- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2-351-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00992-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“
- Atsakovas
- Suum
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirtą baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Suum“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (toliau – bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 18 d.
2. Kauno apygardos teismas, tenkinęs administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymą, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi skyrė buvusiai bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Suum“ vadovei A. N. 10 Eur (dešimties eurų) baudą už kiekvieną pareigos perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus nevykdymo dieną, baudą, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 29 d. A. N. pateikė prašymą panaikinti baudą. Prie prašymo buvo pridėta 2019 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, kuria A. N. ir S. N. pardavė, o J. D. nupirko 100 procentų UAB „Suum“ akcijas. Pateiktas ir 2019 m. vasario 6 d. perdavimo aktas, kuriuo J. D. perduotas įmonės antspaudas, pinigų likutis, kasos dokumentai. Pateiktas ir 2019 m. vasario 6 d. akcijų savininko J. D. sprendimas nuo 2019 m. vasario 6 d. atleisti A. N. iš direktorės pareigų, direktoriumi paskirti J. D..
3. Kauno apygardos teismas, gavęs A. N. prašymą panaikinti jai paskirtą baudą, 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi baudą, paskirtą A. N., panaikino; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ direktoriui T. M. paskyrė 300 Eur baudą. Teismas nurodė, kad A. N. administratorei dar 2020 m. sausio mėnesį buvo pateikusi: 1) 2019 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, kuri patvirtina akcijų perleidimą; 2) 2019 m. vasario 6 d. perdavimo aktą, kuriuo naujam savininkui perduotas įmonės antspaudas, pinigų likutis, kasos dokumentai už 2018 - 2019 metus. 3) 2019 m. vasario 6 d. akcininko sprendimą nuo 2019 m. vasario 6 d. A. N. atleisti iš direktorės pareigų, direktoriumi paskirtas J. D.. Teismas vertino, kad administratorė ne tik nepateikė teismui šių duomenų, bet ir nuslėpė, kad A. N. susisiekė su administratore ir pateikė įrodymus, kad ji nuo 2019 m. vasario 6 d. nėra įmonės savininkė bei vadovė, neturi įmonės turto ir dokumentų bei neturi pareigų, susijusių su UAB „Suum“ turto ir dokumentų perdavimu.
4. Teismas sprendė, kad BUAB „Suum“ bankroto administratorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą skirti buvusiai įmonės vadovei baudą, nuslėpdama nuo teismo gautą informaciją apie akcijų pardavimą ir turto perdavimą naujam akcininkui, apie A. N. atleidimą iš įmonės vadovės pareigų. Pabrėžė, jog prašymą skirti baudą administratorė pateikė beveik po metų, kai sužinojo apie akcijų perleidimą. Teismo vertinimu, minėti administratorės veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką skirta 300 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. gavo administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymą panaikinti jai Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirtą 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad administratorės nurodomi argumentai, jog ji nesiekė veikti sąmoningai tyčia ir veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, ar siekiant padaryti žalos; elgėsi sąžiningai, siekė tinkamai vykdyti pareigas, išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, apginti kreditorių ir viešąjį interesą, taip pat tinkamai vykdyti kitas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytas pareigas, o šiam procesui reikalingi bendrovės buhalteriniai dokumentai, kuriuos administratorė siekia gauti; netoleruotina situacija, kuomet už vienos proceso šalies neteisėto neveikimo atsiradusius padarinius, atsakomybė yra perkeliama kitai proceso šaliai, tokios praktikos formavimas yra ydingas ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl atmestini.
8. Papildomai nurodė, kad administratorė bankroto byloje atliko šiuos veiksmus: teikė prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuris buvo patenkintas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi, patvirtinti penkių kreditorių finansiniai reikalavimai; teikė prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2020 m. lapkričio 19 d. administratorė pateikė ataskaitą, nurodydama, kad įmonė jokio turto neturi, todėl artimiausiu metu šauks kreditorių susirinkimą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir tą pačią dieną pateikė prašymą skirti baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą A. N..
9. Apibendrindamas, teismas darė išvadą, kad nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų prašymui panaikinti baudą patenkinti, todėl sprendė, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi administratorei paskirta bauda nenaikinama.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja BUAB „Suun“ bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirtą UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ direktoriui T. M. 300 Eur baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų ir su atskiruoju skundu teikiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje priimto nutarimo nustatyta, jog UAB „Suum“ vadove nuo 2018 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. N..
10.2. Naujasis bendrovės vadovas (akcininkas) privalėjo padaryti įrašus apie vadovo pasikeitimą, tačiau buvusi vadovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji pati ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama šiuos duomenis įregistruoti viešame registre, t. y. laikėsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.
10.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtas nutarimas administracinėje byloje priimtas ir administracinė nuobauda A. N. už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų nevykdymą skirta 2020 m. birželio 8 d., po to, kai 2019 m. vasario 6 d. tarp A. N. ir J. D. buvo pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.
10.4. Apeliantas nesutinka su argumentu, kad administratorė turėjo pareigą imtis veiksmų A. N. pateiktų dokumentų autentiškumui nustatyti. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Taigi pareiga pateikti dokumentų originalus administratoriui įstatymo leidėjo yra numatyta būtent bendrovės valdymo organams.
10.5. A. N. kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo pateikusi dokumentus, neperdavė administratoriui dokumentų originalų.
10.6. Teismas privalėjo apeliantei, CPK 42 straipsnio 1 dalies pagrindu, sudaryti galimybes dalyvauti nagrinėjimo procese, t. y. duoti paaiškinimus, atsikirsti į priešingos šalies argumentus, o ne imtis pačių griežčiausių procesinių prievartos priemonių – baudos skyrimo.
10.7. Įmonei vadovavusio asmens pareiga yra ne tik saugoti įmonės dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, sudarant sąlygas nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį konkrečiai turtą vadovas perdavė ir naujasis vadovas perėmė.
10.8. Vertinant apelianto veiksmus, nenustatyta nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Pastebėjo, kad pateikdama prašymą teismui dėl baudos skyrimo administratorė elgėsi sąžiningai, siekė tinkamai vykdyti pareigas, išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, apginti kreditorių ir viešąjį interesą, taip pat tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau JANĮ) numatytas pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme CPK 338 straipsnis. Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ pateikė teismui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje A6.630-11.29/2020, prašydama jį priimti į bylą ir vertinti. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė teikia bylos procesinį dokumentą, kuriuo teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis LIITEKO teismų informacinėje sistemoje, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo teikiamą nutarimą į bylą.
Dėl paskirtos baudos panaikinimo
14. Bankroto byla iškelta vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo gautas galiojant šiam įstatymui. Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį ne suinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, bankroto procedūros būtų vykdomos sklandžiai, skaidriai, ekonomiškai.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs apeliantės veiksmus, kad buvusi BUAB „Suun“ vadovė A. N. bankroto administratorei dar 2020 m. sausio mėnesį buvo pateikusi: 1) 2019 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, kuri patvirtina akcijų perleidimą kitam asmeniui; 2) 2019 m. vasario 6 d. perdavimo aktą, kuriuo naujam savininkui perduotas įmonės antspaudas, pinigų likutis, kasos dokumentai už 2018 - 2019 metus; 3) 2019 m. vasario 6 d. akcininko sprendimą nuo 2019 m. vasario 6 d. A. N. atleisti iš direktorės pareigų, direktoriumi paskirti J. D., vertino, kad administratorė ne tik nepateikė teismui šių duomenų, bet ir nuslėpė, kad A. N. susisiekė su administratore ir pateikė įrodymus, kad ji nuo 2019 m. vasario 6 d. nėra įmonės savininkė bei vadovė, neturi įmonės turto ir dokumentų bei neturi pareigų, susijusių su UAB „Suum“ turto ir dokumentų perdavimu. Teismas sprendė, kad BUAB „Suum“ bankroto administratorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą skirti A. N., kaip buvusiai vadovei, baudą, nuslėpdama nuo teismo gautą informaciją apie akcijų pardavimą ir turto perdavimą naujam akcininkui, apie jos atleidimą iš įmonės vadovės pareigų. Prašymą skirti baudą buvusiai vadovei administratorė pateikė beveik po metų, kai sužinojo apie akcijų perleidimą, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ direktoriui T. M. paskyrė 300 Eur baudą.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorė turėjo duomenis, patvirtinančius, jog A. N. 2019 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis perleido bendrovės akcijas naujam savininkui J. D., bei 2019 m. vasario 6 d. perdavimo aktu Nr. 1 perdavė: įmonės antspaudą, pinigų likutį, kasos dokumentus už 2018 - 2019 metus bei 2019 m. vasario 6 d. akcininko sprendimą atleisti A. N. iš direktorės pareigų nuo 2019 m. vasario 6 d. ir nuo 2019 m. vasario 6 d. bendrovės direktoriumi paskirti J. D..
17. Apeliantė skunde nurodė, kad pagal viešo registro duomenis, bendrovės vadovė buvo nurodyta A. N., o administracinio teismo procesinis sprendimas – nutarimas skirti baudą A. N., kaip bendrovės vadovei, tik patvirtino faktą, jog įmonei iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo minėtas asmuo, kuriam ir teko pareiga perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus bei turtą, todėl bankroto administratorė turėjo pareigą teikti prašymą skirti baudą A. N..
18. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Suun“ vadove nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (įgaliojimų pabaigos diena 2020 m. sausio 18 d.) buvo A. N.. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarpe jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.
19. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Nors A. N. pateikti duomenys patvirtina, kad ji 2019 m. vasario 6 d. vienintelio akcininko sprendimu nuo 2019 m. vasario 6 d. atleista iš direktorės pareigų bei ši perdavė Aktu Nr. 1 atitinkamus įmonės dokumentus, turtą (pinigus) bei įmonės antspaudą naujam įmonės direktoriui J. D. (bei įmonės akcininkui), todėl būtent įmonės akcininkas privalėjo kreiptis padaryti įrašus viešame registre apie vadovo pasikeitimą, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, o A. N. nepateikė įrodymų, jog ji pati ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama šiuos duomenis įregistruoti viešame registre, t. y. laikėsi ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje jos atžvilgiu nustatytos tvarkos.
20. Kaip jau nurodyta, patvirtintos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorė turėjo duomenis tiek apie pasikeitusį įmonės savininką, bei vadovo pasikeitimus ir 2019 m. vasario 6 d. perdavimo aktą, jog A. N. perdavė, o direktorius J. D. priėmė visus kasos dokumentus; kasos likutį, antspaudą, o pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus turi tas asmuo, kas paskutinis juos turėjo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Neginčijama, kad A. N. buvo įregistruota VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre kaip paskutinė BUAB „Suun“ vadovė, o Juridinių asmenų registre nebuvo nurodyta, kad buvo paskirtas nauju UAB „Suun“ vadovu kitas asmuo po to, kai nustojo eiti UAB „Suun“ vadovės pareigas A. N.. Kadangi šiuo atveju bankroto administratorei buvo pateikti duomenys, kad pasikeitus vadovui, buvusi vadovė perdavė naujajam vadovui ir akcininkui J. D. UAB „Suun“ kasos duomenis, pinigus, įmonės antspaudą, t. y. pateikti duomenys buvo J. D. kaip vadovo ir akcininko žinioje, administratorė turėjo vertinti šiuos duomenis bei jais vadovautis, nes jie paneigia faktą, jog UAB „Suun“ dokumentai ir turtas buvo A. N. žinioje (CPK 178 straipsnis). Pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui kyla paskutiniam įmonei vadovavusiam asmeniui, kuris tokius dokumentus bei turtą turi. Todėl be pagrindo bankroto administratorė nevertino, kad bendrovės turtas bei dokumentai perduoti kitam asmeniui.
21. Aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje priimtame nutarime nustatyta aplinkybė, jog UAB „Suum“ vadove nuo 2018 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. N., nekeičia situacijos vertinimo.
22. Tokius administratorės veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino, kaip pakankamus konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
23. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
24. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
25. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog bankroto administratorė pateikė prašymą dėl baudos paskyrimo, nors ir turėdama duomenis apie vadovo pasikeitimą bei naujam vadovui (akcininkui) perduotus įmonės dokumentus bei turtą, neleidžia vertinti, kad bankroto administratorės veiksmai pateikiant prašymą skirti baudą buvo nesąžiningi, ar gali būti vertinami kaip siekis vilkinti bankroto procesą, be to, nenustatyta, kad tokiais veiksmais administratorė siekė gauti sau palankų rezultatą, todėl bankroto administratorės veiksmai šiuo konkrečiu atveju pateikiant prašymą skirti baudą, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
26. Be to, pritartina apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas, prieš skiriant baudą bankroto administratorei turėjo pasiūlyti jai pateikti paaiškinimą (ir / ar savo poziciją) dėl susidariusios situacijos ir tik įvertinęs kitos šalies (šiuo atveju bankroto administratorės) argumentus, svarstyti klausimą dėl baudos paskyrimo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis, kuria bankroto administratorės prašymas panaikinti paskirtą baudą netenkintas, yra neteisėta, priimta netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo tenkinamas.
28. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ vadovui T. M. paskirtą 300 Eur baudą.