Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. R. (D. R.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. (D. R.) ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Teismui konstatavus, kad pateikta nepatvirtinta Jungtinės Karalystės sprendimo vertimo kopija, pažymi, jog procesinių dokumentų priedų pateikimo formos reikalavimo netinkamas įgyvendinimas gali būti pašalinamas per trūkumų šalinimo institutą, tačiau vien nepatvirtintos dokumento kopijos pridėjimas prie ieškinio (pareškimo) yra techninio pobūdžio reikalavimas ir neturėtų būti laikomas esminiu trūkumu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskelbtas karantinas, vertimo biurai surištų dokumentų neteikia, o siunčia jų elektronines kopijas, be to, pagal CPK 376 straipsnio nuostatas teismas turi teisę pasinaudoti teismų informacinėmis sistemomis arba dokumentus išreikalauti.

Sutinka, kad tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, tačiau turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys (pareiškimas), turi būti taikomi taip, kad nevaržytų suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą ir nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo bei sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo.

CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 135 straipsnyje ir nagrinėjamu atveju CPK 539 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priedai (vaikų gimimo liudijimai, Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašas, VĮ ,,Regitra“ išrašai ir Jungtinės Karalystės sprendimas) neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra tinkamai patvirtinti ir nepateikti jų originalai. Taip pat Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes dokumento su vertimu kopija nepatvirtinta bei nepateiktas vientisas (surištas ir pan.) dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, jog CPK 115 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą.

Procesiniai dokumentai perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių padarinių, todėl kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai pateikė prašymo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei santuokos liudijimo originalus, tuo tarpu, imperatyvas pateikti kitų priedų originalus įstatyme neįtvirtintas. Priešingai, pagal CPK 382 straipsnio 8 punktą reikalaujama pateikti tik santuokos liudijimo originalą, o vaikų gimimo liudijimų pateikiamos kopijos. Be to, CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, gali pridėti dokumentų kopijas, patvirtintas ir dokumentą gavusio asmens. Būtent tai ir padarė pareiškėjai, pateikę savo parašu patvirtintas vaikų gimimo liudijimų, Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašo, VĮ ,,Regitra“ išrašų kopijas. Taigi, perteklinis pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti visų priedų originalus ir nepagrįsta išvada, kad pareiškėjai nepateikė tinkamai patvirtintų pridedamų dokumentų kopijų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjai, nesilaikydami CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, teikdami teismui Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimą, pateikė teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintą dokumento su vertimu kopiją ir pateiktas dokumentas nėra vientisas (surištas ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumas taip pat yra perteklinis ir nepagrįstai riboja pareiškėjų teisę kreiptis į teismą. Iš pateikto Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimo kopijos matyti, jog jis buvo išverstas vertimų biure, dokumentas ir jo vertimas susiūtas ir sunumeruotas. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjai, pagal CPK 114 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę pareikalauti pateikti dokumentų originalus, tačiau jų nepateikimas savaime nėra kliūtis pradėti procesą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėtina ir tai, jog rašytinių įrodymų formalūs trūkumai ar originalų nebuvimas turi įtakos tokių įrodymų vertinimui, tačiau nei leistinumo požiūriu, nei pareiškimo priėmimo stadijoje tai nėra reikšminga. Priešingu atveju, pernelyg formaliai vertinant menkus rašytinių įrodymų trūkumus ar originalo nebuvimą, būtų nepagrįstai ribojama asmens teisė į teisminę gynybą, šiuo atveju, nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ypatingosios teisenos tvarka

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11958-328/2020 pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams ištaisyti, o nustatytu terminu to nepadarius pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Pažymėtina, jog esminius nutartyje nurodytus trūkumus, sudariusius kliūtis pareiškėjams pradėti procesą, jie ištaisė šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y., kaip minėta, pateikė prašymo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei santuokos liudijimo originalus, todėl sutiktina su pareiškėjais, kad teismas pernelyg formaliai taiko trūkumų šalinimo institutą.

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai nustatė pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.