Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. G. ir M. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-5664-671/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. G. ir M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

8. CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

9. Kartu pažymėtina, kad CPK 382 straipsnio 8 punkte numatyta, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo turi būti pateiktas santuokos liudijimo originalas (šiuo atveju apeliantai atskirajame skunde nurodė, kad šio dokumento originalas teismui pateiktas).

10. Apeliantai nurodo, kad pateiktos dokumentų kopijos yra tinkamai patvirtintos, nes jas patvirtino patys pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad pačių pareiškėjų patvirtintos jų pasų ir vaikų gimimo liudijimų kopijos nėra laikytinos tinkamai patvirtintomis kopijomis, tinkamai patvirtintas tokio pobūdžio dokumento kopijas gali išduoti jį išdavusi institucija, notaras. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismui nėra galimybės tinkami identifikuoti asmenis pagal jų pačių patvirtintas asmens dokumento kopijas, atsiųstas pašto siunta (pareiškimas su priedais teismui pateiktas pašto siunta). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai gali pateikti teismui pasų bei vaikų gimimo liudijimų originalus, kurių tikrumą patvirtins teismas, ar šių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas (dokumentus išdavusių institucijų ar notaro).

11. Apeliantų nurodoma teismų praktika, pagal kurią CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti kartu su ieškiniu įrodymų originalus arba kopijas nesilaikymas paprastai nesudaro esminių kliūčių tolesnei eigai, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (rašytinio proceso tvarka), kitaip tariant, skirtingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, kurios metu gali būti patikslinami ieškinio reikalavimai ir jo pagrindu pateikti priedai, šalys teismo posėdyje nedalyvauja (nebent teismas nutartų netenkinti prašymo dėl rašytinio bylos nagrinėjimo ir šalių dalyvavimą teismo posėdyje pripažintų būtinu), todėl tokio pobūdžio pareiškimo trūkumai šiuo konkrečiu atveju laikomi esmine kliūtimi pradėti procesą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro išrašų ir išrašų iš VĮ „Regitra” autentiškumas gali būti patikrintas teismui prieinamomis informacinėmis sistemos, be to, šių dokumentų kopijos tinkamai patvirtintos pareiškėjų, todėl šioje dalyje pareiškėjai neturi pareigos teismui pateikti kokiu nors kitu būdu patvirtintus minėtus dokumentus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, iš esmės tinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.