Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1093-613/2016Teisėjas Nijolė Šimkienė (S) Proceso Nr. 2-43-3-01117-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.11.4.; 3.3.2.3.

2016 m. liepos 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti remiantis CK 5.57 str. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškimo reikalavimas yra netikslus, nes pasibaigęs terminas yra ne pratęsiamas, bet atnaujinimas, todėl pareiškėja privalo savo reikalavimą tikslinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad galiojanti CK 5.57 straipsnio redakcija numato, kad palikimo priėmimo terminas yra atnaujinamas, tačiau iki 2015-06-30 galiojusi minėto straipsnio redakcija numatė tokio termino pratęsimo galimybę, asmeniui šį terminą praleidus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo ieškovui (pareiškėjui) keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai aiškiai nurodžius ko ji siekia – kad atitinkamas terminas jai būtų atstatytas, tam, kad ji galėtų priimti palikimą – be to, nurodžius atitinkamą teisinį pagrindą – CK 5.57 str., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas, nors ir turintis trūkumų, bet yra aiškus ir suprantamas, todėl pareiškimo trūkumo šalinimas šioje dalyje nėra tikslingas. Pirmosios instancijos teismui turint abejonių dėl reikalavimo tikslumo, jis (teismas), jeigu būtina, gali prašyti šalį tikslinti reikalavimą jau iškėlus civilinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ne visi priedai yra tinkamai patvirtinti (pareiškėja pati pasirašiusi, kad kopija tikra, nors kopijos turi būti patvirtintos CPK 114 str. 1 d. nustatyta tvarka), o kai kurie priedai iš viso nepatvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tai reiškia, kad procesinių dokumentus priedus gali tvirtinti tiek fizinis, tiek juridinis dokumentus išdavęs ir gavęs asmuo. Kilus abejonių dėl patvirtintos kopijos atitikties originalui, teismas savo iniciatyva arba dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus (CPK 114 straipsnio 2 dalis, CPK 198 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas pateikti tinkamai patvirtintas kopijas nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas skundžiamoje nutartyje, jog kai kurie priedai iš viso nepatvirtinti, nenurodo konkrečių priedų, juos neįvardija, dėl ko pareiškėjai gali būti neaišku kokius dokumentus ji (ar kitas atitinkamas asmuo) turi patvirtinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja prie pareiškimo nėra pridėjusi įrodymų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie sunkią turtinę padėtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas asmens turtinę padėtį sieja su minėto turto (ne)turėjimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja prašė atleisti ją nuo dalies (21 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo, likusio dalies (20 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Anot apeliacinės instancijos teismo, byloje pateiktų įrodymų pakanka tam, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, atleidimo nuo jo dalies ar jo sumokėjimo atidėjimo. Byloje pateikta pažymos apie pareiškėjos gaunamas pajamas, turimą darbingumo lygį, sveikatos būklę, turimą nekilnojamąjį turtą. Pateikti minėti įrodymai nesudaro pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, tačiau sudaro pagrindą žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos D. R. prašymas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo priimtinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), perduotinas toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos D. R. prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo priimti, perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.