- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- I-884-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02322-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki skundo padavimo teismui dienos buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose. Kamerose buvo pelėsis, tualeto durys neužsidarydavo, nes nebuvo durų rankenos, taip buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Langai neužsidarydavo, kamerose buvo netinkama temperatūra, prausimosi kriauklės buvo netinkamos, galima buvo susižaloti. Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo susižalojęs bei rūbus suplėšęs. Kamerose nebuvo tvarkingų spintelių. Tuo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-21). Nurodė, jog pareiškėjas dėl kamerų tipo patalpų (laikotarpiui iki 2016-11-23) neatitikimo teisės aktams yra padavęs skundą ir byla nagrinėjama teisme. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2016-12-27 buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 34, kuri yra 11,83 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,94 kv. m gyvenamojo ploto. Kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas 2009-2010 m. Kameros buvo aprūpintos naujais baldais inventoriumi. Prausyklos ir tualetai yra geros būklės. 2016 Alytaus visuomenės sveikatos centras, tikrindamas visas Alytaus pataisos namų patalpas, higienos normos pažeidimų nenustatė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pataisos namuose palaikoma tinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė. Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, todėl nepertraukiamai visą parą palaikoma temperatūra, atitinkanti higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas, o kitoje dalyje byla nutrauktina.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad kamerų tipo patalpose trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto, kalėjo antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2017-03-17 sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-623-505/2017, teisminio proceso Nr. 3-62-3-02322-2016-2 ) pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2013-11-11 iki 2016-11-23, atmetė. Pareiškėjas kreipėsi dėl perpildytų kamerų. Akcentavo, jog kamerų plotas buvo labai mažas, netinkamas vėdinimas, šalta, trūko inventoriaus, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (kai kuriose kamerose jo visai nebuvo, kai kur buvo tik vienas tualetas), nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti, nuo drėgmės rūbai ir patalynė būdavo šlapi, ant sienų matėsi pelėsis, jautėsi nemalonus kvapas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismo 2017-03-17 sprendimas yra įsiteisėjęs.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2014-05-06 iki 2016-11-23 (dėl perpildytų kamerų, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, tualetų netinkamo atitvėrimo nuo likusios kameros, pelėsio, kameros temperatūros), nutrauktina.
Teismas šioje byloje vertina žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2016-12-16.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 22-26) ir atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2016-12-27 buvo paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 34, kuri yra 11,83 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,94 kv. m. gyvenamojo ploto.
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ (b. l. 26) bei nuteistojo perkėlimo lapus (b. l. 23-25), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamos oro temperatūros, pelėsio. Tai pat pabrėžė, jog tualeto durys neužsidarydavo, nes nebuvo durų rankenos, langai neužsidarydavo, prausimosi kriauklės buvo netinkamos. Kamerose nebuvo tvarkingų spintelių.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Higienos norma HN 134:2015 oro temperatūrą bei oro drėgmę apibrėžia 16 punkte, kuriame numatyta, jog santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35-60 %, šiltuoju – 35 -65 %, oro temperatūra ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 laipsniai. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Be to, higienos normos įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie konkrečių kamerų ventiliaciją bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu, tačiau atsiliepime nurodė, jog Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaikoma nustatyta temperatūra, atitinkanti higienos normas, užtikrinamos tinkamos sąlygos, numatytos Higienos normoje bei nurodė, jog patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Atsakovas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus 2016-12-09 patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3 1.12). Patikrinimas buvo atliekamas visose Alytaus pataisos namų patalpose, jis atliktas pareiškėjo ginčo laikotarpiu. Tikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 kitų pažeidimų nenustatyta (b. l. 27-29). Taip pat nurodyta, jog kamerų tipo patalpose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta.
Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kameros oro temperatūros dėl praėjusio laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ). Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo, kad patalpose buvo šalta ir drėgna, tačiau nedetalizavo ir neindividualizavo šio pobūdžio aplinkybių, nenurodė, kas jas galėtų patvirtinti. Pareiškėjo šio pobūdžio argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos priteisimui.
Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų nėra teisinio pagrindo
Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Pareiškėjas taip pat deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, kad kamerose buvo netinkama praustuvė, tualete neužsidarydavo durys, nes nebuvo rankenos, tačiau šių aplinkybių nedetalizuoja, nenurodo, kokias neigiamas pasekmes tai sukėlė pareiškėjui. Teismo vertinimu, atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl prasto kameros inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Be to, byloje esančiame patikrinimo akte užfiksuota, jog kiekvienoje kameroje įrengta tualeto patalpa su plautuve, kurioje tiekiamas šaltas tekantis vanduo, o apie tai, jog yra netinkama plautuvė akte nenurodoma bei taip pat nenurodoma ar tualeto durys užsidaro, tokių pažeidimų įgaliota institucija nenustatė (b. l. 27-29). Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (pvz., LVAT 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kameros inventoriaus (plautuvės bei tualeto durų), gali būti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.
Pažymėtina taip pat, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje esantis Medicinos dokumentų išrašas (b. l. 38-39) patvirtina, kad pareiškėjui kylantys sveikatos sutrikimai ar psichologinės būklės problemos yra sąlygoti narkotinių medžiagų vartojimo. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo būti sukelti būtent dėl prastų kalinimo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. bylą dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2014-05-06 iki 2016-11-23, nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.