- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- I-7234-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01814-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-08-28 buvo laikomas Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose Nr. 11, 34, 12, 13, 9, 30, 29, 26 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta 4,00 kv. m gyvenamojo ploto norma, kameroje virš lango buvo pelėsio, aplink duris sutrūkinėjęs tinkas, vietomis ant sienų sutrūkinėję dažai, lubose skylės, tualeto patalpoje matomi nubėgimai, sienos dėmėtos, yra išdaužytų plytelių. Tvirtino, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, stresą, sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 8-11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti baldai, langai, durys, naujai įrengtas tualetas su ištraukiamąja ventiliacija, elektros instaliacija, apšvietimas. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas juose laikomiems asmenims. Alytaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-08-28.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-03-17 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-623-505/2017 pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamos aplinkos (susikaupusio pelėsio, antisanitarinių sąlygų ir pan.) kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2013-04-23 iki 2016-11-11. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administracinė byla dėl minėtų aplinkybių nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-07-03 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-884-428/2017 pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamos aplinkos (susikaupusio pelėsio, antisanitarinių sąlygų ir pan.) kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2016-12-16. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administracinė byla dėl minėtų aplinkybių nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo E. P. perkėlimus matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2016-11-11 iki 2016-11-23 – kamerų tipo patalpoje Nr. 11, nuo 2016-12-28 iki 2017-01-04, nuo 2017-01-20 iki 2017-01-27, nuo 2017-10-18 iki 2017-10-31, nuo 2017-11-02 iki 2017-12-29, nuo 2018-01-02 iki 2018-03-02, nuo 2018-03-07 iki 2018-03-28, nuo 2018-04-04 iki 2018-04-26 – kamerų tipo patalpoje Nr. 34, nuo 2017-02-17 iki 2017-02-27 – kamerų tipo patalpoje Nr. 12, nuo 2017-05-12 iki 2017-05-15 – kamerų tipo patalpoje Nr. 13, nuo 2017-05-15 iki 2017-05-22 - kamerų tipo patalpoje Nr. 9, nuo 2018-04-26 iki 2018-06-22 – kamerų tipo patalpoje Nr. 30, nuo 2018-06-22 iki 2018-08-08, nuo 2018-08-20 iki 2018-08-28 – kamerų tipo patalpoje Nr. 29 (b. l. 13-15).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 9 plotas 6,32 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui kameroje teko 6,32 kv. m ploto; kameros Nr. 11 plotas 12,14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 4,04 kv. m (12,14/3) ploto; kameros Nr. 12 plotas 12,44 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 4,14 kv. m (12,44/3) ploto; kameros Nr. 13 plotas 11,97 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,99 kv. m (11,97/3) ploto; kameros Nr. 26 plotas 29,91 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,73 kv. m (29,91/8) ploto; kameros Nr. 29 plotas 15,10 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,77 kv. m (15,10/4) ploto; kameros Nr. 30 plotas 11,07 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,69 kv. m (11,07/3) ploto; kameros Nr. 34 plotas 11,83 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,94 kv. m (11,83/3) ploto (b. l. 16, 17). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo būklės (patalpoje yra pelėsio, byra tinkas ir dažai, lubose skylės, plytelės ištrupėję ir pan.).
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.4 punktą, kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 26-29). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.
Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą ir nešvarą, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (b. l. 26-29). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas bei palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir nešvaros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nuteistųjų laikymo negyvenamose ir neremontuotose kamerų tipo patalpose paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), iš kurio matyti, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti gyvenamosiose patalpose. Minėtais duomenimis nustatyta, kad kamerų tipo patalpose vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui, tualeto patalpose įrengta mechaninė ventiliacija (b. l. 26-29). Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų būklę (sienų, lubų, grindų apdailą), tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kamerų tipo patalpų būklė yra netinkama nuteistųjų apgyvendinimui. Be to, šių aplinkybių nedetalizavo pats pareiškėjas, t. y. aiškiai nenurodė, kokiose konkrečiai kamerų tipo patalpose kalinimo sąlygos buvo netinkamos. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos kameros būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos pablogėjmu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamos aplinkos (susikaupusio pelėsio, antisanitarinių sąlygų) laikotarpiais nuo 2016-06-01 iki 2016-11-11 ir nuo 2016-11-23 iki 2016-12-16 nutraukti.
Kitą pareiškėjo E. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.