Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui L. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, jog 2013-02-27 transporto priemonė „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Savanorių pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį pravirą šulinį. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančio neuždengto šulinio ir jo apvažiuoti, kadangi buvo tamsus paros metas, o neuždengtas šulinys nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė kairės pusės padangos, bei sugadinta priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui- trečiajam asmeniui R. J. 253,17 Eur draudimo išmoką. Žala už sugadintas transporto priemonės dalis buvo apskaičiuota išskaičiuojant naujų padangų nusidėvėjimą. Besąlyginės išskaitos netaikė, nes draudimo išmokos nustatyme buvo nustatytas kaltininkas. Pretenziją išsiuntė Savivaldybės administracijai, kuri esant jos manymui kad atsakingas kitas asmuo, persiunčia pretenziją tam asmeniui vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, numatančiu pareigą persiųsti dokumentus, adresuotus atsakingiems asmenims. Siuntė tik savivaldybės administracijai, nes ji įgyvendina savivaldybės funkcijas. Nurodė, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kauno vandenys“ turi atsakyti solidariai. Atsakovai privalo solidariai atlyginti atsiradusią žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio (Savanorių pr., Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio (Savanorių pr., Kaune) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja; 3) transporto priemone pervažiuojant kelyje esantį inžinerinį statinį — šulinį — ieškovės draudėjui atsirado žala; 4) žala tiesiogiai susijusi su kelio trūkumu. Vadovaujantis LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1—3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. 1998-12-14 Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys" sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune (toliau — Sutartis). Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (sutarties 7 puslapis 4.2 straipsnis). UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius (sutarties 8 puslapis 4.4 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieškinyje nepagrįstai atsakovu nurodyta Kauno miesto savivaldybė, kadangi šulinio savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą, yra UAB „Kauno vandenys", o ne Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad Kauno savivaldybės teritorijoje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (tame tarpe ir šuliniai) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys", kuri yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę dėl jiems priklausančių šulinių padarytos žalos, todėl ieškovas, siekiant išvengti teisminių ginčų, visų pirma galėjo kreiptis į UAB „Kauno vandenys" dėl žalos atlyginimo. Savivaldybei nebuvo pateikta pretenzija, nes ji buvo pateikta Savivaldybės administracijai. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nėra pateikta jokios turto vertinimo ataskaitos, duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta taip pat nėra. Ratlankių remontas atliktas vasario 28 dieną, o apžiūra tik kovo 1 d. Vairuotojas būdamas atidus ir atsargus, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent pats už jį ir yra atsakingas. Mano, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo šulinys galėjo sukelti ir tik jis sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad būtent tik to pasekoje buvo patirta reikalaujama priteisti turtinė žala. Tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojos paaiškinimais, nėra liudytojų. Mano, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio, tarp žalos ir atsakovų kaltės, egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Nesutinka ir su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Mano, kad LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme. Jo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl mano, kad tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas gavo iš savivaldybės administracijos atsakymą į siųstą pretenziją, kurioje nurodoma, kad jų pretenziją išnagrinėjus atsisakoma tenkinti.

Atsakovo pozicija grindžiama tuo, kad šulinys dėl kurio galimai atsirado žala priklauso jiems ir jei draudimo kompanija būtų kreipusis į juos tiesiogiai, tai jie būtų žalą atlyginę ir be teismo, tačiau jie nebuvo informuoti, pretenzijos jie negavo, nebuvo su ieškiniu pateikta medžiaga iš kelių policijos, todėl ieškovas ištyrė eismo įvykį neturėdamas eismo įvykio schemos. Policijos medžiaga gauta tik 2015-10-26, todėl atsakovas galėtų mokėti procesines palūkanas tik nuo šios datos, nuo kurios paaiškėjo, kad tas šulinys priklauso atsakovui. Šulinys buvo sutvarkytas sekančią dieną po įvykio. Draudimo liudijime yra nurodoma besąlyginė išskaita, tačiau draudimo išmoka buvo išmokėta neiškaičius jos, todėl tai draudiko nuostoliai. Ratlankiai suremontuoti iki draudiko apžiūros. Prašo 250 Lt už ratlankio remontą ir besąlyginę išskaitą prašo nepriteisti.

Trečiasis asmuo R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos 2013-02-27 transporto priemonė „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Savanorių pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį pravirą šulinį ir apgadino automobilį. Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-12 pranešimas Nr.2OR-2398522-13 patvirtina, jog 2013-02-27 įvyko eismo įvykis Kaune, Savanorių pr.369, kuomet vairuotojas L. J. užvažiavo ant nepažymėto jokiais kelio ženklais praviro šulinio, ko pasekoje buvo sugadinti kairės pusės priekinis ir užpakalinis ratai, vairuotojo veiksmuose KET pažeidimo nenustatyta, surašytas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo matyti, kad vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgta, kadangi vairuojant to numatyti negalėjo. Iš sąskaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad tą pačią dieną automobilis buvo suremontuotas. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas surašytas 2013-03-01, kuriame nurodyta, kad keičiamos dalys yra kairės pusės priekinė ir galinė padangos bei remontuojami kairės pusės priekinis ir galinis ratlankiai. Ieškovas išmokėjo 874,13 Lt (253,17 Eur) draudimo išmoką automobilio savininkei R. J.. Atlyginusi žalą, ieškovė 2013-03-28 parengė pretenziją Kauno miesto savivaldybės administracijai. Teismui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodoma, jog ieškovės pretenzija nebuvo persiųsta atsakovei UAB „Kauno vandenys“ ir kad 2013-05-09 administracijos direktoriaus raštu Nr.(33.200)R-2139 atsakyta pretenzijos netenkinti.

CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui užvažiavus ant netinkamai uždengto šulinio. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimo, nustatyta, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje įvyko ginčo eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – UAB „Kauno vandenys“.

Ieškovas reikšdamas solidarų ieškinį Kauno miesto savivaldybei bei UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad už žalą yra atsakingi abu atsakovai, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio savininkė ir valdytoja, o atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja.

Teismas negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio savininkas, priešingai nei teigia ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Darytina išvada, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga būtent atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu dalyje dėl žalos atlyginimo sutiko, pripažindama savo atsakomybę už netvarkingą šulinį.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, žala atsirado automobiliui užvažiavus ant neuždengto nuotekų šulinio, duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas (Kauno miesto savivaldybė), nėra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl ieškinys Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1698/2014).

Taigi už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Byloje pateiktas 2013-02-27 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vietoje šulinys buvo netvarkingas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos – tinkamai prižiūrėti esančius šulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Teismo nuomone, vairuotojai net ir būdami maksimaliai apdairūs ir atidūs šių šulinių neprivalo apvažiuoti, juos pamatę vertinti kaip kliūtį kelyje, tikėtis, kad šuliniai gali būti atviri. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę pastebėti atvirą šulinį ir išvengti autoįvykio. Byloje esanti žalos byla Nr.1342694 ir joje esantys dokumentai (transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio nuotraukos, prašymas išmokėti draudimo išmoką, sąskaitos, mokėjimo kvitas) bei administracinio teisės pažeidimo byla Nr.07-13-736724 patvirtina, kad automobiliui užvažiavus ant jokiais kelio ženklais nepažymėto praviro šulinio buvo apgadintas automobilis- kairės pusės priekinis ir galinis ratai (padangos ir ratlankiai). Pastebėtina, kad byloje jokių duomenų, kad automobilio sugadinimai yra nebūdingi įvažiavus į atvirą šulinį, nėra pateikta. Atsakovo argumentas, susijęs su tuo, kad automobilio remontas buvo atliktas iki techninės apžiūros ir išlaidos negali būti priteisiamos atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi tiek ieškovas tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad įvykus minėtam eismo įvykiui, automobilio vairuotojas informavo ne tik policiją, tačiau ir draudiką. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad bendraujant su draudiku buvo sutarta atvežti draudikui sugadintas transporto priemonės dalis, t.y. ratus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, kad pirmiausia buvo atliktas remontas, o po to atlikta techninė apžiūra atmestinas kaip nereikšmingas, kadangi techninę apžiūrą draudiko vertintojas būtent ir atliko tų dalių, kurios buvo sugadintos ir kurios buvo užfiksuotos policijos pareigūnų administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje. Darytina išvada, kad minėtų aplinkybių dėl atlikto remonto ir techninės apžiūros atlikimo datų atsakovas UAB „Kauno vandenys“ neįrodė (LR CPK 178 str.).

Iš byloje esančio ieškovo 2013-03-21 pranešimo apie nuostolių atlyginimą, 2013-03-22 mokėjimo nurodymo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 253,17 Eur sumą, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovo naudai priteistina 253,17 Eur žala.

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti ir metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ su tuo nesutikdamas nurodo, kad metines palūkanas sutinka mokėti tik nuo 2015-10-26, o ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kadangi tik gavus iš policijos medžiagą su eismo įvykio schema paaiškėjo, kad tas šulinys priklauso atsakovui. Minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš pridedamų prie ieškinio dokumentų ieškovas pateikdamas teismui ieškinį pridėjo ir Kauno apskrities VPK 2013-03-12 pranešimą Nr.2OR-2398522-13. Minėtame policijos pranešime be kitos svarbios informacijos aiškiai nurodyta ir eismo įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas UAB „Kauno vandenys“ galėjo nustatyti ar minėtu adresu yra jam priklausantys šuliniai. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir atsakovui UAB „Kauno vandenys“, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 28,16 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-13) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-07-03). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2013-03-28 pretenziją, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 874,13 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė. Be to, kaip matyti iš 2015-11-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus rašto, pretenzija UAB „Kauno vandenys“ nebuvo persiųsta. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos pašto siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą, atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog ši pretenzija buvo įteikta atsakovui UAB „Kauno vandenys“. Pažymėtina, kad ieškovas yra savo srities profesionalas ir jam turi būti žinoma kuriam juridiniam asmeniui turi būti teikiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ yra gavęs ieškovo reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Nenustačius vienos iš trijų būtinųjų sąlygų, CK 6.210 straipsnis negali būti taikomas ir 28,16 Eur kompensuojamosios palūkanos ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ nepriteistinos (CK 6.53 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateiktas 2015-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 75236 patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies (253,17 Eur X 100 proc./281,33 Eur = 90 proc.), iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 13,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 6,20 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 str., iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ valstybės naudai priteistina 5,58 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo likusi išlaidų suma nepriteistina kaip neviršijanti priteistinos sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 253,17 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 17 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,50 Eur (trylikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 5,58 Eur (penkių eurų 58 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.