- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- I-623-505/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui E. P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 300000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-5).
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. lapkričio mėnesio buvo laikomas baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Akcentavo, jog kamerų plotas buvo labai mažas, netinkamas vėdinimas, šalta, trūko inventoriaus, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (kai kuriose kamerose jo visai nebuvo, kai kur buvo tik vienas tualetas), nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti, nuo drėgmės rūbai ir patalynė būdavo šlapi, ant sienų matėsi pelėsis, jautėsi nemalonus kvapas. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – buvo pažemintas orumas, atsirado nepilnavertiškumo jausmas, atsirado baimė, susirgo nemiga, patyrė dvasinius išgyvenimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 8-13).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui skundą pateikė 2016 m. lapkričio 11 d., o laikymo sąlygas skundžia nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., prašo taikyti ieškinio senaties terminą
Pareiškėjas Alytaus PN įvairiais laikotarpiais kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Pažymėjo, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, buvo pakeiti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Visu kalinimo laikotarpiu pareiškėjui tekusi ploto norma atitiko teisės aktų reikalavimus. Į pataisos namų administraciją pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo kreipęsis. Pažymėjo, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras Higienos normos pažeidimų nenustatė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo jokių neteisėtų Alytaus PN veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. lapkričio mėnesio.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 8-9).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. lapkričio mėnesio (b. l. 4). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo įkalinimo pradžios, t. y. 2013 m. balandžio 23 d. (b. l. 14), nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją.
Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2013 m. balandžio 237 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 11 d. (b. l. 6).
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio 11 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jam atliekant bausmę baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose trūko ploto.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 9-10, 15, 19) matyti, kad pareiškėjas Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 13 d., nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. birželio 20 d., nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 9 d., nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 18 d., nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 3, kurios plotas 29,36 kv. m, kameroje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 16 d., nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 5, kurios plotas 28,66 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,6 kv. m (b. l. 10, 15, 19).
Nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 40, kurios plotas 12,59 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,19 kv. m (b. l. 10, 15, 18).
Nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 33, kurios plotas 6,76 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,76 kv. m (b. l. 10, 15, 18).
Nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 31, kurios plotas 11,50 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,83 kv. m (b. l. 10, 16, 17).
Nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 41, kurios plotas 12,40 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,13 kv. m (b. l. 10, 16, 18).
Nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 30 d., nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d., nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 11 d., nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 15, kurios plotas 11,64 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,88 kv. m (b. l. 10, 16, 19).
Nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 1, kurios plotas 28,77 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,6 kv. m (b. l. 10, 16, 19).
Nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 17 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 16, kurios plotas 12,39 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,13 kv. m (b. l. 10, 16, 19).
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 19, kurios plotas 11,80 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,93 kv. m (b. l. 10, 16, 17).
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 27 d., nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 11, kurios plotas 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,04 kv. m (b. l. 10, 16, 19).
Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo remdamasis argumentais, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, šalta, sąlygos antisanitarinės, tualetas įrengtas netinkamai, kamerose trūko inventoriaus, nuo drėgmės rūbai ir patalynė būdavo šlapi, ant sienų matėsi pelėsis, jautėsi nemalonus kvapas.
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai ir drėgmei reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28 oC, šaltuoju metų periodu – 18-22 oC, gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. šiltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – šaltuoju metų periodu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpų, kuriose atliko paskirtas nuobaudas, netinkamos temperatūros, ventiliacijos.
Tuo tarpu atsakovo atstovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-369 bei 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436 (b. l. 24-26, 27-29). Šių pareiškėjo kalinimo laiku atliktų patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Minėtuose aktuose nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Patalpos ir jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi ir prižiūrimi. Gyvenamosioms patalpoms valyti išduodamas specialus inventorius, ant gyvenamųjų patalpų bei bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Patikrinimų metu jokių higienos normos pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo akte Nr. PA-369 taip pat pažymėta, kad visose kamerų tipo patalpose ir lokaliniuose sektoriuose Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 atliktas kapitalinis remontas. Byloje yra pateikta ir Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 52 bei Pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (b. l. 30-34, 35-36). Iš šių duomenų matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią iš švarią aplinką. Nors ir galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį visų patalpų remontą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės, ši aplinkybė, kaip minėta, patvirtinta byloje esančiu patikrinimo aktu (b. l. 28). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, kad kamerose trūko inventoriaus (kriauklės, tualetų, gultų), tačiau šios aplinkybės nedetalizuoja, nenurodo, kokias neigiamas pasekmes tai sukėlė pareiškėjui. Teismo vertinimu, atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl prasto (ar trūkstamo) kameros inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Be to, byloje esančiame patikrinimo akte Nr. PA-369 užfiksuota, jog kiekvienoje kameroje įrengta tualeto patalpa su plautuve, kurioje tiekiamas šaltas tekantis vanduo, patalpų įrenginiai tvarkingi ir prižiūrimi (b. l. 25). Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (pvz., LVAT 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo (trūkstamo) kameros inventoriaus, gali būti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti. Higienos normoje HN 76:2010 bei Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta. Byloje esančiuose patikrinimo aktuose užfiksuota, jog nuteistiesiems kartą per savaitę leidžiama maudytis duše, o siekiant palaikyti švarą kiekvienos savaitės ketvirtadienį organizuojamos sanitarinės dienos (b. l. 25, 29). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl miego sutrikimų nuo narkomanijos, dėl imuniteto sumažėjimo, visais atvejais skirtas gydymas, keletą kartų buvo siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau raštiškai atsisakė, vartoja narkotikus (priklausomybės sindromas), nustatyta ŽIV liga, lėtinis hepatitas C (b. l. 38-39), todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.