Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) 45 parų arešto;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – 30 parų arešto (neįsiteisėjęs);

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi subendrinta 65 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – areštu 20 parų (neįsiteisėjęs);

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams (neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta veiksmus, kurių padarymu yra kaltinamas. Konfliktas su J. S. įvyko dėl smulkmenos. Įvykio dieną nevartojo alkoholio ar kitų medžiagų. Po įvykio atsiprašė J. S. Nemano, kad yra priežasčių, dėl kurių J. S. norėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Gailisi dėl to, ką padarė. Tokie kaltinamojo J. S. parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 128). Iš esmės matyti, kad kaltinamasis J. S. neneigė naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, bet taip pat nurodė nelabai ką prisimenantis. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo duotų paaiškinimų nuoširdumu. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu, nes ir pats kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusioji neturi pagrindo jo nepagrįstai apkalbėti.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. S., liudytojos L. S. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, policijos registro išrašas. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2022 m. spalio 25 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė savo motinai J. S. vieną kartą į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajai šiais savo veiksmais fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. S. sudavė smūgį nukentėjusiajai J. S. į galvos sritį, gyvybiškai pavojingą kūno vietą, akivaizdu, kad jis suvokė ir suprato, kad tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo J. S. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį ir yra teisingai kvalifikuota, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo motinai J. S. Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo globėja, teismas pažymi, kad tiek iš bylos duomenų, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamų veikų padarymą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, ir pastaroji nurodoma kaip kaltinamojo motina. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, o J. S. yra įsisūnijusi J. S., taigi laikytina jo motina. Toks patikslinimas neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai). Įvertinama tai, kad kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nors nurodė neva dirbantis pagal individualią veiklą, tiek bylos duomenimis, tiek nukentėjusiosios J. S. parodymais nustatyta, kad iš esmės jokia veikla kaltinamasis neužsiima, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamasis nepaisant jam skirtų įvairių bausmių rūšių (baudos, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), iš esmės išvadų nedaro, nuosekliai ir sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, todėl galimai pagrįstai teigti, jog neteisėtos veikos yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, o jo antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios. Be to, nors kaltinamasis ne viename baudžiamajame procese nurodė norintis gydytis reabilitacijoje, teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad jokių priklausomybių nejaučia, tačiau nenori vykti į pataisos namus. Taigi, iš esmės kaltinamojo elgesyje įžvelgtinas siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės prisidengiant neva turimomis priklausomybėmis.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį J. S. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). J. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2022 m. spalio 31 d. 16.20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2022 m. gruodžio 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Teismas pabrėžia, kad paskutinis kaltinamojo atžvilgiu priimtas nuosprendis (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2881-1128/2022) nėra įsiteisėjęs, todėl teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su ankstesniais nuosprendžiais, tai bus padaryta ankstesniems nuosprendžiams įsiteisėjus.

V. Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 24 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 246,66 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam J. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teismas nustatė, kad J. S. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu yra suimtas, be to, jo atžvilgiu įsiteisėję kiti nuosprendžiai, taigi jis pradės atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. S. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. S. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 31 d. 16.20 val. iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš J. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.