Utenos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovei Linai Kanopaitei,

trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstovams Renatai Klimavičiūtei ir Martynui Puodžiūkui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. V. ir R. V. ieškinį atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui , Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos ir R. S. dėl kelio servituto panaikinimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai N. V. ir R. V. su ieškiniu atsakovei J. Ž. , tretiesiems asmenims Molėtų savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype , adresu (duomenys neskelbtini) , 0,0087 ha ploto servitutą, aptarnaujantį atsakovei J. Ž. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė paaiškino, jog ieškovai 2015m. spalio 28d., pirkimo- pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Perkant žemės sklypą, jame 2000 metų apskrities viršininko administracijos įsakymu buvo nustatytas kelio servitutas . Ieškovams tapus pastatų ir žemės sklypo savininkais , nustatytas kelio servitutas prarado prasmę , tačiau šiuo kelio servitutu naudojasi atsakovė ir jos šeimos nariai įvažiavimui prie gretimame žemės sklype esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2017 metais atidalinus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo nustatytas servitutas važinėti per ieškovų privatų žemės sklypą. Sprendžiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atidalinimo klausimą , nebuvo atsižvelgta į tai, jog kelio servitutas yra ieškovų privačiame sklype ir nebuvo sprendžiama dėl įvažiavimo įrengimo į atsakovės žemės sklypą. Ieškovai kreipėsi į įvairias institucijas dėl servituto išregistravimo , tačiau klausimas nebuvo išspręstas, todėl ieškovai kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti kelio servitutą . Nėra būtinumo atsakovei važinėti per ieškovų privatų žemės sklypą, nes galima įrengti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš kitos gatvės pusės Taip pat galima įrengti įvažiavimą į atsakovės žemės sklypą ir įrengiant jos žemės sklype įvažiavimą šalia ribos su ieškovų žemės sklypu , ką patvirtina ieškovų į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas , bei apžiūrėta vietoje įvykio vieta. Ieškovų atstovė nurodė, jog atsakovės argumentas, jog būtinybė naudotis nustatyti kelio servitutu neišvyko, nes ji kitaip neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, nėra pagrįstas ir su juo sutikti negalima, nes atsakovė nedėjo pastangų įsirengti atskirą įvažiavimą ir atmetė visus ieškovo pasiūlymus. Tai nėra sąžininga, nes tokiu būdu yra suvaržomos ieškovų teisės naudotis savo privačiu žemės sklypu. Ieškovai investuoja į žemės sklypą, o atsakovė servitutu naudojasi neatlygintinai. Ieškovų atstovė nurodė, jog panaikinus kelio servitutą nesant būtinybės , tai nepažeis atsakovės teisių labiau, negu ieškovų teisių, kai atsakovė tuo servitutu naudosis toliau. Yra galimybė atsakovei įsirengti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą, tik jos atsakovė nerealizuoja. Ieškovai to padaryti negali, nes atsakovė to nenori. Po trečiojo asmens Kelių direkcijos atstovų pasisakymo , ieškovų atstovė nurodė, jog būtina parengti projektinę dokumentaciją dėl įvažiavimo į atsakovės žemės sklypo įrengimo, todėl svarstė, jog yra galimybė teismui panaikinti kelio servitutą ieškovų privačiame žemės sklype, nes yra galimybė įsirengti atsakovei atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą ir ta galimybė gali būti įgyvendinama. Ieškovų atstovė manė, jog teismas galėtų ieškovams suteikti teisę parengti ir pateikti projektinę dokumentaciją dėl nuovažos paslinkimo į atsakovės žemės sklypo pusę , todėl atstovės manymu bylos nagrinėjimą reikėtų atidėti ar bylą stabdyti iki bus pateikta projektinė dokumentaciją dėl atskiro įvažiavimo į atsakovės žemės sklypą įrengimo galimybės.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė , jog ginčo kelio servitutas buvo nustatytas apskrities viršininko administracijos įsakymu privažiavimui prie vaistinės , kuri buvo įsikūrusi pastate (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas priklausė valstybei. Ieškovams įsigijus pastatą ir žemės sklypą prie jo , kelio servitutas liko galioti ir šiai dienai galioja. Atsakovė juo naudojasi. Šiai dienai nėra pagrindų, numatytų įstatyme, kelio servitutą naikinti, todėl šalys turi susitarti taikiai. Ieškinio klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, ieškovų, atsakovės atstovių, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta , kad ieškovai N. V. ir R. V. 2015m. gegužės 11d., pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu buvo valstybei priklausančiame žemės sklype. 2015m. spalio 28d., pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovai iš valstybės nusipirko ir tą žemės sklypą. Perkant žemės sklypą , Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyti duomenis, kad sklype yra kelio servitutas: teisė važiuoti ir eiti , bei teisė privažiuoti prieiti prie pastatų, įregistruotas apskrities viršininko administracijos 2000-09-13 įsakymo Nr. 10-07-106 pagrindu. Atsakovei J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0376 ha žemės sklypas su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atidalinus 0,0764 ha žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini). Tiek pirminiam, tiek ir dabar suformuotam atsakovės žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui , nuo 2000m. rugsėjo 13d., nustatytas 0,0087 ha ploto kelio servitutas , kuris šiuo metu yra ieškovų privačiame žemės sklype. Tai patvirtina 2018-08-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis į atsakovės žemės sklypą yra įregistruotas 2000-09-13 apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-07-106 ir 2017-07-28 Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi Nr. 2260 . Iki šiol atsakovė, kad patektų į savo žemės sklypą , naudojasi nustatytu ir ieškovų privačiame žemės sklype esančiu kelio servitutu. Apžiūrint ginčo kelio servitutą vietoje , nustatyta, jog ieškovų ir atsakovės žemės sklypus skiria pamatas tvorai įrengti. Kelio servitutas, esantis ieškovų žemės sklype, išklotas trinkelėmis. Gale tvoros pamato yra paliktas tarpas 9 metrų pločio , skirtas atsakovei patekti į savo žemės sklypą. Ieškovai kreipėsi į įvairias institucijas , tai Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administraciją, Valstybės įmonę Registrų centras su prašymu išspręsti klausimą dėl servituto panaikinimo ir jo išregistravimo , išnykus būtinumui, tačiau jų prašymai nebuvo patenkinti, nurodant jog kelio servitutas įregistruotas apskrities viršininko administracijos įsakymu ir turto atidalijimo sutartimi ir tas kelio servitutas , esantis ieškovų žemės sklype tarnauja ir atsakovės žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.130 straipsnio nuostatomis su ieškiniu atsakovei J. Ž. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti ieškovų žemės sklype esantį kelio servitutą, nes viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu. Atsakovė J. Ž. su ieškiniu nesutiko, teigdamas, jog šiai dienai neišnyko nustatyto kelio servituto būtinumas. Taikiai esančio ginčo tarp šalių nepavyko pasiekti.

Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje vadovaujasi suformuluota kasacinio teismo praktika analogiškose bylose . (civ. byla Nr.3K-3-472/2010, civ. byla Nr. 3K-3-542-611/2016, civ. byla Nr. e3K-3-347-695/2017) Kaip byloje nustatyta, tai ginčas kilo dėl kelio servituto, esančio ieškovų privačiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo, išnykus servituto būtinumui, nes atsakovė į greta ieškovų esantį savo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), gali patekti kitu būdu, o ne per nustatytą kelio servitutą. Byloje nustatyta, jog 0,0087 ha ploto kelio servitutas buvo nustatytas 2000-09-13 apskrities viršininko administracijos įsakymu valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jis buvo skirtas patekti ir į atsakovės žemės sklypą , adresu (duomenys neskelbtini), kol jis nebuvo padalintas. Ieškovai 2015 metais nusipirko pastatus ir po jais esantį žemės sklypą ir pirkdami žinojo, jog jų privačiame žemės sklype yra registruotas kelio servitutas. 2017 metais liepos mėnesį buvo padalintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei atiteko žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), esanti greta ieškovų žemės sklypo ir toliau atsakovė įgijo teisę naudotis kelio servitutu, kad patektų į savo žemės sklypą, nes aplinkybės nepasikeitė. Atidalinant žemės sklypus , atskiras įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą nebuvo įrengtas, motyvuojant tuo, jog yra nustatytas kelio servitutas -tarnaujantis daiktas, patekimui į viešpataujantį daiktą- atsakovės žemės sklypą.

Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejai administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu. (CK 4.111str.) Ieškovai neginčija ginčo servituto įregistravimo pagrindų, tačiau siekė įrodyti, jog jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje (tarnaujantis daiktas) nustatytas kelio servitutas patekti į atsakovės žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas) pasibaigė dėl jo būtinumo išnykimo. Teigė, jog ieškovai rūpinasi savo žemės sklypu, investuoja į jį, kiemą išklojo trinkelėmis, o atsakovė toliau naudojasi kelio servitutu ir tokiu būdu suvaržo ieškovų teises naudotis žemės sklypu, kad atsakovė turėjo galimybę , sklypų atidalinimo metu įsirengti atskirą įvažiavimą, jog yra galimybė privažiuoti prie atsakovės pastatų iš gatvės (duomenys neskelbtini), kitos pusės. Atsakovė nesutiko su ieškovų argumentais, teigdama, jog ji neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą nesinaudojant kelio servitutu. Servituto panaikinimo galimybė , kai išnyksta būtinumas, siejama su tuo, kad aplinkybės , kurios buvo nustatytos servituto nustatymo momentu pasikeitė, t. y, aplinkybės turi taip pasikeisti , kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kelio servitutas buvo nustatytas siekiant sudaryti galimybę patekti į gretimą sklypo dalį, prie ten esančių pastatų. Ieškovai neįrodė aplinkybės, kad išnyko kelio servituto būtinybė, nes nenustatyta galimybė patekti į viešpataujantį daiktą- atsakovės žemės sklypą- kitokiu būdu nei per nustatytą kelio servitutą ieškovų žemės sklype. Šioje byloje nustatyta, jog aplinkybės ieškinio padavimo dienai nepasikeitė . Tai nustatyta bylos rašytiniais įrodymais, pateiktais į bylą žemės sklypų planais, institucijų raštais, fotonuotraukomis, bei tuo teismas įsitikino apžiūrėjęs ginčo kelio servitutą vietoje. Byloje nustatyta, jog patenkinus ieškovų reikalavimą nustatyti, jog išnyko kelio servituto būtinumas, atsakovė prarastų galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą iš viešoje kelio- (duomenys neskelbtini), nebegalėtų patekti prie nekilnojamųjų pastatų. Kad atsakovė J. Ž. galėtų patekti į savo žemės sklypą, reikia įrengti kitą tinkamą naudoti kelią, tai aiškiai matyti iš pateiktų fotonuotraukų, bei tai nustatyta atlikus vietos apžiūrą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype- tarnaujančio daikto t.y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančio daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta. ( LAT civ. byla Nr. 3K-3-472/2010) Bylos nagrinėjimo metu visiškai pasitvirtino aplinkybė, jog ieškovai , teigdami ieškinį teismui , neteikė įrodymų, jog egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė atsakovei patekti į savo žemės sklypą nesinaudojant kelio servitutu, nustatytu ieškovų žemės sklype. Nustatyta, jog atsakovės žemės sklypas atsiremia į krašto kelią Raudondvaris- Giedraičiai- Molėtai. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai nurodė, jog norint patekti į atsakovės žemės sklypą reikia rengti nuovažą , kurios pagal esamus atstumus įrengti nebūtų galima. Atstovai nurodė, jog yra galimybė paslinkti esamą nuovažą ją rengiant ant ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribų, tačiau tam reikalinga parengti projektinę dokumentaciją ir gauti atitinkamų institucijų sutikus. Su tuo sutiko ir ieškovų atstovė teigdama, jog šiuo atveju reikės laiko tai parengti ir, kad ieškovai tai galės padaryti tik dėl nuovažos paslinkimo, o dėl tolesnio kelio įrengimo atsakovės žemės sklype to padaryti negalės, nes žemės sklypas yra privatinė atsakovės nuosavybė. Tokia realios ir užtikrintos galimybės , kad atsakovė galėtų patekti į savo žemės sklypą be kelio servituto, esančio ieškovų žemės sklype, ieškovai teikdami ieškinį ir prašydami panaikinti kelio servitutą išnykus būtinumui, neįrodinėjo ir neteikė toliai galimybei pagrįsti jokių įrodymų. Tai buvo aišku ir ankščiau , o atskiro įvažiavimo rengimo galimybės paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu , tačiau esant tokiai situacijai, jog būtina rengti atitinkamus dokumentus, šiuo atveju teismas negali nei bylos atidėti, nei jos stabdyti, kaip baigiamąją kalbą sakydama manė ieškovų atstovė, nes nėra jokių duomenų kaip tai bus daroma, ir kiek tai gali užtrukti., ar bus gauti atitinkami leidimai. Esant tokiai situacijai, ieškovų ieškinys atmestinas. Ieškovams surinkus įrodymus, jog atsakovei yra reali ir egzistuojanti galimybė patekti į savo žemės sklypą nesinaudojant nustatytu kelio servitutui ir šalims nepavykus dėl to susitarti taikiai, ieškovai turės teisę su ieškiniu kreiptis į teismą .

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti atsakovę byloje atstovavo advokatė ir atsakovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, tai 480 eurų už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 450 eurų atstovavimo išlaidų, viso 930 eurų. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, tai atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 13,16 eurų pašto išlaidų. šios išlaidos iš ieškovų priteistinos į valstybės biudžetą. (LR CPK 88str. 96str. )

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų N. V. ir R. V. ieškinį atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui , Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos ir R. S. dėl kelio servituto panaikinimo atmesti .

Priteisti J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 930 (devynis šimtus trisdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,16 eurų teismo turėtų pašto išlaidų. ( į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Utenos apylinkės teismą Anykščių rūmus.