad nuteistojo J. S. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir sprendė, kad tik laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam J. S. tiek paskirta už atskiras nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 2 dalis) bausmė, tiek ir subendrinta bausmė nėra per griežtos. Įvertinus nuteistojo asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas 21 metų amžiaus, anksčiau teistas keturiolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 180 straipsnio 1 dalis), taip pat teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, susijusius su fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys) (1 t., b. l. 109-133). Jam buvo skirtos bausmės susijusios ir su laisvės suvaržymu. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad nuteistasis J. S. buvo baustas administracine tvarka net 70 kartų (1 t., b. l. 47-108), jo elgesio modelyje vyrauja smulkūs svetimo turto pagrobimai ir važiavimas keleiviniu transportu be bilieto, o informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Vadovaujantis Sodros duomenimis nuteistasis J. S. vykdo individualią veiklą nuo 2021 m. kovo 10 d. (1 t., b. l. 137).

12. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis J. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo J. S. elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo J. S. veiksmai nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu nebuvo atsitiktiniai, jie atskleidžia cinišką jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytas 9 mėnesiams ir yra mažesnis už šios bausmės vidurkį, t. y. 1 metus ir 1 mėnesį ir 15 dienų, nėra per griežtas. Paskirta bausmė yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (areštas), nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

13. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam J. S. laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir nustatė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹straipsnį ir sumažinęs iki aštuonių mėnesių, bendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams, pridėjo dalį švelnesnės bausmės, t. y. penkis mėnesius laisvės atėmimo, ir nustatė nuteistajam J. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendžiais paskirtos bausmės nėra išbendrinamos, o sprendžiama tik dėl pagal abiejuose nuosprendžiuose subendrintų bausmių naujo bendrinimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes nuteistajam J. S. teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį ir bausmes, paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nurodydamas pridedamos bausmės dalį. Teisėjų kolegija vertina, kad pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.